BIČIULIS

<Nijolė PETROŠIŪTĖ>

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio gaisras apnuogino ne tik šios šventovės valdytojų, Tytuvėnų piligrimo centro nuodėmes, bet ir parodė akivaizdų vietos valdžios blogybių toleravimą. Dėl to Kelmės rajono savivaldybės opozicinės partijos jau renka parašus po nepasitikėjimu socialdemokratais meru Kostu Arvasevičiumi ir administracijos direktoriumi Zenonu Mačerniumi.

Reiškia nepasitikėjimą

Tarybos opozicijos frakcijų seniūnai teigė, jog Tytuvėnų šventovės gaisras buvo paskutinis lašas, perpildęs jų kantrybės taurę, nes tapę akivaizdu, kad delsimas, laukimas, kol valdantieji „susitupės“ ir liausis krėtę kvailystę po kvailystės, yra pavojingas ir visiems rajono žmonėms labai brangiai kainuojantis dalykas. Pašnekovai teigė, jog merui nepasitikėjimas reiškiamas dėl netinkamos savivaldybės viešojo administravimo tvarkos, dėl trūkumų atstovaujant savivaldybės interesus viešosiose įstaigose (pirmučiausiai – Tytuvėnų piligrimų centre), dėl nepakankamos Tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolės ir kt., o administracijos direktoriui Z. Mačerniui – dėl įstatymų pažeidinėjimų, dėl prasto savivaldybės darbo organizavimo. Opozicija sakėsi nebeketinanti taikstytis su tuo, jog valdančioji dauguma vis labiau susisaisto privačiais interesais, kad postai atitenka ne kompetentingiems specialistams, bet partiečiams ir kt. Meras K. Arvasevičius ir administracijos direktorius Z. Mačernius mano, jog tokie opozicijos ketinimai nieko verti.

Auditas skaičiavo nuodėmes

Bene daugiausiai pastaruoju metu „guzų“ vietos valdžiai tenka dėl agronomo socdemo vadovaujamo Tytuvėnų piligrimų centro. Jo po šventovės gaisro reikalauta ir atsistatydinti ar atstatydinti… Bet administracijos direktorius Zenonas Mačernius už savo partietį stoja mūru ir nė nesvarsto, kas Praną Jurkaitį galėtų pakeisti.

Bet aistros dėl Piligrimų centro įkaito ne vien nuo gaisro. Dar iki jo šioje viešojoje įstaigoje (VšĮ) apsilankė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriai, kurių šiomis dienomis dienos šviesą išvydusi ataskaita sudaro net 15 lapų ir ji tik patvirtina apie legendomis jau apaugusią piligrimų centre vešėjusią netvarką, savivalę, neūkiškumą…

Kaip teigiama ataskaitoje, „atstovaudama valstybei ar savivaldybei dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo analizuoti viešosios įstaigos veiklą“, dirbti viešosios įstaigos naudai. Tuo tarpu dalininkų susirinkimas, pasirodo, net „nėra patvirtinęs VšĮ veiklos strategijos, nėra nustatyti veiklos vertinimo kriterijai, nėra patvirtintų konkurso vadovo pareigoms užimti nuostatų. “Nėra sąrašo, kvalifikacinių reikalavimų, kuriais vadovaujantis į darbą konkurso būdu būtų priimami darbuotojai. „Įstaigos įstatuose nėra nurodyta filialų steigimo bei jų nutraukimo tvarka, o taip pat nėra VšĮ patvirtintų įstaigos vidaus kontrolės tvarkų“. Audito metu nustatyta, kad nėra patvirtintos „įstaigos vidaus kontrolės, ilgalaikio turto pripažinimo, perkėlimo ir apskaitos, blankų apskaitos, specialiųjų lėšų naudojimo, komandiruočių išlaidų apmokėjimo, labdaros ir paramos lėšų naudojimo, darbuotojų priedų ir priemokų skyrimo bei mokėjimo, materialinių vertybių perdavimo, darbo laiko apskaitos“.

Nors įstatymas numato, jog VšĮ vadovas privalo parengti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui bei juridinių asmenų registrui viešai skelbti veiklos ataskaitą, ji „nebuvo nei sudaroma, nei teikiama, nei skelbiama, įstatymo numatyta tvarka“.

„Neturint juridinio pagrindo buvo įsteigtas neaiškus juridinis darinys (…) Šiaulių vyskupijos muziejus“. Toks „neaiškus darinys“ Piligrimų centre buvo ne vienintelis – čia buvo įsteigtas ir katalikiškas jaunimo centras „Atviri pasauliui“, kuris taip pat niekur neįregistruotas, nėra parengta jokių dokumentų, būtinų teisėtai tokio centro veiklai.

Pats su savim susitarė…

Ataskaitoje fiksuojama ir tai, kad įsakymą P. Jurkaitį skirti laikinai einančiu direktoriaus pareigas pasirašė Asta Vaitkevičiūtė-Kizienė, kuri po to išėjo motinystės atostogų. O paskui sutartis pats su savimi sudarinėjo pats P. Jurkaitis.

Priekaištų auditoriai turėjo ir dėl labdaros. Piligrimų centras yra užsiregistravęs kaip paramos gavėjas, tačiau ir parama, ir labdara buvo apskaitoma nesilaikant įstatymų.

Piligrimų centras buvo pasišovęs verstis ir komercine veikla, savo įstatuose įregistravęs net 69 veiklos rūšis, paslaugoms buvo numatyti įkainiai. Tačiau „apskaitos politikoje nėra reglamentuota pajamų apskaita iš bilietų pardavimo“. „Ekskursijų paslaugoms įforminti neturi bilietų, o vietoj bilietų naudoja bukletus“, todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti, kiek buvo gauta pajamų.

Nepateisino auditoriai ir piligrimų centro sudarytos sutarties su P. Račkausko įmone „Agrotech“, kuria įmonės įsipareigojo saugoti vienuolyną bei jos teritoriją ir jame esančias materialines vertybes ir kaip atlyginimą už suteiktą paslaugą gauti 1050 litų, bei analogiškos sutarties su UAB „Restauracija“. Tokios sutartys prieštarauja įstatymui, nes ir taip „rangovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą, nekilnojamų vertybių apsaugą. Toks atsakomybės perdavimas, prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms, sandorius paverčia niekiniais“.

Internetas – svarbiau už apsaugą

Piligrimų centras kiekvieną mėnesį iš savivaldybės biudžeto lėšų mokėjo TEO po… 430 litų už plačiajuostį šviesolaidinį internetą! „Įstaigos vadovo aiškinimu, brangi paslauga buvo įsigyta tam, kad aptarnautų vienuolyno teritorijoje esančias stebėjimo kameras“. Tačiau tos kameros nebuvo apskaitytos, už jas nebuvo paskirtas materialiai atsakingas asmuo. Ką ten kameros – niekas už nieką nebuvo atsakingas, kaip to reikalauja įstatymai. Tik už muziejaus eksponatus buvo atsakinga R. Krencienė, o „už kitas vertybes, net malkas, atsakingas pats P. Jurkaitis“. Kai auditoriai pasigedo dviejų mobiliųjų telefono aparatų, kurie nebuvo nei apskaityti, nei inventorizuoti, buvo pateiktas neva inventorizacijos aprašas, kuriame du telefonai įvertinti 1 litu, kai tuo tarpu jų įsigijimo kaina – 187 ir 298 litai.

Slapti viešieji…

Auditoriai konstatavo, kad Piligrimų centras organizavo viešuosius pirkimus, taip pat pažeisdamas įstatymus. Kaip vienas to pavyzdžių – jau pagarsėjęs malkų pirkimas: „neregistruotą tiekėjų apklausos pažymą parengė ir tinkamiausiu tiekėju pripažino l.e. direktoriaus pareigas P. Jurkaitis. Šį sprendimą patvirtino taip pat P. Jurkaitis. Malkų perdavimo – priėmimo aktus pasirašė taip pat tas pats asmuo – P. Jurkaitis“.

„Mūsų manymu, Piligrimų centro vadovas neužtikrino tinkamo įstaigos darbo organizavimo, steigėjai neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių įstaigos veiklai koordinuoti, o savivaldybės administracija nepakankamai vykdė viešųjų paslaugų priežiūrą ir kontrolę“,- rašo auditoriai.

„Soveršenno sekretno“

Kai visus tuos ir dar daug čia neparašytų dalykų žinai, tuomet imi suprasti, kodėl, pagal tarybos nario Egidijaus Ūkso pasakymą, Piligrimų centras pamažu pradeda virsti vos ne slaptu kariniu objektu, kodėl po šitokio rezonansinio įvykio, kaip Tytuvėnų šventovės gaisras, visiškai ribojama ir net slepiama informacija. Iš praėjusį trečiadienį vykusio dalininkų susirinkimo žurnalistai tiesiog buvo išprašyti lauk, tai šokiravo net pačią Kultūros paveldo departamento vadovę Dianą Varnaitę. Ji pareiškė, jog neabejotinai norima kažką nuslėpti, jei šitaip elgiamasi. Paveldo sergėtoją šokiravo ir tai, jog net apie vėjo draskomą Tytuvėnų bažnyčios stogą ji sužinojo iš tytuvėniškio, bet ne iš P. Jurkaičio, maitinamo iš mokesčių mokėtojų kišenės. Sako, didžiausias jo užtarėjas – pats vyskupas E. Bartulis. Kodėl? D. Varnaitė stebisi, kaip Piligrimų centras gebėjo įgyvendinti milijonus kainavusį projektą, bet nesugeba organizuoti nelaimės padarinių likvidavimo: „Jei nesugeba, tegul eina lauk“.

Iškart po gaisro meras K. Arvasevičius buvo pažadėjęs, jog bus organizuojamos spaudos konferencijos, jose bus supažindinama su esama situacija ir nuveiktais darbais. Z. Mačernius irgi tikino, kad kiekvieną savaitę dalininkų parengta informacija bus skelbiama viešai. Deja, nė vienos iš žadėtųjų konferencijų nesulaukta, o su situacija susipažįsta patys žmonės, skambinantys Vilniun apie skraidančio stogo lakštus. Netgi Z. Mačerniaus žadėtos cenzūruotos informacijos nesulaukėme, bet už tai buvome išprašyti iš dalininkų susirinkimo visai Lietuvai itin aktualiu klausimu.

Laukti nebegali

Visa tai, matyt, krūvon susidėjo, ir opozicija nusprendė krapštyti lauk pačius valdančiuosius. Pasak vieno Tarybos nario, dar 2010 metų rugpjūtį Z. Mačernius, ranką prie krūtinės pridėjęs, visiems tarybos nariams pažadėjo, kad jis prisiimtų visą atsakomybę dėl Piligrimų centro, jei tik jį patvirtintų savivaldybės atstovu jame. Mat tokios diskusijos vyko gan ilgai. „Taigi, Mačernius tuokart įsiprašė, tad dabar metas atsakomybę prisiimti. Negi jis mano, kad mes tai pamiršom? O gal galvoja, kad nieko neatsitiko? Be to, ar tai neprimena jums politbiuro, iš kurio vadus tik išnešdavo? Manom, kad situacija susidarė grėsminga ir laukti ilgiau nebegalima“,– sako opozicija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA