Bronislavas KLIMAŠAUSKAS

.....Įpusėjęs 74-uosius metus, Amžinybėn išėjo Žemaitės literatūrinės premijos laureatas, vienas ryškiausių lietuvių prozininkų Juozas Aputis. Jam Žemaitės premija už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“ įteikta 1971 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 2005 metais rašytojas pelnė Nacionalinę premiją.

.....J. Aputis gimė su Kelmės rajonu besiribojančiame Raseinių rajono Balčių kaime, todėl nemažai jo prisiminimų susiję su mūsų rajonu, o ypač - su Žalpių kraštu. Čia jį, sirguliuojantį aštuonmetį berniuką, 1944 metų rudenį, frontui dar nepajudėjus nuo Dubysos, tėvas atvežė į Butkiškės dvarą, į vokiečių karo ligoninę, kurios medikus po poros dienų ant dvaro laukų negailestingai nuskynė nuo Dubysos puolimą pradėję sovietiniai kariniai dainiai. Nemažai paskutinių karo dienų vaizdų J. Aputis įamžino 1980 m. išleistoje apysakų knygoje „Tiltas per Žalpę“. Agronomas iš Žalpių yra svarbiausias ir jo naujausio romano „Smėlynuose negalima sustoti“ veikėjas. 1945-ųjų pavasarį būsimasis rašytojas Žalpiuose priėmė pirmąją Komuniją, apie kurią viename interviu 2002 metais rašė: „1945 m. mes, keli Balčių, Gudų ir Balandžių kaimų vaikai, kasdien traukdavome gal šešis, gal septynis kilometrus į Žalpių bažnytėlę dabartiniame Kelmės rajone, kur buvome rengiami pirmajai Komunijai. Ir šiandien, kai jau įpusėjau septintą dešimtį, norisi sušukti: „Dievuliau! Tai buvo stebuklų metas!“ Sužydusios pievos, paukštelių balsai, Žalpės upelio slėniai, Alyvų sodas, išsišovusiais šonkauliais Kristus, nešantis sunkų kryžių, Marija Magdalietė, didžiulis akmuo, užkrintantis Kristaus kapą... ir šit - jau paskutinis mūsų sekmadienis, ir „Marija, Marija“, giedama bažnytėlės choro (...) Kažin ar yra kur nors gražesnė giesmė?“

.....J. Aputis nuoširdžiai mylėjo gimtąją Žemaitiją, jos žmones, yra ne kartą dalyvavęs Žemaitės premijos įteikimo iškilmėse Ušnėnuose, Kražiuose, Tytuvėnuose, Kelmėje, o paprašytas pakomentuoti savo ryšius su gimtaisiais kraštais, pastaruosius dešimtmečius Dzūkijoje, Zervynose gyvenęs rašytojas 1998 m. pažymėjo: „Mintimis vis tiek dažniau būnu tarp Viduklės-Nemakščių-Balčių-Kelmės-Kražių. Tolstant gimimo metų dienai, atmintyje jaunėja tie žmonės ir takai, kurie jau paseno, išmirė ar buvo užarti“. Beje, 1954 m. Viduklės vidurinę mokyklą J. Aputis baigė kartu su Žalpių apylinkių vaikinais Vincu Pilitausku, Broniumi Veryga, Antanu Milašausku, o Vilniaus universitete studijuodamas lietuvių kalbą ir literatūrą, čia sutiko būsimąją žmoną, iš Tytuvėnų apylinkių kilusią Virginiją Niparaitę.

.....1966-2008 m. Žemaitės literatūrine premija iš viso apdovanoti 38 rašytojai. Trylika jų jau išėjo į Amžinybės kalnelį.