Antosė KRAUJELIENĖ

.....Vasario 24-ąją, Vieversio dieną, giliai užsnigtame kieme išvydau tris vieversius.
.....- Nesidžiauk, motin: pavasaris bus vėlyvas,- užčiaupė mano šypseną Jeronimas.
.....Tas tai niekada nepasidžiaugs: parodyk lapę,- sakys, kad pasiutusi, pamatys stirną,- keiks, kad pušų sodinukai liks be viršūnių... Niūrus kaip debesis tas mano diedulis.O jaunas buvo smagus, gyvas kaip žebenkštis. Gal jam depresija? Gal krizė? Aišku tik, kad ne klimaksas,- juk negali jis trukti iki grabo lentos...
.....O aš taip pavasario ilgiuosi! Jau beržų viršūnės rausta, jau dangus gilaus žydrumo, dienos ilgesnės, nuo stogų teška,- kovas ne sausis. Ir net ne vasaris...
.....- O kas tau, Antose, iš to pavasario?- bamba mielas vyrelis. -Ko nematei? Daržų pasiilgai ar įsimylėti žadi?
.....- Žadu, o ką? Vilką ar mešką,- kas uždraus?
.....O jei rimtai, jau kelintus metus man taip. Lyg būčiau Šėmargė,- rodos, išeisiu ant šviežios žolės, ir pajaunėsiu, atsigausiu...
.....Atsibodo keturios sienos, amžinas ugnies kūrenimas ir sunkus žiemiškas maistas. Svajoju apie ką nors žalio. Va, šį pavasarį tai jau tikrai gyvensiu sveikuoliškai: taisysiu visokias dilgėlių, žliūgių, vištakojų ir kiaulpienių salotas, virsiu dilgynių sriubą ir valgysiu, valgysiu, net ausys lapsės... Ir Jeronimą taip sveikai, be jokių cholesterolių maitinsiu.
.....Parsinešiau tokį gražų spalvotą sėklų katalogą: oje, tai kad pirksiu... Morkų - ne tik morkinių, bet dar juodų, baltų ir geltonų, patisonų, kaliaropių, artišokų, japoniškų ridikų ir visokių žolių, neregėtų nematytų...
.....- Tai tik pinigus laidysi,- vėl gesina mano entuziazmą Jeronimas. -Ar žinai, kad visų tavo tų... kuiliaropių ir Briuselio kopūstų sėklas jau iš Kinijos veža? Taip, taip, Zenius sakė per radiją girdėjęs... Tai bus juoko, kai tos kiniškos sėklos Lietuvoj ims dygti... Tai jau geriau salantiškių burokų turguj prisipirkti!
.....Gal... Bet aš pabandysiu kitaip, naujoviškai. Gal ir užaugs tie artišokai? O receptų dabar pilna - ir „Šeimininkėj“, ir „Bičiuly“. Svarbu užsiauginti daržovių be trąšų, be chemijos...
.....Kada dar tas bus, Dievulėli?! Greičiau sniegas nutirptų, atsirastų bent patvorio dilgių - gomuriui atgauti ar Jeronimui plikę padilginti už amžinas pašaipas ir pajuokas...