...Jei aplankysite Užventį, senoliai neužmirš papasakoti padavimų apie miestelio apylinkes. O tų padavimų yra apie kiekvieną kalnelį, apie kiekvieną giraitę, lomelę, pelkę... Kiekvienas kalniukas, kiekviena duobė, turi savo vardą: Perkūno, Kartuvių kalnelis, Pilikė, Traukos duobė... Labai taisyklingas dubens formos įdubimas, o jame esanti bažnyčia su žmonėmis. O paskendusi šitokiomis aplinkybėmis. Vieną sekmadienį atvykę bažnyčion muzikantai. Kad pradėję groti, kad pradėję groti! Žmonės ėmę šokti, neiškentęs ir kunigas prie altoriaus... Už šitokį šventovės išniekinimą, žinoma, šokikai nebausti likti negalėjo: iš vakarų atėjęs debesis, bažnyčia su maldininkais taip ir nugarmėjusi...

...Legendų, pasakų gausumu,- kažin, ar kita kuri Žemaičių vieta Užvenčiui gali prilygti!

...Kad legendos nėra jau tokios tuščios, rodo išariamos ir iškasamos senienos. Tai parodė 1964 m. rastas monetų lobis. Tą dieną darbininkai, kasdami žemę Užvenčio miestelyje, aptiko medinę statinaitę, kurios šonai bemat subyrėjo; teišliko tašytinis apvalus, pušies medžio dugnelis. Apskaičiuota, kad statinaitėje galėjo būti apie 10 kg monetų. Dalį jų išsinešiojo darbininkai, bet apie 1000 monetų dar pavyko surinkti, jos perduotos Šiaulių kraštotyros muziejui. Numizmatai nustatė, kad tai yra vertingas radinys - Nyderlandų taleriai, V. Frizijos taleriai, Brandenburgo grašiai, Prūsijos solidai, Švedijos, Rygos pinigėliai, Žygimanto IV monetos ir kt. Visos monetos vieno laikotarpio, maždaug 1610-1630 m.

...Senovėje didelių girių apsuptas Užventis buvo didelis Žemaičių centras. Užventyje caro laikais buvo slapta mokykla. Tos mokyklos steigėjas, kunigas Vėgėlė, savo pinigais nusamdė visą namą, padirbdino suolus, nupirko knygas, parvežė mokytoją - panelę Prancūzevičaitę ir atidarė mokyklą.

...Žmonės labai gerbė kunigą apie jį pasakojo:

...- Geras buvo kunigas! Nerūpėjo jam pinigai, turtai. Pats sau kailinių žiemai neturėjo. Ateis, liub, į mokyklą, nusivilks savo menkutį paltuką ir trins rankas, norėdamas sušilti.

...Daug nemalonių už tą savo darbą susilaukė kun. Vėgėlė iš kai kurių žmonių. Pagyvenusi apie keturis mėnesius mokykla, matyt, įduota rusų policijai, užsidarė, o kunigas Vėgėlė tampytas po teismus. „Vilniaus Aušros“ draugijos skyrius, kun. Vėgėlės įkurtas, ilgiau veikė ir paliko didelių pėdsakų. Uoliai tai organizacijai darbavosi, kun. Vėgėlei talkindama, ir rašytoja Žemaitė: ji važinėjusi po kaimus, raginusi žmones stoti į darbą. Buvo choras, turtinga skaitykla, ir apie juos senoliai pasakoja blizgančiomis akimis, kaip apie kažin ką nepaprastai gražų ir nebepasikartosiantį...

...Kiekvienas gauna pagal savo nuopelnus: žmonių veidai švietė meile ir šiluma, kalbant apie kun. Vėgėlę. Sako, kun. Motūza, tuolaikinis klebonas, nekentė kunigo Vėgėlės užmanymų ir net iš sakyklos įsteigtąją mokyklą nepadoriais viešai nevartojamais žodžiais vadino. Sako, tą mokyklą jis rusams ir įdavęs.

...Žmonės statosi sau paminklus gyvendami. Vilniaus kapuose iš pradžių stovėjo apleistas, apipuvęs medinis kryžius, žymintis Povilo Višinskio kapą. Rodėsi, kad dar, dar metai, ir galutinai supūs kryžiukas, įdubs kapo kauburys ir kažin, ar bepasakys kas nors, kur to vyro kaulai (dabar stovi gražus P. Višinskio paminklas Rasų kapinėse). O pasikalbėk su senaisiais užventiškiais,- jų širdyse paminklas Višinskiui - iškilnus ir amžinas. Jie Višinskį atsimena ir rodo jį visiems kaip šviesuolio, inteligento pavyzdį. Girdi, tokių inteligentų, kaip Povilas Višinskis, kurs kaimo žmogui visada buvo pasiruošęs geru žodžiu, patarimu ir darbu padėti, dabar nebesą.

...Maro metais Žeberių ir Dangvietų kaimuose visiškai išmirė žmonės. Sulenkėję bajorai ir atėjūnai lenkai dvarininkai atkėlė iš Lenkijos grynų lenkų būrius ir ištuštėjusiuose kaimuose juos apgyvendino. Žinoma, visaip juos globojo, protegavo, norėdami aplinkinius žemaičius sulenkinti. Išėjo priešingai: tuose kaimuose niekas lenkiškai ir nekalbėjo. Tik žmonių pavardės liko nežemaitiškos.

...Šalia medinės Užvenčio bažnyčios stovi gana įdomi klebonija. Bet kuris, atvykęs į Užventį, pastebės klebonijos statytoją nagingą meistrą buvus. Užvenčio klebonas kun. Kirlys pažinojęs Antaną Vivulskį, Krokuvoje pastatyto paminklo 500 m. Griunvaldo kautynėms atminti autorių. Jis ir kleboniją suprojektavęs. Iš A. Vivulskio plačiai žinomų darbų Lietuvoje - Šiluvos koplyčia.

...Istorinės žinios apie Užventį siekia XIV-XV a., kada Užventis buvo valsčius ir pavieto centras. Žinoma, kad 1498 m. dvarą valdo Mykolas Jagelevičius. Nuo 1527 m. Užventis vėl perėjo LDK žinion. Užvenčio valsčius buvo vienas mažiausių Žemaitijoje: jame buvo 13 bajorų, kurie turėjo karo reikalams duoti arklius. Užvenčio miestelyje, kuriame buvo 10 alinių ir midaus parduotuvė, 1538 m. tėvūnu buvo Andrius B. Tutnilaitis, 1551 m. - Kasparas Bilevičius, 1587 m. - Simanas Vainius. Jo laikais buvo atlikta Užvenčio karališkojo dvaro revizija. XVII a. pradžioje Užventį valdė Matas Vainius, po jo mirties - Elzbieta Vainienė. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta XVI a. valdytojo Mato Vainiaus.

...1863 m. sukilimas palietė Užventį. Dvare buvo siuvami sukilėliams drabužiai, buvo įruoštas štabas. Mūriniame pastate, kur vėliau buvo tvartai, sukilimo metu dar buvęs degtinės bravoras. Pasakojama, kad sukilėliai pagautą rusų šnipą prigirdę degtinės „bose“. Sukilėliams čia vadovavo Stanevičius. Buvo pakartas vienas rusams palankus bajoras.

...1905 m. priešrusiškas judėjimas stipriai palietė Užventį ir apylinkes. Judėjimui nepasisekus, rusai į Užventį atsiuntė baudžiamąjį kariuomenės būrį, daugelis užventiškių buvo sumušti, 13 pasodinta į kalėjimą.

...Užventį supa Užvenčio, Vado, Patumšinės, Užupių, Eizbės ir kt. miškai. Šukonių (Šaukonių) kaimo laukuose yra piliakalnis, Sudkalniu vadinamas. Šioje vietoje pagal padavimus buvęs dabar išnykęs Sudkalnio miestas.

...Paskutinis Užvenčio dvaro savininkas buvo ekonomistas Jonas Smilgevičius (1870-1942), žinomas draudžiamosios spaudos bendradarbis, įvairių lietuviškų organizacijų veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras. Užvenčio dvarą jis pavertė pavyzdiniu ūkiu ir netgi supramonino. Buvo malūnas, spirito varykla, plytinė, lentpjūvė, elektrinė, sūrinė. Dvaro darbininkų butai - gražiai suremontuoti, elektros apšviesti: kiekvienai šeimai buvo skirti 2-3 kambariai, o atlyginimas mokomas didesnis kaip kitur.

...J. Smilgevičius mirė Kaune1942 m., jo palaikai parvežti ir palaidoti Užvenčio kapinėse.