| |
Į šokio pasaulį - visai netikėtai
Vaikystėje nesimokiau nei muzikos, nei šokio, bet devynerius metus lankiau sportinės gimnastikos užsiėmimus...,- sako 22 metus Kelmės meno mokyklos Choreografijos skyriuje dirbanti mokytoja metodininkė Dijana Bakšienė.
Nuo Kryžkalnio kalvų vėrėsi nežinomi pasauliai...
Trijų - Kelmės, Tauragės ir Šilalės rajonų sandūroje, vaizdingoje Žemaitijos kryžkelėje netoli Stulgių išsidėstęs Vaidatonių kaimas išleido į pasaulį nemažai žinomų žmonių: Kauno muzikinio teatro solistą Stasį Gedvilą, rašytoją ir žurnalistę Oną Jautakienę, muzikologą Boleslovą Zubricką... Vienas jų - iš Vaidatonių kilęs 81 metų profesorius, fizikos vadovėlių autorius Vladas Valentinavičius neseniai išleido atsiminimų knygą Nuo Kryžkalnio kalvų, kurią apipavidalino jo geras pažįstamas ir talkininkas, dailininkas profesorius Jonas Gudmonas, beje, gimęs netoli Kelmės, Laukodume, o Jono sūnus Darius - šios knygos dizaineris. V. Valentinavičius, iki dvidešimties metų nenukakęs toliau Tauragės, Viduklės, Kelmės ir Laukuvos, gerokai vėliau pasidairė po platųjį pasaulį net iki Kubos bei Japonijos ir labai pastabiai, gerai prisimindamas smulkiausias detales, su neabejotina literato gyslele nupasakojo savo gyvenimą - nuo vaikystės Vaidatoniuose, nuo pirmųjų mokslų Stulgiuose, Kražiuose, Kelmėje, Skaudvilėje iki 35 metų darbo Vilniaus pedagoginiame universitete, kuriame dirbant apginta pirmoji Lietuvoje fizikos dėstymo metodikos disertacija, pelnytas profesoriaus vardas.
Už duobės obelaitei iškasimą - 20 centų ir pasimatymas su Prezidentu A. Smetona
Liko šviesūs prisiminimai...
Apie habilituotą mokslų daktarą, profesorių, emeritą, Šaukėnų kraštietį Albertą Rosiną
Laikau rankose knygą Vailoko, Giriškių, Giriškiukų, Akliuko, Galvydiškės nykstantys kaimai. Ir tarsi girdžiu a.a. prof. Alberto Rosino žodžius, pasakytus per susitikimą Šaukėnų muziejuje: Ateity ši knyga gali būti aukso vertės.
Viršūnėm ėjo - sugrįžo šaknim
Tarsi liūdesio paukštė apskriejo Lietuvą negandos žinia - netekome didelės tvirtos asmenybės, sudėtingos lūžių epochos žmogaus, Prezidento Algirdo Brazausko. Nebuvo paslaptis - jis sunkiai sirgo ir visa valios stiprybe stengėsi įveikti klastingą ligą. Neįveikė.
Sulig pritilusių Joninių atbalsiu atėjo Jo išėjimo metas. Pritilo Lietuva. Jo mylėta Tėvynė, kuriai skyrė savo prasmingą gyvenimą ir darbus. Kiekvieno širdyje sugrudo praradimo gėla, kurios šiandien dar negalime suvokti, bet mėginame suprasti, ko netekome, ką praradome, ko pasigesime ir ko ilgėsimės. Bus ir apgailestavimo, jautraus išgyvenimo, kad nespėjome jam padėkoti ar pasakyti gero žodžio. Regėjosi, bus dar laiko susitikti ir pasikalbėti, pasakyti, kas per daug metų dirbant drauge širdin sugulė. Bet laikas - tas didysis priešas, visada priversdavęs skubėti, atidėliojo susitikimus ateičiai, šiandien jau tapusiai akimirka, kurios nebebus.
R. Arbačiauskaitė - Kelmės mažojo teatro premjeroje
 Kelmės mažojo teatro istorijoje - naujas įvykis. Liepos 6-ąją - Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną - lauke prie buvusio Kelmės dvaro mūsų teatras vaidins A. Armono režisuotą Roko Flick pjesę Karalienė Morta. Pagrindinį karaliaus Mindaugo žmonos Mortos vaidmenį vaidins žinoma teatro ir kino aktorė Regina Arbačiauskaitė. Beje, Rokas Flick yra Reginos vyras. R. Arbačiauskaitė gimė Šiauliuose. 1973 metais baigė tuometinę Lietuvos konservatoriją. Tai buvo V. Kernagio, V. Grigolio, I. Kilšauskaitės, A. Večerskio, S. Račkio kursas, kurio dauguma atėjo į Vilniaus akademinį dramos teatrą. R. Arbačiauskaitė žavėjo publiką pagrindiniais vaidmenimis H. Vancevičiaus, R. Tumino, I. Bučienės, A. Latėno spektakliuose. Įsimintini jos vaidmenys filmuose - Liusilė Smokas ir Mažylis, Kaminskienė - Riešutų duonoje, Milda - Sodybų tuštėjimo metas, Giedrė - Mažos mūsų nuodėmės ir kiti. Nuo 1996 metų R. Arbačiauskaitė vaidina Klaipėdos dramos teatre. Šiame teatre ji pastaruoju metu sukūrė ponios Didro vaidmenį E. E. Chmitto pjesėje Paleistuvis, Agotos, Rūtos, Auklės K. Sajos Žemaičių stiprybėje, Mėjos, Tetos M. Cav spektaklyje Mėja, Jakaterinos R. Gladilino Iš miglos išniro angelas, ponios Pomere E. Smitto Jausmų techtonika. Klaipėdoje ji dirbo su režisieriais P. Gaidžiu, G. Padegimu, K. Macijausku, R. Rimeikiu.
O Mortoje karalienėje ji vaidins su kelmiškiais aktoriais D. Tiškovaite, Č. Brazinsku, K.Kelpša. Premjeros išvakarėse R. Arbačiauskaitė atsakė į Bičiulio žurnalisto klausimus.
R. Ratnikienei - Gerumo žvaigždė
Socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas Gerumo žvaigžde apdovanojo Reginą Ratnikienę, kuri su vyru Jurgiu yra įsteigusi šeimynos namus. Ši ceremonija vyko Seime, kur ketvirtą kartą buvo organizuojama konferencija Priglausk mane. Anksčiau padėkos raštus gavo V. Šarkauskienė iš Petrališkės, J. Kasperavičienė iš Girnikų ir N. Bagūnienė iš Pagryžuvio.
Nenoriu užimti Dievo vietos, noriu parodyti, koks jis yra
 Nuo praėjusiųjų metų spalio mėnesio Tytuvėnų parapijos klebonu dirba Rimantas Žaromskis. Jis į šį gražų mūsų rajono miestelį atvyko tada, kai prasidėjo bažnytinės kultūros atgimimas, restauruojamas vienuolynas, įsteigtas Tytuvėnų piligrimų centras. Be to, 44-erių metų klebonas yra ir unikali asmenybė. Tad ir šis pokalbis apie klebono R. Žaromskio kelią į kunigystę, nūdienos tikėjimo padėtį, religijos ir kultūros ryšį. - Su seniausio rajono laikraščio žurnalistu bendraujate pirmą kartą. Papasakokite apie savo kelią į kunigystę.
Svečiuose pas siuvinėtojas
 Yra žmonių, mėgstančių dainuoti, šokti. Jie buriasi į meno saviveiklos kolektyvus, kurie veikia prie kultūros įstaigų. Tačiau be šių žmonių Kelmėje jau keletą dešimtmečių veikia ir siuvinėtojų būrelis, neturintis patalpų susirinkimams, nevarstantis valdiškų įstaigų durų su kokiais nors prašymais ir turbūt todėl mažai kam žinomas.
Nors ir sunkmetis, bet permainų yra
 Lietuvoje vykdoma sveikatos apsaugos reforma. Pagal ją ligoninės bus trijų tipų: respublikinės, regioninės ir rajoninės. Iš karto į pastarųjų sąrašą pateko ir mūsų ligoninė. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad rajoninėje ligoninėje nebus Chirurgijos, Reanimacijos ir Intensyviosios terapijos bei Akušerijos-ginekologijos skyrių. Pastarojo Kelmės ligoninėje jau nėra. Bet vėliau projektai buvo tikslinami ir Kelmės ligoninė pateko į tą sveikatos įstaigų sąrašą, kurios bus dvejus metus stebimos. Tik po to bus priimtas sprendimas, kokia mūsų ligoninė taps: regionine ar rajonine. Pastarųjų Lietuvoje jau dvylika. Pirmieji reformos rezultatai prieštaringi. Pavyzdžiui, iš Naujosios Akmenės ligoninės Ligonių kasos nebeperka chirurgijos paslaugų. Žmonės, kuriems reikia vienos ar kitos operacijos, chirurginio stacionarinio gydymo, vežami į Šiaulius arba Mažeikius. Kokia ekonomija? Akmenės ligoninė kurui, kurio kaina pastaruoju metu sparčiai didėjo, per savaitę išleido tiek pinigų, kiek anksčiau per mėnesį. Apie tai, kaip Kelmės ligoninė gyvuoja permainų sūkuryje, kalbamės su jos direktoriumi Rimtautu KAVALIAUSKU. - Bet kurios įstaigos būklę ženklia dalimi apibūdina jos finansiniai rodikliai. Ką galite pasakyti apie juos?
Laisvę kurkime kiekvienas, - teigia pirmasis atkurtos Lietuvos rajono valdytojas I. Šimkus
 1990 metais balandžio 6 dieną buvo išrinkti pirmieji atkurtos Lietuvos rajono vadovai. Atstovaujamosios valdžios vadovu, t.y. rajono tarybos pirmininku tapo žurnalistas Vytautas Pikturna, o vykdomosios - rajono valdytoju agronomas Izidorius Šimkus. Su pastaruoju ir kalbamės apie prabėgusius du Laisvės dešimtmečius. - Kodėl ryžotės kandidatuoti į rajono valdytojo postą? Atkurtai Lietuvai nebuvo nė mėnesio, jai grasė sovietai, vietiniai Nepriklausomybės priešininkai. Juk buvo galima rinktis ramesnį ir pelningesnį darbą, pavyzdžiui, kooperatyve?
|
|
