Kelmė ir keturi tankistai

Ir vėl Kelmė turi progos nuskambėti per visą respubliką. Ją „užpuolė“ keturi tankistai, gerai įsitvirtino prie Kražantės  ir jau penktą dešimtmetį neužleidžia savo pozicijų. Ukraina per mėnesį dešimtis tūkstančių tokių tankistų su visais tankais „į vietą padėjo“, o Kelmė su savo keturiais  niekaip nesusitvarko.

Paprašė nukelti

Diskusijos dėl vietinio akmentašio Juozo Liaudanskio keturių tankistų įsiplieskia nuolat. Iki šiol, būdavo, pašurmuliuoja, paburbuliuoja ir aprimsta. Iki kito karto. Šįkart norą nedelsiant pašalinti „išvaduotojus tankistus“ paakino agresorės Rusijos, t.y. „armijos išvaduotojos“, pradėtas karas Ukrainoje. Į rajono Tarybą kreipėsi Sąjūdžio Kelmės taryba, reikalaudama kuo skubiau sovietinės armijos tankistus pašalinti, nes „šiandienos Rusijos agresijos akivaizdoje šis objektas įgijo dar ryškesnį neigiamą politinį atspalvį.“

Vicemeras Egidijus Ūksas sako, kad jis,kaip istorikas niekaip negalįs suprasti, kodėl šis paminklas Kelmėje tebestovi? Netgi jo mokiniai, kai vicemeras dar mokytojavo, jo šito klausę. Net vaikams būdavo aišku, kad šiuo klausimu kažkas yra ne taip, tačiau ties politikais šis klausimas vis „užsikerta“.

Išvadavusiems Kelmę?

Didelę dalį kelmiškių ypač erzina užrašas paminklo apačioje: „Tarybiniams tankistams, išvadavusiems Kelmę“. Vyresnės kartos žmonėms nereikia aiškinti, kad Rusijos ir SSSR armija yra ta pati. Na ir kas, kad pavadinimas pasikeitė, kad vadai kiti, bet esmė liko ta pati – žiauri ir grobuoniška. Ir tą akivaizdžiai mes šiandien matome Ukrainoje. Iš vokiečių nacių jie Kelmę, kaip ir visą šalį, tikrai išvadavo. Tik bėda, kad tai padarę, užmiršo iš išvaduotos šalies išeiti. Kiek kančių ir skausmo mūsų tauta patyrė dėl tokio jos „išvadavimo“, šįsyk nekalbėsim, tačiau priminsiu, kad „išvaduotojai“ prilygo pačių nacių žiaurumams ir net viršijo juos. Tą liudija ir kitapus gatvės beveik prieš „tankistus“ stovįs nulaužtas kryžius, skirtas sulaužytiems tautos ir žmonių likimams atminti. Būtent ta pačia Raseinių gatve, kuria į Kelmę įriedėjo „išvaduotojai tankistai“, į tremtį iškeliavo tūkstančių tūkstančiai tų, kuriuos „išvadavo“.

„Išvaduotojai“ imti garbinti pradėjus švęsti pergalės dieną (gegužės 9-ąją).  Egidijus Ūksas primena, kad ilgą laiką pati Sovietų sąjunga nešventė pergalės prieš nacistinę Vokietiją. Net Stalinas draudė tą daryti dėl milžiniško karo aukų skaičiaus. Vajus garbinti raudonosios armijos pergales prasidėjo po 1975-ųjų, L. Brežnevui senstant. Tada ir buvo pradėti kurti mitai apie armiją išvaduotoją. Į senatvę L.Brežnevas net pradėjo knygas „rašyti“. Vyresnioji karta tikrai prisimena „Mažąją žemę“ ir kitus tokio tipo marazmus, kurie buvo privalomi net mokyklos programoje. Tuo pat metu į madą atėjo veteranų garbinimas, ordinų bei medalių teikimas. Prisimenat anekdotą, dėl ko L.Brežnevas mirė? Po eilinės operacijos, kai jam vėl platino krūtinę, kad būtų vietos naujam medaliui prisegti. „Tai va, ir šis paminklas yra to laikotarpio palikimas“, – sako E.Ūksas.

Suvargę kareivukai

Kelmės kultūros centro direktoriaus Arno Arlausko nuomone, Juozo Liaudansko „tankistai“ „iškrinta“ iš išvaduotojų konteksto, nes jie skulptoriaus pavaizduoti ne kaip išdidūs išvaduotojai, o tiesiog suvargę kareivėliai. Ir šiuo požiūriu jis visiškai teisus.

Jų pavaizdavimo istoriją labai gerai atsimenu. Ją man pasakojo pats šviesios atminties skulptorius Juozas Liaudanskis tuomet, kai kalė paminklą prie Kelmės malūno Broniui Laucevičiui – Vargšui. Susėsdavom ant kalamo akmens, aš jam užrašydavau klausimus, o jis man kalbėdavo (buvo kurčias): „Karas jau buvo visus iki skausmo išvarginęs. Rodėsi, kad jis niekada nesibaigs. Ir aš vieną pavakarę matau, kaip nuo kalno link Kražantės rieda rusų tankas. O tankistai tokie dar vaikai, jaunučiai, bet pervargę, rodėsi, iš tanko išlipę nugriūtų. Įstrigo man jų bruožai, juos tokius ir pabandžiau iškalti. Bet paskui pradėjo reikalauti to užrašo, neva „Tarybiniams tankistams, išvadavusiems Kelmę“. Aš nemačiau jokių išvaduotojų, o tik pervargusius karo vaikus. Ir su politika niekada nenorėjau jokių reikalų turėti. Bet ar atsispirsi prieš tą jėgą…“

Jei ne Ukrainos įvykiai

Kelmės sąjūdiečių vadas Antanas Kriaučiūnas įsitikinęs, kad Kelmėje  turėti paminklą „išvaduotojams“, kurie šiandien nuo žemės paviršiaus šluoja Ukrainą, turėtų būti ne tik gėda. Kartu tai liudija ir moralinę vietos valdžios nuostatą. Nejaugi laukiama „išvaduotojų“ sugrįžtant? Tada galėsim įsiteikti, kad buvome pirmieji, pasitikę juos su paminklais?  Kita vertus, kad šitiek metų „tankistai“ išstovėjo prie Kražantės, kartu rodo ir pagarbą paminklo autoriui. Bet (mano asmeniniu įsitikinimu, nes aš labai daug bendravau su skulptoriumi) jis tikrai nenorėtų, kad brutalaus Rusijos pradėto karo akivaizdoje virtų dar ir tokios diskusijos. Bet jis nebepakils iš kapo ir nebenudaužys kadaise ne jo valia atsiradusio užrašo. Antano Kriaučiūno nuomone, šį paminklą būtina iš čia pašalinti. Gal į Grūto parką išvežti, gal kur kitur pastatyti.

Kaip pavadinti?

Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas mano, kad užtektų pašalinti nuo paminklo užrašą: „Tokį darbą atiduoti išvežti kitur – visiškas savęs nuvertinimas.“ Jis primena, kad Juozas Liaudanskis – skulptorius–primityvistas. Jis – unikalus menininkas, o akmentašystė yra įtraukta į nematerialaus paveldo sąrašą.

Nežinau, ar Kelmės krašte rastųsi nors vienas žmogus, kuris pasisakytų prieš skulptorių Juozą Liaudanskį. Tuo pačiu nežinau, kiek rastųsi tokių, kuriuos tenkintų paminklo užrašas. Ir tie, kurie teigia, kad tai yra istorija bei – sako nelieskime paminklo, yra neteisūs: istorija kitokia, nes atėjo ne išvaduotojas, o baisus okupantas. Taigi, užrašas ant paminklo yra ne istorija, o šlykšti jos klastotė, akivaizdus melas.

Tačiau Arno Arlausko siūlymas spręsti problemą keičiant paminklo užrašą irgi sulaukia dėmesio. Vienas pasiūlymų – paminklą perdedikuoti lenkų rašytojui Janušui Przymanovskiui, pagal kurio to paties pavadinimo romaną buvo sukurta per 20 serijų filmo  „Keturi tankistai ir šuo“. Karinis nuotykių filmas buvo labai populiarus. Ak tiesa, prie „tankistų“ trūksta šuns. Tačiau galima „užskaityti“ vieną iš tų, kurie aplink laksto. Tuo labiau, kad ir filmo šuo toks lietuviškai savas buvo – Šarikas. Tik kažkaip neišeina Kelmės susieti su rašytoju Janušu…

O gal naujasis užrašas turėtų taip skambėti: „Kritusiems nelygioje kovoje su korupcija“? Juk būtent šioje vietoje su kyšiu „sudegė“ buvęs Kelmės savivaldybės meras Vaclovas Andrulis. Tos negražiai Kelmę išgarsinusios istorijos veikėjai taip pat buvo keturi: kyšio davėjas, kyšio gavėjas ir du STT pareigūnai. Taigi, visi „keturi tankistai“… Suprantama, galimi ir kitokie užrašo variantai, būtų galima net geriausio pavadinimo konkursą paskelbti. Ir šiuo atveju jau niekas nedrįstų pasakyti, kad prasilenkta su istorine tiesa. Sako, tokio užrašo pakeitimui jau ir mecenatas esąs – iš kyšio, atimto iš eksmero,  STT gal užrašo pakeitimui lėšų duotų?

Šmaikštauti galime kiek tinkami, bet Tarybai dėl „tankistų“ vienokį ar kitokį sprendimą priimti vis tiek reikės. Ir kuo ilgiau ši „guma“ bus tampoma, tuo labiau bus kaitinamos aistros, kurių šiandien mažiausiai reikia.  Jau nuskambėjom per respublikinę žiniasklaidą, dar „pasitąsykim“, mažu ir Kremliaus ruporai Kelmę parodys…