Kelmės kultūros centras: ir veikla, ir atnaujinimas
Alvydas GEŠTAUTAS
Dabar Kelmės kultūros centre darbai vyksta dviem frontais. Tebesitęsia pastato renovacija, kurią vykdo UAB „Račkausko Agrotech“ bei kultūros įstaiga vykdo tiesioginę savo funkciją – kultūros veiklą. Repetuoja meno mėgėjų kolektyvai, fojė ir naujai įrengtoje galerijoje vyksta renginiai, parodos ir t.t. Naujuose kabinetuose dirba šios įstaigos specialistai.
– Bendra kultūros centro atnaujinimo sąmata – 1,299 milijono eurų. Jau atlikome apie 80 proc. darbų. Liko pastatyti liftą, sutvarkyti didžiąją ir mažąją sales, padaryti laiptus iš fojė į pastato antrąjį aukštą,– sako bendrovės – rangovės direktorius Petras Račkauskas. Darbus jau būtume baigę. Tačiau renovacijos projektas parengtas prieš dešimtmetį ir gerokai senstelėjęs, nes per tą laiką nebeliko kai kurių medžiagų, jas pakeitė modernesnės. Po projekto tikslinimo atsirado nebereikalingų darbų už 160, o naujų prisidėjo už 130 tūkstančių eurų. Tai vienas sudėtingiausių projektų, kuriuos mūsų bendrovė įgyvendino.
Kelmės kultūros centre ne tik atnaujinamos patalpos, bet jos ir išsiplėtė. Buvusioje imtynių treniruočių salėje jau pernai duris atvėrė Amatų centras. Čia įrengtos įvairios staklės, darbastaliai, virtuvė. Pasak centro direktoriaus Arno Arlausko, kadangi sportininkai treniravosi žemose patalpose, tai statybininkai nukasė pusę metro žemių sluoksnį ir dabar patalpos normalios, yra tualetas, kitos komunikacijos.
– Anksčiau turėjome glaustis Kelmės krašto muziejaus rūmuose. Dabar ten užsuka tik turistai, jiems rengiamos edukacinės programos,– sako A. Arlauskas. – Muziejus yra miesto pakraštyje. Tad į naująjį Amatų centrą, esantį miesto viduryje patogiau ateiti ir kelmiškiams. Ten, kur anksčiau buvo kultūros centro kiemelis su fontanėliu, dabar įrengta galerija su dengtu stogu, neturinti analogų rajone. O ir šalyje panašių objektų nedaug. Iš viso statybininkai iškasė 2100 tonų žemių. Per du galerijos aukštus kultūros centre atsirado papildomų 500 kv. m patalpų. Pirmasis galerijos aukštas atsidūrė trim metrais žemiau nei žemės paviršius. Tuo pačiu ir pastato pamatai tapo galerijos sienomis. Spalio 21 d. vyks oficialus galerijos atidarymas, jai bus suteiktas akmentašio Juozo Liaudanskio vardas.
Kur anksčiau po pagrindine sale buvo sandėliai, jų nebeliko ir ten baigiama įrengti mažoji salė. Ji kartu bus ir pagrindinė Mažojo teatro erdvė. Buvusiame šilumos mazge įrengtos artistinės, atsirado vietos modernioms ir erdvioms teatro administracinėms patalpoms. Mažojo teatro salėje bus 90 vietų žiūrovams. Jei bus būtinybė, artistai ir gastroliuojantys teatrai vaidins didžiojoje salėje. Be to, Mažasis teatras „atėmė“pusantro metro iš kavinės patalpų. Tačiau išliks ir patalpos kavinei. Jos bus kartu su teatro vestibiuliu. Teatro salei naudotos moderniausios prancūziškos medžiagos ir technologijos. Garsas iš salės nesklis. Taigi tuo pačiu metu galės vykti renginiai didžiojoje ir po ja įrengtoje mažojoje salėse. Įėjimas į teatrą bus per senąjį įėjimą į kavinę.
Atnaujintas ir didžiosios salės priešscenis. Po pastarojo pertvarkymo atsirado vietos dar keturiems kabinetams.
Didžiojoje salėje medines grindis pakeitė gelžbetonio konstrukcija. Tiesa, vietų sumažėjo nuo beveik 450 iki 407. Septynios vietos skirtos žmonėms su negalia. Pasak A. Arlausko, vietų sumažėjo dėl to, kad anksčiau tarpai tarp eilių buvo labai siauri. Dabar jie prasiplės. Įrengtas ir budėjimo postas. Į jį „suplauks“ informacija iš stebėjimo, apsaugos kamerų, bus įrengtos šildymo, vėdinimo sistemos.
Patalpų atnaujinimo ekonominiai rezultatai irgi akivaizdūs, nes šildymo išlaidos sumažėjo perpus – nuo 35 iki 17,5 tūkst. eurų.
Maziliausko nuotraukos