Kelmės ligoninei reikia deguonies rezervuaro
Alvydas GEŠTAUTAS
Tokį pasiūlymą Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, pateikė mūsų savivaldybės vicemeras, laikinai einantis mero pareigas Egidijus Ūksas. Sveikatos reikalų komitetas, kuriam po aštuonerių metų pertraukos vėl vadovauja konservatorius-krikdemas Antanas Matulas, o jo narys yra Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje parlamentaru išrinktas partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, organizavo posėdį, kuriame dalyvavo visų šalies savivaldybių, gydymo įstaigų vadovai bei daugelis kitų, kurių darbas susijęs su sveikatos apsauga. Be E. Ūkso posėdyje dalyvavo mūsų rajono tarybos Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Stasys Lekšas, savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, savivaldybės gydytoją pavaduojanti Reda Každailienė, Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė bei kiti.
Neseniai pradėjęs dirbti Sveikatos reikalų komitetas nori susipažinti su sveikatos apsaugos problemomis visuose Lietuvos regionuose. Pasak E. Ūkso, deguonies rezervuaro Kelmės ligoninei reikia dėl to, kad joje paruošta 20 lovų, skirtų sergantiems COVID-19 liga. Laikinasis rajono vadovas posėdyje pasidžiaugė, kad pasiteisino jau pusantro mėnesio Naudvaryje veikiantis mobilus punktas, kuriame tiriami žmonės, pajutę simptomus, liudijančius, kad gali sirgti Covid-19 liga. Pavyzdžiui, praėjusios savaitės pradžioje vieną dieną COVID-19 liga buvo nustatyta 33 Kelmės rajono gyventojams. Iš jų net 31 tyrėsi Naudvaryje esančiame mobiliame punkte. Be to, E. Ūksas akcentavo, kad medicinos įstaigoms reikia ir apsaugos priemonių.
Ūksas ir S. Jokubauskas „Bičiuliui“ sakė, kad gerai buvo įvertintas Respublikinės Šiaulių ligoninės kolektyvo ir jo vadovo Remigijaus Mažeikos darbas. Savivaldybės atstovai pastebėjo, kad daugelis politikų ir medikų kėlė panašias problemas. Merai akcentavo, kad būtina kuo greičiau ir kuo daugiau ištirti gyventojų greitųjų testų pagalba. Kai kurių savivaldybių vadovai šioje srityje pasigedo didesnio įstaigų, organizacijų, įmonių vadovų pastangų bei paraginimų. Daugelis atkreipė dėmesį, kad kai kurių priemonių, skirtų koronaviruso plitimui sustabdyti, centrinė valdžia ėmėsi pavėluotai. Kita vertus, ir patys gyventojai dažnai nepaiso mokslininkų ir ekspertų rekomendacijų, o ignoruodami juos gali užkrėsti nemažai kitų žmonių.
Posėdyje kalbėta, kad privalu nesusikoncentruoti vien į COVID-19 problemas, privalu neužmiršti ir pacientų, kuriems medikai yra nustatę kitas diagnozes.
Ne vienas kalbėjęs atkreipė dėmesį, kad rajonuose vietiniai gydytojai sensta, atvykstantieji iš kitur dažnai ilgesniam laikui nepasilieka, ir seimūnams siūlė ieškoti galimybės, kaip teisės aktais, finansinėmis paskatomis vilioti jaunus medikus, kad šie rinktųsi regionus. Galbūt vertėtų įteisinti ir paskyrimus, pagal kuriuos savarankišką veiklą pradėję gydytojai bent kelerius metus padirbėtų provincijos gydymo įstaigose.