Mokykla, kvepianti meduoliais

Kelmės profesinio rengimo centro praktikos klasė, kurioje mokomi virėjai ir konditeriai, lapkričio pabaigoje pakvipo meduoliais – šią klasę meduoliniais nameliais papuošė profesijos mokytoja metodininkė Dalia Pranaitienė. Gruodžio pradžioje šie nameliai iškeliavo į mokyklos koridorių, kad jais galėtų pasidžiaugti, pajusti kalėdinę dvasią visas mokyklos kolektyvas. Pasak mokytojos D. Pranaitienės, jau lapkričio pradžioje ji pradeda minkyti meduolinę tešlą:

– Jau nuo lapkričio pradžios mano šaldytuve bręsta du tešlos gabalai. Pagaminu iš jos kelis meduolinius namelius ir į tą vietą užsiminkau naują tešlą. Ir taip iki Kalėdų. Prieš trejus metus su mokiniais buvome pagaminę mūsų mokyklos meduolinį maketą. Ilgai jis puošė mūsų mokyklos koridorių. Dvejus metus meduolinių namelių nebegaminau. Matyt, buvau išsisėmusi. O šiemet vėl grįžo noras šiuos namukus gaminti ir juos dekoruoti. Šį meduolinių namelių miestelį pagaminau per dvi savaites, sunaudojau penkis tešlos gabalus. Ir tai dar ne pabaiga. Meduolinių namelių miestelis vis pasipildys naujais nameliais.

Pasak D. Pranaitienės, meduolis – tai pyragas, pagardintas medumi. Toks skanumynas žinomas nuo senų laikų. Jau XIV a. gardžiais meduoliais garsėjo vokiečių Niurnbergo, lenkų Poznanės, rusų Tulos, Viazmos miestų konditeriai. Iš viduramžių atkeliavę meduoliai anksčiau puošdavo didikų stalus.

Medumi ir prieskoniais kvepiantis saldumynas buvo vertinamas ne tik kaip stalo puošmena ar dovana, bet ir kaip naudingas vaistas, sušildantis organizmą. Tokių namelių populiarumas žaibiškai išaugo tuo metu, kai pasirodė Brolių Grimų pasaka „Jonukas ir Grytutė“. Pasakoje pagrindiniai veikėjai suklumpa prie miške nežinia iš kur išdygusio namelio, pagaminto iš skanėstų, kuriame gyvena sena ragana, ketinusi vaikus suėsti. Pirmieji meduolių kepėjai meduolius kepdavo tik iš ilgai brandintos tešlos. Kai kurie rašytiniai dokumentai tvirtina, jog tešla būdavo laikoma net 10–20 metų.

Meduolių tešlai ruošti naudojami kvietiniai miltai, turintys mažai glitimo. Dalis miltų gali būti pakeičiama ruginiais, gaunami trapesni, ne taip greit sudžiūstantys meduoliai. Kepiniai gaminami su natūraliu arba dirbtiniu medumi. Nuo medaus tešla pasunkėja, todėl į ją reikia dėti sodos arba kepimo miltelių. Iškepti meduoliai būna nuo baltos, gelsvos iki rudos spalvos. Šviesiai rudą spalvą suteikia medus, tamsiai rudai tešla nudažoma degintu cukrumi.

Egzistuoja daugybė meduolinės tešlos gaminimo receptų, bet, jei dar niekada nesiryžote kepti kepinių iš meduolinės tešlos, išbandykite receptą, kurį siūlo Kelmės PRC profesijos mokytoja metodininkė D. Pranaitienė. Jai šios meduolinės tešlos receptą perdavė anyta. Tegul šie metai būna pirmieji, kai jūsų namai pakvips pačių keptais meduoliniais sausainiais ar nameliais.

Plikytu būdu ruošiama meduolinė tešla

600 g miltų,
100 g sviesto,
200 g medaus,
200 g cukraus,
100 g kefyro,
2 kiaušiniai,
1 a. š. sodos,
1 a. š. kepimo miltelių,
1–2 a. š. prieskonių meduoliams (cinamonas, kvapusis pipiras, imbieras, muskato riešutas, gvazdikėliai, apelsinų žievelės, kardamonas),
1–2 v. š. cukraus degintinės.

Glajui:

1 kaušinio baltymas,
200 g cukraus pudros,
citrinos sulčių.
Meduolinių namelių langams:
2–3 v. š. izomalto arba spalvotos karamelės saldainių.

Cukraus degintinė. Į švarią keptuvę dėti 2 v. š. cukraus ir maišant kaitinti, kol jis ištirps ir įgaus rudą spalvą. Pamažu pilti apie 0,5 stiklinės karšto vandens ir mediniu šaukštu maišyti, kol išsileis susikaramelizavęs cukrus.

Sviestą, cukrų ir medų kaitinti, kol viskas ištirps. Įdėti 1 a. š. sodos. Vyksta karamelizacija. Kaitinti, kol masė pasidarys rudos spalvos. Nukaisti, šiek tiek pamaišyti, supilti kefyrą, sudėti prieskonius, išmaišyti ir atvėsinti. Kai atvėsta maždaug iki 60 laipsnių temperatūros (galima patikrinti į tešlą įkišus pirštą, jei nedegina, galima pilti kiaušinius, kitaip kiaušiniai sušoks), supilti išplaktus kiaušinius, cukraus degintinę. Supilti išsijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, užmaišyti tešlą. Ji bus dar gana lipni. Ją sukrėsti į maistinę plėvelę, suformuoti gabalą ir laikyti šaldytuve. Tešlą šaldytuve brandinti 1–2 dienas, o geriau savaitę. Subrendusi tešla sukietėja, tinkama kočioti. Barstyti miltais, kočioti 0,5 cm storio lakštą, formuoti meduolius išspaudžiant per formeles (meduoliniams nameliams tešla turi būti plonesnė, maždaug 0,4 cm storio), dėti į skardą.

Norint padaryti meduolinių namelių langų stiklus galima naudoti spalvotos karamelės saldainius. Jie susmulkinami ir prieš kepant supilami į namelių langus. Kepant meduolius, karamelė išsilydo ir susiformuoja karameliniai lango stiklai. Nuo karamelės spalvos priklausys ir lango stiklo spalva.

Jei naudosite izomaltą, tai 2–3 v. š. izomalto pakaitinti švarioje keptuvėje, kol išsilydys, palaukti, kol nustos burbuliuoti ir šaukšteliu skystį pilti į jau iškeptų meduolinių namelių, kurie vėsta ant konditerinio kilimėlio (jei vės ant popieriaus, izomaltas prilips prie popieriaus ir jo nenuimsite) langus. Jei izomaltas pradeda stingti, jį galima pašildyti.

Maži meduoliukai išdėliojami skardose paliekant tarp jų tarpus, kad kepdami nesuliptų. Kepti 180–200 laipsnių temperatūroje, drėgnoje orkaitėje (įstatyti indą su vandeniu orkaitės apačioje) 10–15 min., kol apkeps. Jei kepant meduoliai iškilo nelygiai, juos išėmus, apversti, ant viršaus uždėti pjaustymo lentelę, truputį paspausti bei palaikyti su pjaustymo lentele ant viršaus, kol pravės. Iškeptus kepinius galima laikyti labai ilgai, net iki 6 mėn. Prieš naudojimą puošti balta glazūra. Meduolis būna aromatingesnis ir ilgiau išlieka šviežias, jei į tešlą įpilama šiek tiek degtinės (ją galima pakeisti romu), tačiau jos galima ir nepilti. Iškepusius meduolius galima sutepti kremu, uogiene arba marmeladu. Jie dekoruojami šokoladu ar glajumi, paruoštu iš kiaušinių baltymų, cukraus pudros ir citrinos sulčių.

Glajaus ruošimas: kiaušinio baltymą sumaišyti su 200 g cukraus pudros, dėl baltesnės glajaus spalvos įpilti citrinos sulčių, išmaišyti (neplakti), uždengti maistine plėvele ir 0,5–1 val. palikti bręsti. Glajus turi būti tirštas. Dėti į dekoravimo maišelį ir dekoruoti. Dekoravimo pavyzdžių galima rasti internete. Jei kepėte namelius, tai jų kraštines, kurios jungsis tarpusavyje, bulvių trintuve nutrinti 45 laipsnių kampu, puošti glajumi. Kai jis išdžius (maždaug po 1 val.), naudojant tą patį glajų, namelių dalis sulipdyti.

Norintys išmokti konditerinių kepinių subtilybių, sužinoti tai, ko nerasite kepinių knygose, galite pasirinkti konditerio modulinę profesinio mokymo programą Kelmės PRC.

Rekordai

Didžiausias meduolinis namelis, kurį 2013 m. lapkričio 30 dieną Teksase pagamino „Tradition’s Club”, buvo 18,28 metrų ilgio, 12,8 metrų pločio ir 18,28 metrų aukščio. Visam šitam grožiui pagaminti buvo sunaudoti 816 kg sviesto, 7200 vienetų kiaušinių, 3266 kg miltų, 1361 kg rudojo cukraus, 22304 ledinukai, 31 kg maltų imbierų.

2017 metais Niujorko „Marriott Marquis Hotel” viešbučio virtuvės šefas Johnas Lowitchas ketvirtą kartą sumušė didžiausio meduolinio kaimelio rekordą. Meduolinis kaimelis buvo eksponuojamas Niujorko mokslų halėje. Kitas pretendentas buvo imbierinis miestelis Bergene, Norvegijoje. 2015 m. čia buvo pastatyti daugiau nei 2000 individualių pastatų, taip pat laivų, automobilių ir traukinių. Tačiau tik 1020 rėmelių buvo pagaminti iš meduolių. Rekordas nebuvo užfiksuotas, nes buvo įtraukta nevalgomų ingredientų.