Pilietiškumo pamoka

Jau buvo tradicija, kad mūsų rajono moksleiviams kasmet viena ar kita proga vykdavo Pilietiškumo pamokos. Pastaruosius dvejus metus dėl pandemijos ši tradicija buvo nutrūkusi. Šiemet ją Kelmės krašto muziejus, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, rajono istorijos mokytojų metodinininkų būrelis, Švietimo pagalbos tarnyba vėl šią tradiciją atnaujino. 2022-ieji paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ir Romo Kalantos metais. Prieš 50 metų, t.y. 1972 m. kovo 19 dieną, pasirodė pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris, o tų pačių metų gegužės 14 d., protestuodamas prieš sovietinį režimą, susidegino 19-metis kaunietis Romas Kalanta. Neatsitiktinai šiemet ir Pilietiškumo pamokos tema buvo „Neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas ir šiuolaikinės Europos Sąjungos vertybės“.

Įvykių dalyvės pasakojimas

Į renginį atvyko dabar Šiluvoje gyvenanti vienuolė Regina Teresiūtė, kuri dalyvavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ (toliau Kronikos – aut. pastaba) platinime.

Teresiutė gimė Kelmės rajone dabartinės Kukečių seniūnijos Labūnų kaime. 1976 m. baigė tuometinę Kelmės vidurinę mokyklą. Turėjo tikslą studijuoti Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Deja, Reginos ten nepriėmė, pasakę: „Mes vargonininkų neruošiame“. Jau tuomet KGB žinojo apie jos aktyvią katalikišką veiklą, nes būdama keturiolikmetė davė pirmuosius vienuolės įžadus. Muzikos pradmenų ją mokė tais laikais Kelmėje klebonavęs Albinas Budrikis. Vienuolė ir juokais, ir rimtai sakė, kad KGB ja susidomėjo turbūt jau pirmoje klasėje, kai rašinėlyje „Ko noriu būtis užaugusi“ parašė: jos didžiausia svajonė – tapti klebono gaspadine. Toks ankstyvas Reginos pamaldumas neatsitiktinis, nes kiekvieną vakarą ją ir brolį Adolfą tėvai iš kaimo veždavosi į vakarines pamaldas Kelmės bažnyčioje. Sesuo Regina teigė, kad savo veikla gal pakenkė ir broliui. Adolfas nuo vaikystės patarnavo šv. Mišioms, nuo religinių įsitikinimų jį stengėsi atpratinti kai kurie pedagogai – aktyvūs ateizmo propaguotojai, kurių ne vienas vėliau tapo aktyviu Sąjūdžio veikėju. Adolfas buvo imtynininkas, ne kartą tapęs Lietuvos čempionu ir prizininku. Tačiau ateities su sportu nesiejo, norėjo įstoti į kunigų seminariją. Tačiau tam kelią užkirto sesers antitarybinė veikla. Dabar Adolfas gyvena Garliavoje, daro medžio, akmens skulptūras, dažnai dalyvauja pleneruose, vykstančiuose mūsų rajone.

Vienuolė, baigusi vidurinę mokyklą, sovietmečiu taip ir nedirbo valdiško darbo. Už tai turėjo nemalonumų su įvairiais pareigūnais. Bet nesigaili, kad jos, dar pirmokės, svajonė išsipildė. Ji dirbo pas iškilius kunigus disidentus Juozą Zdebskį, Alfonsą Svarinską, o kai šį suėmė ir nuteisė, persikėlė į Žalpius ir talkino čia tris dešimtmečius klebonavusiam Juozapui Razmantui. Beje, J. Zdebskis buvo vienas Kronikos leidimo iniciatorių. Neatsitiktinai ir pirmas šio leidinio numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d., per Juozines. Šį leidinį vadinti „Kronika“ pasiūlė tuomet vyskupas, o vėliau kardinolas Vincentas Sladkevičius. Prie Kronikos leidimo ištakų buvo kunigas, dabar kardinolas Sigitas Tamkevičius, kunigas, o vėliau Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, jau minėtas A. Svarinskas, Šiauliuose gyvenęs aktyvus eucharistijos bičiulis Mečislovas Jurevičius.

– Tuomet buvome jauni ir drąsūs. Ir aš visada gyvenau ir tebegyvenu pagal principą: „Reikia mirti už idėją, nes kitaip pati idėja numirs“, – sakė vienuolė Regina.

Pasak jos, Kroniką spausdinti paprasta spausdinimo mašinėle ir tai daryti klebonijose buvo labai nesaugu. Kronikos tikslas buvo kovoti ne tik už tikinčiųjų, bet ir už visų tautiečių laisves ir teises. Labai svarbu buvo, kad Kronika pasiektų Maskvą, nes iš jos buvo didžiausia tikimybė, jog ji pasieks ir Vakarus. Tam buvo naudojama anų laikų fotoaparatams skirta juosta, kurioje Kronika buvo nufotografuojama. Patikimi asmenys iš Maskvos tas juostas nugabendavo į Vakarus. Slėpti juostas rūbuose buvo nesaugu, nes saugumiečiai galėjo įtartiną žmogų išrengti. Buvo naudojamos gudrybės – į dantų pastos tūbelės antrame gale buvo nuspaudžiama dalis pastos ir į ją įdedama foto juosta. Ji buvo įdedama tarp saldainių, į prožektorių.

Tačiau Kronikos leidėjai represijų neišvengė. Kunigui A. Svarinskui teko kalėti 10, kunigui S. Tamkevičiui – 5, Petrui Plumpai (atkūrus Lietuvos valstybę, jis kurį laiką vadovavo Saugomo departamentui – aut. pastaba) – 8, Nijolei Sadūnaitei – 6 metus ir t.t. Vienuolė R. Teresiutė areštinėse praleido ir buvo tardoma 70 dienų. Jai teko išbandyti Kelmės, Šiaulių, Plungės, Raseinių areštinių gultus.

Iš viso buvo išleisti 82 Kronikos numeriai, o paskutinis pasirodė 1989 m., kai Lietuvoje jau papūtė Atgimimo vėjai.

Kiti renginiai

Pilietiškumo pamokoje buvo atidaryta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ir Romo Kalantos metams skirta paroda. Joje eksponuojami pogrindiniai antisovietiniai leidiniai, jau Nepriklausomybės metais atskiromis knygomis išleista Kronika ir t.t. Daug eksponatų parodai davė kelmiškiai kolekcionieriai Vainius Urbonavičius ir Kęstutis Lukošius.

Vėliau Pilietiškumo pamokoje dalyvavusių ugdymo įstaigų – Kelmės J. Graičiūno, Tytuvėnų, Užvenčio, Šaukėnų, Pakražančio gimnazijų, Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos bei „Kražantės“ progimnazijos mokiniai pristatė namų darbus, kurie buvo skirti Europos Sąjungos vertybėms. Vieni daugiau dėmesio skyrė teoriniams dalykams, J. Graičiūno gimnazistai pristatė sovietmečiu veikusias šiam režimui pasipriešinimo organizacijas, „Aukuro“ pagrindinė mokykla pristatė tyrimų rezultatus, kuriuose atsispindi Europos Sąjungos vertybės. „Aukuro“ bendruomenės nuomone, svarbiausia vertybė – laisvė, taip pat teisingumas, vyrų ir moterų lygios teisės. Tytuvėniškiai pristatė čia trylika metų klebonavusio Ričardo Mikutavičiaus veiklą. Jis kaip ir kardinolas V. Sladkevičius, Tėvas Stanislovas, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas kūrė Žmonių bažnyčią ir t.t. Vertinimo komisijai ypač patiko Pakražančio gimnazistų sukurtas popierinis tortas, kurio kiekviename gabalėlyje įrašyta viena ar kita vertybė.

Renginio pabaigoje visų mokyklų mokiniai burtų keliu pasiskirstė į tris komandas ir turėjo atsakyti į 20 klausimų, susijusių su antisovietiniu pasipriešinimu. Mokiniams reikėjo prisiminti pogrindžio veikėjus kunigus S. Tamkevičių, A. Svarinską, Julių Sasnauską, J. Zdebskį, disidentus Antaną Terlecką, Tomą Venclovą, Aleksandrą Sacharovą, Sergejų Kovaliovą, taip pat pogrindines organizacijas Lietuvos Laisvės Lygą, Helsinkio grupę, Tikinčiųjų teisėms ginti komitetą, įvykius, susijusius su R. Kalantos susideginimu ir t.t. Nugalėtojų išaiškinti nepavyko, nes visos komandos surinko po 18 balų.

Maziliausko nuotraukos