BIČIULIS

Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga apie senąją Kelmę

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS

Sumanymas – vaizdais parodyti mūsų rajono centrą – Kelmę per XX amžiaus pirmąją pusę gimė prieš gerą dešimtmetį. Tačiau tam vis stigo lėšų. Ir tik 2017-ųjų pabaigoje šviesą išvydo solidi, 180 puslapių 800 egzempliorių tiražu išleista knyga „Senoji Kelmė: atvirukai ir fotografijos“, kurią sudarė šiauliškiai kraštotyrininkai ir kolekcionieriai Petras Kaminskas ir Jonas Nekrašius, beje, pateikę ir keturis rašytinius tekstus. Atvirukai, fotografijos ir žemėlapiai surinkti iš įvairių valstybinių įstaigų ir privačių asmenų kolekcijų.

– Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, norėjosi kelmiškius ir platesnę visuomenę nudžiuginti kažkuo netradiciniu, unikalesniu,– praėjusį penktadienį Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatant leidinį, sakė jo redakcinės komisijos pirmininkas, rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis. – Dabar, kai daug kas suskaitmeninama, tokios ant gero popieriaus, kokybiškai atspausdintos istorinės nuotraukos iš karto patraukia akį, pamalonina širdį. Gal ne vienas gyventojas savo albumuose ir turi kai kurių fotografijų, bet svarbu, kad jos atsirado knygoje, juo labiau, kad visi tekstai joje pateikiami ir anglų kalba.

Kompiuteriu valdomame ekrane demonstruodami charakteringiausias fotografijas, atvirukus ir žemėlapius, redakcinės komisijos nariai – Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė ir muziejininkas Rimantas Serva taikliais komentarais puslapis po puslapio „perbėgo“ visą leidinį. D. Žalpienė, pati parašiusi knygai Kelmės istorijos nuo XV iki XX a. pirmosios pusės pabaigos apžvalgą, pirmiausia pažymėjo, kad albumo išleidimo iniciatorius buvo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas a.a. Algis Petras Krutkevičius, deja, taip ir neišvydęs savo idėjos įgyvendinimo. Direktorė pristatė Kelmę kartografijoje, žemėlapiuose ir atvirukuose, o R. Serva – Kelmėje dirbusius fotografus, miesto ir miestiečių gyvenimo vaizdus, portretus.

Pasak D. Žalpienės, kai Kelmės dvarą 1591 m. nusipirko iš Lomžos kilęs lenkas Jonas Gruževskis, miestelį sudarė tik 53 šiaudiniais stogais dengtos trobos, o jis į stambų prekybos centrą išaugo per Kelmę 1836-1858 m. nutiesus plentą iš Rygos į Tilžę. Kelmėje buvo pastatytas viešbutis, veikė telegrafo stotis, dvi odos dirbtuvės, spirito varykla, daugiau kaip 50 parduotuvių, 23 karčemos. Dabartinės katalikų bažnyčios pastatas yra 6-asis ar 7-asis per visą miestelio istoriją. 1897 m. Kelmėje gyveno 3914 žmonių, kurių skaičius iš esmės nesikeitė iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios. Daugiau kaip pusę gyventojų sudarė žydai, kurie turėjo dvi sinagogas, čia veikė viena iš penkių Lietuvoje rabinų ir žemesnioji žydų dvasininkų seminarija – Ješibotas. Pagerbdamas 1929 m. mirusio ir Kelmėje palaidoto Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjo ir vado Vlado Putvinskio atminimą, 1930 m. Kelmės šaulių būrys išleido 22 atvirukų albumą, už kurį gautomis, taip pat labdaros organizacijų lėšomis nupirkti V. Putvinskio vardo šaulių namai (dabar – rajono savivaldybės administracijos pastatas). D. Žalpienė pakomentavo atvirukus-klastotes, atvirukus-žemėlapius, atvirlaiškius, prašė susirinkusiųjų tas klastotes atpažinti.

Toliau pristatydamas leidinį, R. Serva priminė, kad bene pirmasis Kelmės fotografas buvo J. Venckevičius, o jo darbą tęsė L. Daninas, A. Kačerginskis, I. Rukas, B. Baltrušaitis, V. Giršovičius, J. Miečius ir kiti. Kelmės dvarą, žydų sinagogas fotografavo visoje Lietuvoje žinomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus bendradarbis B. Buračas. R. Serva apžvelgė ir pirmosios valsčiaus tarybos, Kelmės pavasarininkų, šaulių, tretininkių, progimnazijos mokinių su direktoriumi J. Graičiūnu, A. Smetonos viešnagės Kelmėje, statomos pieninės ir linų fabriko, literato ir vertėjo J. Vadeikio, poeto, dramaturgo S. Lauciaus (Laucevičiaus), profesoriaus K. Kurnatausko bei daugelį kitų nuotraukų. Štai 1934 m. ant motociklo sėdi Kelmės pavasarininkų kuopelės pirmininkas P. Jankevičius, o prie purvasargės pritvirtintas numeris Ra2 reiškia, kad tai antrasis motociklas Raseinių apskrityje. Albumą baigia niūrus 1941 m. birželio 26 d. subombarduoto Kelmės centro vaizdas.

Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis pasidžiaugė, kad tai – knyga, kurią visada norisi vartyti, ir prisipažino ne taip seniai sužinojęs, jog Kelmėje Pirmojo pasaulinio karo metais laikinai veikė geležinkelio stotis, kurios nuotrauka irgi skelbiama albume. Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas pastebėjo, kad leidinys turėtų sužadinti diskusiją apie istorinius miesto objektus ir jų autentiškumo išsaugojimą, kad galbūt vertėtų renovuoti V. Putvinskio šaulių namų pastatą.

Vis įsiterpiančiomis senovinėmis Kelmės krašto dainomis popietę pagyvino vokalinis ansamblis „Intriga“, o rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė apdovanojo žmones, kurie patarimais ir patikslinimais labiausiai prisidėjo prie knygos „Senoji Kelmė: atvirukai ir fotografijos“ išleidimo. Albumą galima įsigyti Kelmės knygyne.

5 Komentarai(ų)

  • Rita parašė:

    Labai įdomus leidinys, sektina iniciatyva. Bronislavas Klimašauskas – puikus žurnalistas. Linkėjimai jam ir „Draugui“ iš Australijos.

    • Rita parašė:

      P.S. Atsiprašau, Kelmės „Bičiulį“ supaniojau su Čikagos „Draugu“. 🙁

  • Kęstutis parašė:

    Labai gaila, kad tokie renginiai organizuojami darbo metu. Į tokius renginius gali ateiti tik valdininkai ir pensininkai. Organizatoriai galėtų pagalvoti ir apie dirbančius žmones.

  • Dalyvė parašė:

    Tai kad ir buvo renginys po darbo. O kada tuos renginius daryt, po vidurnakčio?

  • Kęstutis parašė:

    nu ir kelintą prasidėjo?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA