2022-09-29 (Ketvirtadienis)         Kelmės rajono laikraštis     ISSN 1648-0155

Kultūra

Užvenčio šalelėje, mieliausiuose rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos namuose, seno dvaro erdvėje surengta mokslinė konferencija „Sename dvare, arba įstabus Šatrijos Raganos pasaulis“. Šių metų kovą rašytojai Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai būtų sukakę 145 metai. Literatūros tyrinėtojai sako, jog iki šių dienų dar lieka daug neatsakytų klausimų apie šios moters gyvenimą. „Šatrijos Ragana... Skaityti toliau
Aistė MAŽONIENĖ Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro vyr. specialistė (turizmui) Kasmet, rugsėjo mėnesį, vykstančios Europos paveldo dienos kviečia įvairiomis formomis aktualizuoti mums svarbius paveldo objektus. Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Tvarus paveldas“ – kviečia pažvelgti į šimtmečius šalia mūsų esantį paveldą, kaip į patį geriausią tvarumo pavyzdį.... Skaityti toliau
Praėjusią savaitę dvi dienas vyko tradicinė respublikinė Sūrių šventė „Nuo Jurginių – lig Žolinių“, kurią organizavo Pakražančio kultūros centras. Ši šventė jau šešioliktoji, o respublikinio renginio statusą turėjo jau penktą kartą. Tokią šventę, vyksiančią per Jurgines, t.y. balandžio 23-iąją, mintis kilo organizuoti Pakražančio kultūros centro darbuotojai Danutei Anankaitei. Pirmiausia joje... Skaityti toliau
Lietuvių kultūroje akmenys turi tiek simbolinę, tiek ir materialinę vertę. Akmuo lyg žmogus turi likimą – apipintas legendomis, pasakojimais, dainose apdainuotas. Kalbėdami apie akmenį, mūsų senoliai jį laikydavo tarsi gyvu sutvėrimu, kuris gimsta, auga, žydi , keliauja, gydo.10-ojoje akmentašių kūrybinėje stovykloje nudailinti, nugludinti akmenys, sugulę į skulptūras, išsivaikščiojo po Kelmę.... Skaityti toliau
Liepos 11-15 dienomis Užventyje vyko tradicinis pleneras „Užventis mene“, į kurį susirinko kalviai, dailininkai ir keramikai. Jame dalyvavo 16 kalvių iš Šiaulių, Radviliškio, Vilniaus, Lazdijų, Druskininkų, Ryškėnų, Telšių, Mažeikių bei kitų Lietuvos vietovių, taip pat svečiai iš Latvijos. Iki šiol dailininkų komandoje vyravo akvarelininkai, o šiemet jų būrį papildė ir... Skaityti toliau
Liepos 12-15 dienomis Kelmėje vyko 34-ieji Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros bei 6-ieji Žemaitijos bandonininkų kursai. Juos tradiciškai daudytės ir bandonijos garsais atidarė Arūnas Stankus ir Albinas Butavičius. Žemaičių etnokultūros kursai prasidėjo dar sovietmečiu 1988 m. ir šiemet jau turėjo būti jubiliejiniai trisdešimt penktieji. Tačiau užpernai dėl siautusios pandemijos... Skaityti toliau
Lietuvos akmentašių patriarcho Juozo Liaudanskio darbai Kelmės mieste, miesto kapinaitėse liudija apie jį patį, domina unikalumu, išskirtinumu ir skleidžia šilumą. 2004 m. minint liaudies meistro, akmentašio Juozo Liaudanskio 100-ąsias gimimo metines Kelmėje buvo surengta pirmoji kūrybinė akmentašių stovykla. Šiuo metu Kelmę puošia 44  devyniose kūrybinėse stovyklose sukurtos akmens skulptūros. Kelmėje... Skaityti toliau
Šiaulių regiono Kultūros taryba, kurios narės yra Kelmės kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Angelė Jovaišaitė ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė, įvertino Šiaulių apskrityje esančių kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų pateiktus projektus šių metų antram pusmečiui ir skyrė finansavimą. Jis skirtas tik tuo atveju, jei kultūrinių iniciatyvų autoriai... Skaityti toliau
Žemaitės literatūrinė premija, jau 47-oji, už knygą „Skiedrų ganytojas“ šiemet Literatūrinėmis premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo tvarkai nustatyti komisijos sprendimu paskirta anykštėnui rašytojui ir vertėjui Rimantui Povilui Vanagui. Ji buvo iškilmingai įteikta Žemaitės viešojoje bibliotekoje birželio 2-ąją, tradiciškai – dieną, artimą rašytojos gimtadieniui  (Žemaitė gimė 1845... Skaityti toliau
Kelmės kultūros centre surengtas X respublikinis vaikų folklorinių šokių festivalis „Šokim, trypkim, linksmi būkim 2022“. Visus šventės dalyvius ir svečius šokiu pasveikino Kelmės kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė, kuriai vadovauja šios šventės organizatorė Dijana Bakšienė. Kadangi šventė vyko baltų meilės ir piršlybų deivės Mildos dieną, tai renginio vedėja Ingrida... Skaityti toliau
                      „Džiugu jus sveikinti su Kelmės krašto kultūros ir istorijos žurnalo „Sietuvos“ pirmojo numerio pasirodymu. Mūsų kraštas yra žymus iškiliomis istorinėmis ir kultūros asmenybėmis, literatūrinių, etnokultūrinių tradicijų puoselėjimu, turtingu kultūriniu gyvenimu. Žurnalo iniciatoriams kilo mintis, kad kasmetinis leidinys būtų prasmingas būdas apžvelgti Kelmės krašto kultūrinio gyvenimo panoramą, pastebėti jaunus kūrėjus,... Skaityti toliau
Į mūsų rajono savivaldybės merą Ildefonsą Petkevičių kreipėsi Kelmės knygyno direktorė Aistė Zaurė ir paprašė, kad jis būtų likviduotas. Dėl to meras sukvietė rajono tarybos kolegijos posėdį. Kolegijai priklauso savivaldybės politiniai vadovai ir po vieną atstovą partijų bei visuomeninių rinkimų komitetų, turinčių mandatus rajono taryboje. Posėdyje dalyvavusi A. Zaurė pasakė,... Skaityti toliau
Nijolė PETROŠIŪTĖ Tytuvėnų bendruomenės pirmininkė Regina Karašauskytė dažnai savo žmones išmone nustebina. O pastarąjį kartą ji, „užsakiusi“ pačią šilčiausią rugsėjo pavakarę, pakvietė maždaug už 7 km nuo Tytuvėnų esantį Kleitiškių kaimą, į Vytauto Mačiūno valdas. Pasivaikščioti, spėriai rudenėjančia gamta pasigrožėti, paklausyti nakvynei parskrendančių gervių klyksmų, elnių baubimo, vilkų lojimo… Tačiau... Skaityti toliau
Bronislava BUCHIENĖ Ne pirmą, bet, tikimės, ir ne paskutinį kartą Tytuvėnuose vyko rudens kermošius „Po žemaitiška skara“. Prieššventinis pasiruošimas prasidėjo dar išvakarėse, kai miesto aikštėje savo „gūnias“ ėmė kloti floristinių kilimų konkurso „Auskit, sesės, drobeles“ dalyviai: Kelmės specialioji mokykla, Tytuvėnų gimnazija bei jos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius,  Raseinių rajono... Skaityti toliau
Praėjusiais metais kelmiškis dailininkas A. Seselskas Vytauto Didžiojo ir Birutės gatves jungiančiame skersgatvyje esančią sieną papuošė kavą geriančių žmonių veidais. Tai buvo jo pirmoji neofreska sukurta aerozoliniais dažais. Antroji siena, sukurta aerozoliniais dažais, atsirado Liolių socialinės globos namuose, trečioji – Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatre „Atžalynas“. Vėliau... Skaityti toliau