46-oji Kelmės miesto šventė
Pirmoji diena – vaikams
46-oji meno šventė, jau antrus metus pavadinimą meno šventė „Kelmės ratas“ pakeitusi į Kelmės miesto šventę, prasidėjo trečiadienį Kelmės dvaro erdvėje programa, skirta vaikams ir šeimoms. Čia vyko Kelmės mažojo teatro edukaciniai užsiėmimai „Pasaka gyvai“, Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos dirbtuvėlės, kuriose su vaikais bendravo kelmiškė dailininkė-iliustruotoja Lina Eitmantytė-Valužienė, vaikai žaidė tradicinius lietuvių liaudies žaidimus. Į „sulėktuves“ kvietė Menų fabriko „Veiksmas“ šokėjai, vadovaujami Jovitos Žakarienės. Diena nepagailėjo saulės ir šilumos, tad visų pirmosios šventės dienos dalyvių nuotaika buvo puiki, žaisminga. Šios dienos programoje – šiuolaikinio cirko platformos „Teatronas“ teatro ir cirko spektaklis šeimai „Šarūnas“. Renginio vedėjas Kelmės mažojo teatro aktorius Modestas Vaitkevičius, pristatydamas spektaklį, sakė, jog apdovanojimui „Auksinis scenos kryžius“ nominuoto režisieriaus Gildo Aleksos pastatymas – unikalus teatro ir cirko sintezės projektas, kuriame Vinco Krėvės drama persipynusi su akrobatika.
Po spektaklio prie scenos vaikus sukvietė „Teatriuko“ įtrauki muzikinė programa, skirta visai šeimai. „Teatriukas“ – nepriklausomas profesionalus teatras vaikams, kurį įkūrė Dalia Mikoliūnaite ir Žilvinas Ramanauskas.
Tuo pačiu metu Kelmės krašto muziejus kvietė į parodos „Kelmės krašto dvarai“ pristatymą restauruotų Kelmės dvaro rūmų priestato salėje. Į parodą susirinkusius su Kelmės miesto šventės pradžia pasveikino Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, muziejininkas Rimantas Serva ir muziejininkė-archyvarė Kristina Milašauskienė pristatė parodą, pasakojo apie Kelmės krašto dvarus ir juose gyvenusių dvarininkų nuopelnus mūsų krašto istorijai, kultūrai, ekonomikai, gamtos mokslams. Šiuo metu pagal Kultūros paveldo centro Lietuvos dvarų duomenų bazę Kelmės rajone yra išlikę 17 dvarų, įtrauktų į saugotinų dvarų registrą. Čia neberasime negrįžtamai autentiškumą praradusių arba visiškai sunykusių dvarų.
Antroji diena. Žemaitės literatūrinė premija
Ketvirtadienio programa prasidėjo Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje, kur atidaryta dokumentų ir fotografijų paroda „Žemaitės premijai 60 metų“. Parodą pristatydamas bibliotekininkas Egidijus Ūksas sakė, jog parodos kuratorė – Aistė Mažonienė, o eksponuojamos nuotraukos iš Maironio lietuvių literatūros, Kelmės krašto muziejų, rajono laikraščio „Bičiulis“, autografuotos knygos ir archyvinė medžiaga iš Kelmės Žemaitės bibliotekos rinkinių.
Šiais metais Žemaitės literatūrinei premijai sukanka 60 m.
1965 m., minint rašytojos Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, premiją už geriausią apsakymą kaimo tematika įsteigė tuometinis Žemaitės kolūkis. 1966 m. buvo įteikta pirmoji Žemaitės literatūrinė premija rašytojui Juozui Baltušiui už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“. Premija buvo teikiama iki 1990 m. 1994 m. Kelmės rajono savivaldybė nusprendė atgaivinti tradiciją, ir tais metais premija buvo įteikta rašytojai Vandai Juknaitei už romaną „Šermenys“. Kadangi premija teikiama ne kas metai, šiais metais ji įteikta 49-ąjį kartą.
Žemaitės literatūrinės premijos įteikimo šventė vyko Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio dailės galerijoje. Renginio vedėjas Žemaitės viešosios bibliotekos bibliotekininkas Egidijus Ūksas priminė literatūrinės premijos istoriją. Šiais metais premijai buvo pristatytos septynių autorių per pastaruosius dvejus metus išleistos knygos. Žemaitės literatūrinės premijos vertinimo komisija premiją nutarė skirti Kelmės krašto paribyje – Pavandenėje gimusiai lietuvių literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei, Lietuvos rašytojų sąjungos narei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinę tekstų knygą „Kai rašai, nebijai: autobiografiniai tekstai“. Knygoje pateikiami tolstančio ir jau nutolusio laiko tekstai, paremti autobiografine medžiaga.
Žemaitės literatūrinės premijos vertinimo narė Danguolė Garnienė, kalbėdama komisijos vardu, sakė, jog knygoje daug dėmesio skiriama autorės gimtajai Žemaitijai, motinos paveikslui, kalbai bei kultūrinei atminčiai.
Premiją įteikė ir vardine juosta 49-ąją Žemaitės literatūrinės premijos laureatę apjuosė Kelmės rajono vicemeras Tadas Kasparas.
Viktorija Daujotytė savo kūrinį „Kai rašai, nebijai“ vadina ne dienoraščiu, ne prisiminimų, bet atminties knyga, parašyta iš visą gyvenimą literatūroje esančio žmogaus patirties.
„Žinia apie Žemaitės literatūrinę premiją apsidžiaugiau, pagalvojau, jog lai tai būna ne tik mano, bet ir Žemaitės garbei. Ir Kelmės krašto garbei, jos kultūros žmonių, mokytojų, bibliotekininkų ir visų darbščių, kūrybingų žmonių garbei. Ir nebus perdėta, jei pasakysiu, jog Žemaitės parašytoje autobiografijoje slypi mūsų visų parašytų autobiografinių pasakojimų, pirmiausiai parašytų moterų, šaknys. Mano nuostaba, ir mano meilė Žemaitei yra pamatinė. Eidama per gyvenimą ir vis liesdama, ir liesdama žmones, supratau, ko dar nebuvau supratusi….mes esame labai susaistyti, mes turime daugybę ryšių, kuriuos patiriame ir kiekvienas susitikimas žmogaus su žmogumi yra gyvenimo siužetas. Manau, jog manęs šioje knygoje yra mažiausiai. Knygoje svarbiausia – daugelio žmonių, kuriuos aš atsimenu, kuriuos tebemyliu, su kuriais tebepasikalbu, gyvybė“, – sakė Viktorija Daujotytė.
Ištrauką iš Viktorijos Daujotytės knygos „Kai rašai, nebijai“ perskaitė Živilė Gerčienė.
Viso Užvenčio krašto vardu laureatę sveikino Užvenčio seniūnas Linas Mačernius. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė, sveikindama laureatę, sakė, jog ilgus dešimtmečius mąstydama ir rašydama apie kitų kūrybą, šįkart Viktorija atsisuka į save ir šis žvilgsnis atviras ir labai drąsus.
Pavakary į Kelmės dvaro erdves kvietė „Kelmės krašto bendrystės ratas“
Renginio vedėjos – Kelmės kultūros centro specialistės Rūta Palubeckienė ir Rasa Dvankauskienė, sveikindamos antrosios Kelmės miesto šventės dienos dalyvius ir svečius, sakė, jog miestas gimsta tada, kai žmonės pradeda būti kartu. Yra vietų, kur žmonės tiesiog gyvena. Ir yra vietų, kur žmonės kuria. Kur renkasi ne todėl, kad reikia… O todėl, kad nori būti kartu. Šiandien būtent tokia vieta – Kelmės dvaro aplinka, kur gimsta, auga ir skamba bendrystė. Ir kiekviena bendruomenė turi savo balsą. Šiandien tie balsai susijungė į vieną didelį – bendrystės ratą. Kelmės krašto bendrystės ratą suko 11 rajono seniūnijų ir 12 Kelmės rajono meno mėgėjų kolektyvų.
Kelmės seniūnė Ligita Kundrotienė džiaugėsi galimybe seniūnijos kiemelyje pademonstruoti rankdarbius, kuriuos gamina didelis būrys miesto gyventojų, taip pat galimybe pristatyti garsiuosius Kelmės šakočius ir kitus gaminius, sertifikuotus tautinio paveldo produkto ženklu.
Kelmės apylinkių seniūnija – kraštu, kuriame gyvos tradicijos ir stiprios bendruomenės. Čia aktyviai veikia 3 bendruomenės. Kelmės apylinkių seniūnas Romas Dambrauskas kvietė aplankyti seniūnijos kiemelį, susipažinti su Ramunės Abrutienės rankdarbiais, paragauti Pabrėžų šeimos konditerijos gaminių, bei aplankyti Skrodenių ūkio ekspoziciją.
Liolių seniūnija puoselėja savo istoriją ir tradicijas, o ateitį seniūnijoje kuria 7 aktyvios bendruomenės. Liolių seniūnė Raminata Kazlauskienė kvietė apsilankyti kiemelyje, kur galėjome paragauti Ramanauskų bityno produkcijos ir susipažinti su bitelių laikymo ypatumais, paragauti Vaidos Juodzevičiūtės naminių ledų, Padubysio bendruomenės ir Talandžių šeimos pieno gaminių, pasigrožėti sesučių Ritos ir Editos desertais, bei susipažinti su motociklų sporto klubo „Sphagnum“ veikla ir Dubysos trasos motokroso tradicijomis.
Kukečių seniūnijoje veikia 3 bendruomenės, kurios didžiuojasi kūrybingais ir darbščiais žmonėmis. Kukečių seniūnė Raminta Turevičienė, kviesdama į seniūnijos kiemelį, sakė, jog čia paragausime Renatos Augustienės, geriau žinomos kaip „Čiupk grybuką“, kepamų grybukų, apžiūrėsime įmonės „Tukio namelis“ medžio dirbinius bei susipažinsime su tautodailininko Rimanto Paunksnio tautinio paveldo sertifikatu pažymėtais dirbiniais.
Tytuvėnų seniūnas Viktoras Ruseckas, kviesdamas į seniūnijos kiemelį, sakė, jog šiais metais seniūniją pristato per gamtos pažinimą vaikams ir šeimai. Kiemelyje daug įvairiausių žaidimų, edukacijų, kviečiančių geriau pažinti Tytuvėnus, jo kraštovaizdį, gamtos objektus.
Tytuvėnų apylinkių seniūnija turi 7 bendruomenes. Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas kvietė užsukti į kiemelį, susipažinti su šioje seniūnijoje esančių dvarų istorija. „Seniūnijoje buvo 7 dvarai, tad įsikūnijome į dvarininkus ir norime supažindinti su jų gyvavimo istorija“, – sakė Valdas Ivanauskas.
Užventis didžiuojasi savo žmonėmis, puoselėjančiais etnokultūrą, kulinarinį paveldą, senuosius amatus ir gyvas tradicijas. Seniūnijoje aktyviai veikia 5 bendruomenės. Čia vyksta meno ir sporto šventė „Venta, Venta, Venta – tu žemaičiui šventa“, kalvystės ir meno plenerai bei garsusis kopūstienės virimo festivalis „Raugokšnis“. Užvenčio seniūnas Linas Mačernis su komanda kvietė užsukti kiemelį, pabendrauti su svetingais šio krašto žmonėmis ir paskanauti jų puoselėjamo kulinarinio paveldo.
Šaukėnų seniūnijoje aktyviai veiklia 5 bendruomenės. Šaukėnų seniūnas Algimantas Šukys kvietė kiemelyje pabendrauti su ūkininku ir bitininku Eligijumi Merkeliu, jau daugiau kaip tris dešimtmečius puoselėjančiu bitininkystę, kvietė susipažinsite su Lykšilio bendruomenės pirmininke, tautodailininke Zita Lisenkova ir jos šeima, kuri saugo bei perduoda audimo ir kitų tradicinių amatų paslaptis, kvietė paragauti vietos gamintojų produkcijos, pabendrauti su šio krašto žmonėmis ir atrasti tikrąjį Šaukėnų svetingumą.
Vaiguvos seniūnijoje aktyviai veiklas vykdo 2 bendruomenės. Vaiguviškiai kartu su seniūnu Alvydu Lukošiumi kvietė susipažinti su kalvio Ovidijaus Meilūno ir tautodailininkės Vilmos Gedvilienės darbais, paragauti tradicinės duonos bei sūrių, apsilankyti rankdarbių dirbtuvėlėse, kuriose buvo galima išbandyti senuosius amatus bei susikurti mažą prisiminimą iš Vaiguvos.
Kražių seniūnijoje gyvuoja 6 bendruomenės. Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas sakė, jog šiemet šį kraštą pristatyti patikėta žirgui – kilniam, žmogų nuo seno lydinčiam palydovui, menančiam darbą, keliones, juolab, kad tai vienintelė Kelmės krašto seniūnija, kurioje auginami žirgai žemaitukai.
Pakražančio seniūnijos seniūnas Tomas Šteimantas kvietė susipažinti su seniūnijoje gaminamų natūralių muilų, hidrolatų, aliejų gamintojais, pasidžiaugti nagingųjų meistriukų pagamintais dirbiniais iš gipso, paragauti šio krašto kulinarinio paveldo bei užsukti į Inesos ir Valdo Šteimantų edukacines dirbtuvėles. Kelmės rajone, Pakražančio seniūnijos Kareivų kaime, gyvenantys Inesa ir Valdas Šteimantai savo apylinkėse ir Kelmėje garsėja kaip skanių sūrių gamintojai ir šakočių kepėjai.
Savo veiklą kiemelyje pristatinėjo bendruomenė „Kelmės bočiai“. Bendruomenės pirmininkė Salomėja Drazdovienė kalbėjo apie aktyvią bendruomenės koncertinę veiklą, bei bendrystę. Taip pat veikė amatininkų kiemelis, kuriame su akmens tašymo ypatumais supažindino meno kūrėjas Valdas Bandza, apie riešinių mezgimą pasakojo Jolanta Gečienė, šiaudų pynimo amato subtilybes demonstravo Kornelija Lopetienė, audimą staklėmis demonstravo Irena Arlauskienė.
Bendrystė rate sukosi ir Kelmės rajono kultūros įstaigų meno mėgėjų ir Kelmės miesto bendruomenių kolektyvai. Diena užbaigta grupės „Studija“ ir atlikėjo Stepo Januškos koncertine programa.
Projektas „Nuo šaknų iki nūdienos vertybių“. Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas. Paramos suma – 9000 Eur.


Keturias dienas Kelmėje šurmuliavo kursų dalyviai
Folkloro festivalis „Ir pajauga žali leipa“ (3)
Daudytė paskelbė kursų pradžią
Sertifikuotų riešinių mezgėja Jolanta Gečienė
Folkloro festivalis „Ir pajauga žali leipa“ (2)
Kelmėje darbą pradėjo XII akmentašių simpoziumas-kūrybinė stovykla