Ko būtų vertas ruduo be jurginų? Be jų perdėto mandagumo žemai lenkiant rudenio drėgmės pritvinkusias galvas. Be jų spalvų margumyno, tarsi tikinančio, kad žydėjimas su rugsėju tikrai nesibaigia. Net Maironis prieš jurginų grožį neatlaikė, ilgėdamasis Tėvynės padūsaudamas: „…kur raudongalvę kreipia kepurę jurginų pulkai“… Žydintis stebuklas Tiems, kam nuo Liolių teko... Skaityti toliau

Rudens karaliai jurginai ir Santa
2026 m. šildymo kainų pokyčiai ir lengvatos
Keturiolika metų trunkanti Juditos konditerinė magija
Svarbiausia – ne laimikis
„Reikėjo – buvom, reikės – vėl būsim“