2025-02-19 (Trečiadienis)         Kelmės rajono laikraštis     ISSN 1648-0155

Iš atminties archyvų

Egidijus ŪKSAS (Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka) 1914 metų rugpjūtį prasidėjęs I-asis pasaulinis karas (tarpukaryje vadintas Didžiuoju karu) greitai pasiekė Lietuvą. Vokietijos-Rusijos imperijos pasienyje esančios Lietuvos žemės jau 1914 metų pabaigoje tapo karo veiksmų lauku, o 1915 metų pirmoje pusėje karas apėmė beveik visą Lietuvą. Balandžio pabaigoje sutelktos Vokietijos... Skaityti toliau
Egidijus ŪKSAS (Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka) 1980 metais gruodžio 16 d. Kelmėje vyko vienuolės Jadvygos Gemos Stanelytės teismas. Ją teisė už tikinčiųjų eisenų iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimą. Oficialiai sovietinė valdžia J.G.Stanelytei pateikė kaltinimus už veltėdžiavimą ir už viešos tvarkos pažeidimą. Dėl 1979 m. eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimo... Skaityti toliau
Egidijus ŪKSAS Po XVIII a. vykusio Šiaurės karo, Didžiojo maro 1710-1711 metais, į ištuštėjusią Žemaitiją, Prūsiją, Kuršą kėlėsi atvykėliai iš Europos kraštų, kūrėsi naujos gyvenvietės. Kelmę taip pat nusiaubė maras, liko mažai gyventojų. Miestelio atsigavimu, kuris truko ne vieną dešimtmetį,  buvo suinteresuoti jo savininkai Gruževskiai, padėjo prekybai palanki geografinė padėtis... Skaityti toliau
Birželio 23 d. Kelmės krašto muziejuje surengta mokslinė konferencija „Vladas Putvinskis ir jo šeima šauliškoje veikloje“, skirta Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ųjų gimimo metų jubiliejui. Šiemet minimos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, pirmojo vado ir ideologo, iškilaus Tautos sūnaus Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Įvertindamas tai, kad ši istorinė... Skaityti toliau
Lapkričio mėnesį sukanka 129 metai, kai įvyko Kražių skerdynės. Istorijos instituto istorikai Darius Staliūnas ir Dangiras Mačiulis jau atidavė spaudai parengtą solidų leidinį apie Kražių skerdynes, kuriame, remiantis dar netyrinėtais šaltiniais apie šį įvykį, pateikiami nauji faktai, vertinimai, taip pat plačiai aprašomas Kražių skerdynių vertinimas nuo Pirmojo pasaulinio karo iki... Skaityti toliau
Mokytojos Anastazijos Vidauskienės-Lukonaitės (1924–2003), gimusios Kelmėje, Gruževskių dvare, spirito daryklos (bravoro) vedėjo Juozapo Lukono šeimoje, prisiminimai (L. Šimkutės užrašyti 2002 m.). Juozapo Lukono šeima gyveno taip vadinamame „bravorščikų“ mediniame name, stovinčiame priešais bravoro pastatą Vilbėno apsuptyje: tai yra tarp Vilbėno upės ir tarp nuo Gruževskių medinio malūno bėgusio nedidelio upeliuko,... Skaityti toliau
Jurgita GUSTYTĖ-IVINSKIENĖ Vyr. muziejininkė-bibliotekininkė Teko domėtis Kražių skerdynių (1893 m.) ir Kražių parapijos vikaro kankinio Stanislovo Rimkaus (1912 – sušaudytas 1942 m. 05. 20 d. Sol Ilecko lageryje, pietiniame Urale, Čkalovo – dabar Orenburgo srityje) istorijomis ir susidurti su informacijos šaltinių stoka. Nors šiuos du istorijos įvykius skiria pusė amžiaus,... Skaityti toliau
Spaudai parengė Emilija KVIETKUVIENĖ, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Margarita Gedvygaitė, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos vienuoliktokė, respublikos jaunųjų filologų konkursui pagal Kražių seniūnijos Kupšelių kaimo gyventojos Vladislavos Poškienės pasakojimą, jos sukauptus užrašus parengė tautosakos darbą „Kupšelių kaimas seniau ir dabar“, kuris įvertintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu.... Skaityti toliau
Virgilijus LUKOŠIUS                       Iš mokyklinių vadovėlių ir enciklopedijų žinome, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina Birutė yra kilusi iš Palangos. Be 3 sūnų kunigaikštienė Birutė su Kęstučiu dar turėjo ir 3 dukras, ištekėjusias į Mozūriją, Tverės kunigaikštystę ir Moldaviją. Nėra tikrai žinoma, ar ji... Skaityti toliau
Alvydas GEŠTAUTAS                       Žinomas Lietuvos politinis, visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos kūrėjas Vladas Pūtvis-Putvinskis valdė tris – Šilo-Pavėžupio, Graužikų ir Palendrių – dvarus. Vėliau Palendrių dvarą pardavė, o Graužikų patikėjo valdyti broliui Vytautui, baigusiam agronomijos studijas Vokietijoje Halės universitete. Pirmiausia Šilo-Pavėžupio ir šiek tiek Graužikų dvarai buvo žinomi kaip Lietuvos inteligentijos... Skaityti toliau
Alvydas GEŠTAUTAS                       Neseniai „Bičiulio“ laikraštyje rašėme, kad Stulgių kapinėse savo šeimos kriptoje ilsisi europinio garso bitininko ir žuvininko Mykolo Girdvainio palaikai. Stulgių kapinėse yra dar kelios amžinojo poilsio vietos, prie kurių stabtelėjus atgyja istorijos įvykiai, žmonių biografijos. Trys bermontininkų aukos                       Tik įėjus per pagrindinį įėjimą į Stulgių kapines,... Skaityti toliau
Petras BUDRAITIS Kelmės vidurinės mokyklos 1954 m. abiturientas                       Mokydamasis Kelmės vidurinėje, vadinamoje dvaro mokykloje, vyresnėse klasėse buvau literatų būrelio pirmininkas, o eiliniais būrelio nariais buvo viena klase žemiau besimokęs Vladas Šimkus (1936 10 15-2004 09 06) ir viena klase aukščiau mokslus krimtęs absoliutus pirmūnas, būsimasis aukso medalininkas Icchokas Meras... Skaityti toliau
Rita ŠČIGLINSKIENĖ                       Baigiantis 2018-tiesiems, pagal Baltų kalendorių – Zuikio arba Trumpauodegio metams, skubame į 2019-uosius – Ežiuko arba Spygliuko metus.                       Kaip teigia Žemaitijos Romuvos, įsikūrusios Ožnugario kaime Tauragės rajone, žynys Kęstutis Juškys, įsiklausykime, ką mums sako mūsų aplinka, mūsų gamta, mūsų pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. Rytų kultūrose priimta laikytis... Skaityti toliau
Benediktas MORKAITIS                       Renkant medžiagą apie giminės kartų kaitą ir rašant šeimos istoriją (genealogiją), paaiškėjo, kad išliko labai mažai duomenų apie mano senelę iš mamos pusės Anastaziją Ščeponavičienę, iki santuokos Urbelytę, ir jos giminę. Susitikau su buvusiu Kelmės rajono laikraščio redaktoriumi Vytautu Pikturna, kuris man papasakojo apie kelmiškio batsiuvio Bronislovo... Skaityti toliau
Rita ŠČIGLINSKIENĖ Birželio pradžioje Kelmės krašto muziejus kvietė paminėti 1863 m. sukilimo 155-ąsias metines ir šio sukilimo vieno iš vadų kunigo Antano Mackevičiaus 190-ąsias gimimo metines. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sako, jog Pakražančio seniūnijoje buvusiame Morkių kaime gimusio ir ženklų pėdsaką istorijoje palikusio kunigo Antano Mackevičiaus asmenybė nepelnytai... Skaityti toliau
Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Internetas skelbia, kad dabar Lietuvos giriose žiemoja 292 vilkai. Tai beveik šešis kartus mažiau negu jų buvo mūsų kartos vaikystėje. Pavyzdžiui, 1948 metais Lietuvoje priskaičiuoti 1723 miško pilkiai, todėl su jais susidurdavome ir žiemą, ir vasarą. Ėriuko vis dėlto neišsaugojome Vyravo nuomonė, kad vasarą vilkai žmonių nepuola, todėl,... Skaityti toliau
Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas Šioje nuotraukoje, darytoje apie 1930 metus, užfiksuota grupė kelmiškių, įsiamžinusių Kelmės katalikų bažnyčios fone. Vaizdas neabejotinai turėjo būti įspūdingas. Nežinia, ar tarpukariu Kelmės bažnyčios bokšte Trispalvė buvo iškeliama visada švenčiant valstybines šventes, ar tai buvo jau tapę tradicija, o gal tai... Skaityti toliau
Rimantas SERVA Kelmės krašto muziejaus vyriausiasis muziejininkas 2018 m. sausio 17 d. sukanka 65-eri metai, kai Pužukų kaime buvo sunaikintas Jūros partizanų srities štabas. Trumpai prisiminkime tų dienų įvykius. 1952 m. pabaigoje Jūros srities ir Vyčių Sąjungos štabas buvo įsikūręs 6 km nuo Kelmės, Pužukų kaime, Kazio Ruko sodyboje. Vakarų... Skaityti toliau
Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas Nuo XV a. pradžios Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkais Žemaitijoje tapo didikų Kęsgailų giminės atstovai. Iš valdovo skiriamų vietininkų jie palaipsniui perėmė Žemaitijos seniūno pareigas, taip įgydami šiame krašte didžiulę politinę galią. Negana to, Kęsgailoms pavyko seniūno valdžią sėkmingai perduoti savo palikuonims... Skaityti toliau
Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas 1999 metais Jungtinės tautos vasario 21 d. yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Mažai rasi pasaulyje tautų, kurių gimtoji kalba patyrė tiek daug sukrėtimų, kaip lietuvių. XIX a. antroje pusėje, carinei valdžiai įvedus lietuviškos spaudos draudimą, lietuvių kalba ir raštija tapo... Skaityti toliau
Skip to content