Kunigaikštienė Birutė – iš Kelmės krašto?

Virgilijus LUKOŠIUS

                      Iš mokyklinių vadovėlių ir enciklopedijų žinome, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina Birutė yra kilusi iš Palangos. Be 3 sūnų kunigaikštienė Birutė su Kęstučiu dar turėjo ir 3 dukras, ištekėjusias į Mozūriją, Tverės kunigaikštystę ir Moldaviją. Nėra tikrai žinoma, ar ji buvo nužudyta kartu su Kęstučiu, ar dar gyveno iki gilios senatvės po vyro mirties. Bet šiuo kartu ne apie tai – mus domina jos gimtoji vieta, iš kur ji kilusi.

                      Legenda iš Lietuvos metraščio (Bychovco kronikos) byloja, kad kunigaikštis Kęstutis pasigrobė ugnį kurstančią gražiąją vaidilutę iš Palangos. Dabar gi dažnai, būdami prie savosios Baltijos jūros, aplankome Palangos botanikos sode esantį Birutės kalną, kur esą, ji ir palaidota. Paskutiniosios pagonių šventosios kultas tebegyvuoja iki šiol. Kad ten jos kapo nėra, istorikai beveik neabejoja, nes jos mirties metu ir dar po to Palanga priklausė Vokiečių ordinui. Bet dėl įvairių priežasčių viduramžiais romantizuojant buvo sakoma, kad Žemaitija – tai Palangos mergelės, didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės šalis.

                      Istorikai pastaraisiais dešimtmečiais kelia ir daugiau kitokių versijų dėl jos kilmės. Mitologijos tyrėjas V. Ališauskas, prieš keletą metų išstudijavęs jėzuitų archyvus Romoje, šokiravo daugelį paskelbdamas, kad jokios Birutės Kęstutis nepažino, o Birutė buvo tik kuršių deivės vardas. Jėzuitų archyvuose Romoje jis užtiko, kad ji kartu su arklių dievu Ūsiniu minima kaip avių, ožkų, veršelių deivė.

                      Istorikė I. Baranauskienė, besigilinanti į Birutės problematiką ir ką tik parašiusi istorinį romaną apie Kęstutį ir Birutę, nepaneigdama galimos jos kilmės iš Palangos, kai dalis jos dėdės Vidmanto vadovaujamų žemaičių nuo Varnių buvo atsikėlę prie jūros, teigia, kad ji galimai buvo sudeginta Birutkalnyje ant Dubysos kranto prie Ariogalos. Be ankstesniais laikais parašytų grožinės literatūros kūrinių neseniai pasirodė ir rašytojo J. Užurkos romantizuotas istorinis romanas „Kunigaikštienė Birutė: taurios meilės drama“.

                      Istorikas R. Petrauskas sako, kad reikia aiškintis, koks buvo Vytauto motinos vardas, nes nemažai istorikų Kęstučio ir Birutės susitikimą laiko vien tik romantiška istorija, nors tuo pačiu jis neatmeta minties, kad Kęstučio žmona galėjo būti Žemaitijos didiko dukra. Į Žemaitijos istorijos problematiką besigilinantis V. Almonaitis taip pat mano, kad kunigaikščio Kęstučio žmona buvo iš Žemaitijos.

                      O dabar – apie dar vieną hipotezę. Istorikas E. Saviščevas gausiai faktografija pagrįstoje knygoje „Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas“ svarsto, kad dėl tuomečių istorinių aplinkybių „jei Birutė buvo palangiškė, vargu ar buvo žemaitė, o jeigu buvo žemaitė, tai vargu ar galėjo būti palangiškė“. Neatmesdamas minties, kad ji kilusi iš Žemaitijos, bei įvertindamas politines kovas po Vytauto mirties tarp jo ir Jogailos šalininkų bei spėdamas, kad ji buvo kilusi iš giminyste su Vytautu susijusios garsiojo Žemaitijos seniūno Kantauto giminės, E. Saviščevas rašo, kad tokiu atveju „jos tėvų namų pėdsakų reikėtų ieškoti tarp Kražių, Lyduvėnų, Šiluvos, Tytuvėnų ir Kelmės“.

                      Įdomu paminėti, kad šioje knygoje rašoma, jog Kantauto tėvas buvo Kražių kilmingasis Eikutis, kartu su kitais 30 žemaičių visuotinio Žemaitijos susirinkimo įgaliotas pasirašyti 1390 m. Vytautui naudingą sutartį Karaliaučiuje su Vokiečių ordinu, o jo valdos buvo Kelmės apylinkėse. Jau seniūno Kantauto iš didžiojo kunigaikščio Kazimiero gautos valdos buvo apie Šiaulėnus, Aunuvėnuose, Tytuvėnuose, Pajūryje ir Laukžemyje, o jo brolio Birialo – tėvoninės žemės buvo prie Kelmės. Palaidotas žemaičių seniūnas Kelmės bažnyčioje.

                      Na, o dėl pačios kunigaikštienės Birutės vardo ir jos gimtinės vietos reikia laukti tolimesnių istorikų tyrinėjimų. O kol kas gal ir Kelmei verta kaip nors įprasminti Birutės legendą?