Vl. Pūtvio-Putvinskio metams – mokslinė konferencija ir įamžintas tėvo atminimas

Birželio 23 d. Kelmės krašto muziejuje surengta mokslinė konferencija „Vladas Putvinskis ir jo šeima šauliškoje veikloje“, skirta Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ųjų gimimo metų jubiliejui. Šiemet minimos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, pirmojo vado ir ideologo, iškilaus Tautos sūnaus Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Įvertindamas tai, kad ši istorinė asmenybė ypatingai pasižymėjo stiprindama Lietuvos gynybinius pajėgumus, šiam tikslui su bendraminčiais įsteigdama Lietuvos šaulių sąjungą ir savo lėšomis apginkluodama pirmuosius organizacijos narius, iki pat savo mirties puoselėjo kultūrinę, sportinę, švietėjišką ir ideologinę organizacijos raidą, Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. paskelbė Vlado Pūtvio-Putvinskio metais.

Konferencijos pradžioje Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė pristatė fotografijų parodą „Trys šaulių kartos“. „Šios parodos tikslas – parodyti Šaulių sąjungos 100 metų tradicijų tęstinumą, perdavimą, išsaugojimą. Parodos fotografijose užfiksuoti vaizdai liudija skirtingų kartų, skirtingų profesijų šaulių vienybę, bendruomeniškumą, patriotiškumą“,– sakė Danutė Žalpienė.

„Kelmės krašto muziejus glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubu. Džiaugiamės, kad dalyvauti konferencijoje ir skaityti pranešimus sutiko kompetentingi Lietuvos šaulių sąjungos istorijos ir dabarties aktualijų tyrinėtojai. Ne tik šauliams ar istorija besidomintiems, bet ir vietos bendruomenei labai svarbu žinoti, vertinti ir prisiminti už mūsų šalies nepriklausomybę kovojusias asmenybes“,– sakė Kelmės krašto muziejaus vadovė.

Sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams tarė Lietuvos Šaulių sąjungos vadas, pulkininkas leitenantas Linas Idzelis, Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius.

Konferencijos dalyvius dainomis sveikino Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos moksleiviai, jaunieji šauliai.

Konferencijai vadovavo Lietuvos karo istorikas, politikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, profesorius Valdas Rakutis.

Pranešimą „Iš amžių glūdumos kovoje už Lietuvos laisvę“ skaitė Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas ir šios konferencijos iniciatorius Stasys Ignatavičius.

„Visa Putvinskių šeima buvo aktyvūs Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjai bei dalyviai, – pasakoja Stasys Ignatavičius, Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas ir šios konferencijos. – Jo žmona Emilija kartu su dukterimis tapo viena pirmųjų moterų šaulių, o vėliau buvo išrinkta Šaulių sąjungos Moterų šaulių garbės pirmininke. Ir ta šauliška dvasia eina per kartų kartas, gyva vaikaičių širdyse ir veiklose.“

Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonas Vaičenonis skaitė pranešimą „Lietuvos šaulių sąjungos kūrimosi pradžia“. Pasak pranešėjo, Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta Kaune 1919 m. birželio 27 d. kaip Lietuvos sporto sąjungos padalinys. Ją kūrę lietuvių inteligentai siekė prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės gynimo ir išsaugojimo. Pradininkas – M. Šalčius, ideologas – Vl. Putvinskis-Pūtvis. LŠS nariai lavino Lietuvos gyventojų karinį ir fizinį pasirengimą, stiprino valstybės gynimo pareigos supratimą, talkino įveikiant stichines nelaimes. Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: sanitarijos, ugniagesybos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino dainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas.

Pranešimą „V. Putvinskis ir jo šeimos įtaka Kelmės krašto šaulių veiklai tarpukaryje“ skaitė kraštotyrininkas, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyriausiasis ekologas Vidmantas Lopeta. Apie Vlado Putvinskio šauliškumą kalbėjo Dr. Audrius Skaistys, apie Putvinskių šeimos archyvą Šiaulių „Aušros“ muziejuje, praeitį, išsaugotą ateičiai, pasisakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas – rinkinio saugotojas, Lietuvos istorijos instituto doktorantas Laurynas Giedrimas, apie sporto politiką Šaulių sąjungoje kalbėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių saugojimo ir tyrinėjimo skyriaus vedėja Kristina Petrauskė. Pranešimą „Kaip V. Putvinskio ideologija puoselėjama šiandien“ skaitė Lietuvos karo istorikas, politikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, profesorius Valdas Rakutis.

Konferencijoje Lietuvos Šaulių sąjungos III laipsnio pasižymėjimo ženklas už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos Šaulių sąjungą ir darbus nuveiktus organizacijos labui apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos šaulių sąjungos Vl. Putvinskio-Pūtvio klubo istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkas  Saulius Pečeliūnas.

Pasibaigus konferencijai, iškilmingai atidengta atminimo lenta, skirta Rapolui Putvinskiui, 1863 m. sukilimo dalyviui, Vlado Putvinskio-Pūtvio tėvui. Žemaitijos bajoras Rapolas Putvinskis 1863 m. susižiedavo su grafaite Idalija Broel-Pliateraite. Broel-Pliaterių šeima dalyvavo 1863 metų sukilime, prie jų prisijungė ir Rapolas. Jis savo lėšomis sukilėlių būrį apginklavo ir apmokė Kelmės turgaus aikštėje. Malšinant sukilimą, R. Putvinskis carinės Rusijos administracinių organų buvo suimtas ir 1863 m. ištremtas į Sibirą. 1872 m. caras Aleksandras II suteikė amnestiją, bet be teisės grįžti į gimtinę. Apsigyveno Rygoje, čia atvyko ir sužadėtinė Idalija Broel-Pliateraitė. Susituokus gimė sūnus Vladas Pūtvis-Putvinskis. Į ceremoniją besirenkančius maršu pasitiko Kelmės kultūros centro pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Svajūno Klimo. Renginio vedėjas, atsargos majoras Gediminas Reutas pasisakyti kvietė Lietuvos Šaulių sąjungos vadą, pulkininką leitenantą Liną Idzelį, Kelmės rajono merą Ildefonsą Petkevičių. Paminklo autorius, V. Putvinskio provaikaitis architektas Stasys Pūtvis sakė, jog šie metai ypatingi, nes šiemet minimos 150-ios Vlado Putvinskio-Pūtvio gimimo metinės ir džiugina tai, jog prabėgus 150 metų, jo prosenelis prisimenamas, gerbiamas, o šauliškumo idėjos išgyvena aukso amžių. Atminimo lenta, kurioje lentos autorius Rimantas Okulič-Kazarinas pavaizdavo Putvinskių šeimos ir 1863-1864 m. sukilimo herbus, užbaigia 2019 m. minint Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo 30-metį atidengto paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui ir pirmajam vadovui Vladui Putvinskiui-Pūtviui architektūrinį sumanymą. Lentą pašventino Lietuvos Šaulių sąjungos Vl. Putvinskio-Pūtvio klubo kapelionas Saulius Paulius Bytautas. LŠS Garbės sargybos kuopos šauliai iššovė tris pagarbos salves. Pasak renginyje pasisakiusio Lietuvos Šaulių sąjungos vado, pulkininko leitenanto Lino Idzelio, prieš šimtmetį Šaulių sąjunga buvo būtinas ir prasmingas Lietuvos valstybės ir drąsios bei pilietiškos visuomenės kūrimosi akcentas. Šiandien savo geru pavyzdžiu, darbu, tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu šauliai puoselėja lietuvių patriotiškumą ir gausina tėvynės gynėjų gretas. Meilė Tėvynei, pasiryžimas saugoti jos laisvę, ginti nepriklausomybę ir šiandien yra stipriausias šaulių ginklas.