Pamirštas Žemaitijos šviesuolis
Egidijus ŪKSAS Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos vyresnysis mokytojas Šiemet Lietuvoje bus minimas Vilniaus konferencijos šimto metų jubiliejus. Be šios konferencijos, kuri vyko 1917 metų rugsėjo 18-23 dienomis, būtų neįmanomas ir Vasario 16-sios Nepriklausomybės akto paskelbimas. Būtent konferencija išrinko Lietuvos Tarybą ir suteikė jai įgaliojimus skelbti nepriklausomos valstybės atstatymą, taip... Skaityti toliau
Iš atminties archyvų
Gaštynų dvaras
Laima ŠIMKUTĖ Kelmės krašto muziejaus muziejininkė Gaštynų dvaro, esančio 6,5 km. į vakarus nuo Kelmės, pirmuoju savininku archyviniuose dokumentuose minimas Jokūbas Jurgis Kaffemanas (1813-1877). Po to dvarą iki pat sovietinės okupacijos pradžios paveldėdavo jo palikuonys: Tadas Povilas Kaffemanas (1853-1928), Bogdanas Kaffemanas (1881-1969), Boleslovas Kaffemanas (1914-1986). Iš pradžių, Gaštynų dvaro pastatai... Skaityti toliau
Kražių bažnyčios varpai
Povilas ŠVEREBAS Vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875), dirbęs ir garsiojoje Kražių gimnazijoje (1834–1840), yra pastebėjęs, kad savo balsingumu visoje Žemaičių vyskupijoje išsiskyrė Kretingos vargonai, Kražių davatkos ir Beržoro ubagai. Garbės kanauninką kunigą Vincentą Juzumą (1819–1901) daugiau žavėjo ne davatkų balsai, o Kražių parapijinės bažnyčios senieji varpai, kurie buvo žinomi, kaip... Skaityti toliau
Maža upė – didelių įvykių liudininkė
Ko neišplovė iš atminties Kelmės ir Raseinių rajonus jungiančios Žalpės tėkmė Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Jos vardas kilęs iš žodžių: žalioji upė. Prasidėjusi Gyniočių pelkėse netoli Pakražančio ir ties Piktkalniu dar pamaitinta nuo Elenavos atitekančios Žalpikės srove, Žalpė į Šešuvies glėbį įkrenta jau Raseinių rajone, netoli Nemakščių. Jos ilgis – tik 19... Skaityti toliau
Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską
Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyr. mokytojas Vasario 3 d. sukanka 50 metų, kai Rastede prie Oldenburgo (Vokietija) mirė kunigas prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas (1878-1966), vienas žymiausių visuomenės, kultūros ir religijos veikėjų tarpukario Lietuvoje, savo gyvenimu ir veikla padaręs žymią įtaką Kelmės kraštui. Prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas buvo... Skaityti toliau
Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1982 metais Sovietų Sąjungoje ėjo į pabaigą L. Brežnevo valdymo laikotarpis. „Didysis stagnatorius“ mirė 1982 metų lapkričio 10 dieną. Tai, kad skaitote šį straipsnį šiomis lapkričio dienomis, yra tik sutapimas. Tuo metu komunistų veikėjų kalbose ir suvažiavimuose vis dar vegetavo rožinė... Skaityti toliau
Egidijus ŪKSAS Kelmės J. Graičiūno gimnazijos vyresnysis istorijos mokytojas 1967 metais prie KGB vairo stojo Jurijus Andropovas, kuris buvo totalitarinės sistemos sugrąžinimo šalininkas. Per penkiolika jo vadovavimo metų KGB ženkliai išplėtė ir sustiprino visuomenės kontrolę beveik visose gyvenimo srityse, ypač buvo persekiojami disidentai ir žmogaus teisių gynėjai, kitaminčiai. 1974 metų... Skaityti toliau
Baigia pasimiršti laikai, kai tokiais žodžiais prasidėdavo pokalbiai telefonu Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Pasukus ant stalo stovinčio ar ant sienos kabančio telefono aparato rankenėlę ir pakėlus ragelį, išgirsdavai Kelmės centrinio komutatoriaus telefonininkės balsą: „Centrinė klauso“. Tada prašydavai: „Duokit man Kražius“. Atsiliepus Kražių paštininkei, vėl pageidaudavai: „Noriu kalbėti su Kasčiukų brigada“. Taip per... Skaityti toliau
Bronislavas KLIMAŠAUSKAS Per masiškiausią – 1948 metų gegužės 22-23 dienų tremtį sovietų valdžia iš Žalpių apylinkių – iš Uvainiškių, Orkių, Kalniškių, Kerkasių, Lendrikių kaimų į atšiauriąją Igarką netoli Jenisėjaus žiočių išvežė septynias šeimas. Dalis ūkininkų – Bronius Vičiūnas, Liudvikas Ralys, Juozas Spraunius, Stosius bei kiti nuo represijų gelbėjosi, pasitraukę iš... Skaityti toliau
Kaip visagalį KGB išgąsdino Kelmės penktokas ir septintokai
Alvydas GEŠTAUTAS Šios istorijos pradžia tokia. Berods prieš aštuonerius metus, eidamas į darbą, sutikau bendramokslį iš paralelinės klasės, dabar jau a.a. Joną Vaigauską. Užsimezgė pokalbis. – Viršininke (taip Jonas dažniausia kreipdavosi į beveik kiekvieną sutiktąjį – aut. pastaba), pasakyk, kada mane reabilituos už tai, kad „žydų“ mokykloje (dabartinėje „Kražantės“ progimnazijoje)... Skaityti toliau
<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> Norim to ar nenorim, bet turim pripažinti, kad 40 metų Lietuvos kaimas gyveno kolūkių sąlygomis. Tiesa, greta egzistavo ir valstybiniai, vadinamieji tarybiniai ūkiai, bet kolūkis, kaip teigė sovietiniai įstatymai, buvusi demokratiškesnė ūkininkavimo forma. Kolūkiečiai turėjo teisę patys rinkti ir brigadininką, ir pirmininką. Vos suvarius ūkininkus į kolūkius, pirmininkais... Skaityti toliau
Kunigo posmai išgąsdino valdžią
<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> 1980 metų gegužės pradžioje Tytuvėnų miesto bibliotekininkė Alfonsė Mačiulevičienė į rajono laikraščio redakciją atnešė savo meniška ranka apipavidalintą, gražia kaligrafiška rašysena išrašytą kvietimą Tytuvėnų kultūros namuose susitikti su poetu ir prozininku Jonu Mačiukevičiumi. Jis buvo pažadėjęs parecenzuoti rajono literatų kūrybą, kurios pluoštas jau anksčiau jam buvo išsiųstas. Saulėtą... Skaityti toliau
<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> 1957 metais tuometinė valstybinė Grožinės literatūros leidykla išleido pirmąjį prozininko Vytauto Rimkevičiaus romaną „Studentai“, kuriame atvirai, tiesiai buvo parodytas studentiškas gyvenimas, meilė, konfliktai ir nusivylimai. Rašytoją greit užsipuolė kritika, jog jis neva pasidavęs miesčioniškoms nuotaikoms, neparodęs komjaunimo vaidmens auklėjant akademinį jaunimą. Romanu susidomėjome ir mes, būrelis Pakražančio vidurinės... Skaityti toliau
<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> Redaktoriai ir jų akcentai 1959-ųjų rugsėjį nedidelę, vos 4 kūrybinių darbuotojų Kelmės rajono laikraščio redakciją paliko redaktorius Alfonsas Šveikauskas ir literatūrinis darbuotojas Vladas Sidaras – jie išvažiavo mokytis į Vilnių. Redaktoriumi paskirtas Petras Sargautas iš Anykščių kartu su laikraščio atsakinguoju sekretoriumi Vytautu Pikturna ieškoti naujo literatūrinio darbuotojo atvažiavo... Skaityti toliau
VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS S P R E N D I M A S DĖL RAIMONDOS PARNARAUSKIENĖS (sutrumpintas variantas) 2008 m. gruodžio 11 d. Nr. KS-107 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): pirmininkė Jolanta Petkevičienė, nariai Vytautas Andriulis, Rytis Juozapavičius, Antanas Marcijonas, gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų... Skaityti toliau
<Bronislavas KLIMAŠAUSKAS> Mokiausi dešimtoje Pakražančio vidurinės mokyklos klasėje, kai mus, vyresniųjų klasių moksleivius, vieną saulėtą gegužės dieną pakvietė patalkininkauti kolūkiui sėjant kukurūzus. Prie panašių talkų buvome įpratę: nuo mažens rudenį rankomis raudavome ir statydavome į gubas linus, kasdavome bulves, net esame Trakšelių atkalnėje pjovę vandenyje mirkstančias avižas, o pavasarį rinkdavome... Skaityti toliau
<Antanas GIRČYS> Sausio 2–ąją sukako 100 metų nuo Kražių vikaro Stanislovo Rimkaus gimimo, o gegužės 20 d. – 70 metų nuo jo mirties. Per savo neilgą, vos 30 metų, gyvenimo kelią jis parodė visišką atsidavimą bažnyčiai ir tėvynei. S. Rimkus buvo kilęs iš Kvėdarnos parapijos Pašlynio vienkiemio. Septynerių neteko tėvo,... Skaityti toliau
Kryžiai ir koplytėlės
<Laima ŠIMKUTĖ Kelmės krašto muziejaus muziejininkė> Mūsų kraštietis kunigas ir etnografas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813 m. Pakėvio dvare – 1846 m. Lepelyje, dabartinė Baltarusija) buvo vienas iš anksčiausiai rašiusių apie kryžių statymo paprotį Lietuvoje (Žemaitijoje). Jis dar XIX a. pirmoje pusėje (1840 m.), gražiais žodžiais pasveikinęs žemaičius – kiemionis (kaimiečius),... Skaityti toliau
Kelmėje įžiebta Kalėdų eglė 
Meras I. Petkevičius vėl supainiojo interesus 
Kelmės profesinio rengimo centrui – 40 metų