Prisimenant kunigą prof. dr. Konstantiną Kurnatauską

Egidijus ŪKSAS
Kelmės J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyr. mokytojas

Vasario 3 d. sukanka 50 metų, kai Rastede prie Oldenburgo (Vokietija) mirė kunigas prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas (1878-1966), vienas žymiausių visuomenės, kultūros ir religijos veikėjų tarpukario Lietuvoje, savo gyvenimu ir veikla padaręs žymią įtaką Kelmės kraštui.

Prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas buvo kilęs iš senos kunigų šeimos, kurios pirmtakas Andriejus Kurnatovskis atvyko į Lietuvą iš Poznanės 1676 m. ir tarnavo Slucko kunigaikštijos pastarosta. Net devyni Kurnatauskų giminės atstovai kunigai tarnavo Lietuvos reformatų Bažnyčiai „Unitas Lithuaniae”. Vladislavas kunigavo Kelmėje ir Izabeline, buvo išrinktas vicesuperintendentu, eiliavo religines giesmes. Boguslavas Kurnatauskas – Papilyje ir Izabeline, buvo Gardino vicesuperintendentas. Boguslavas Samuelis kunigavo ir mokytojavo Slucke. Titas, Konstantino senelis, buvo vicesuperintendentas. Oskaras, Konstantino tėvas,– vicesuperintendentas. Felicijanas – Slucko parapijos kunigas, tikybos mokytojas. Jonas kunigavo Izabeline. Vytautas, Konstantino sūnėnas, tarnavo kunigu Papilyje (Biržų r.).

Konstantino Kurnatausko senelis Titas buvo studijavęs Vilniaus Universitete filosofiją, vėliau Dorpate (dabar – Tartu, Estija) teologiją, dirbo Kėdainių reformatų kolegijos mokytoju, taip pat ir kunigu. Kai 1832 m. ši mokykla caro valdžios buvo uždaryta, jį pakvietė Kražių reformatų konvikto inspektoriumi. Ten 1834m. gimė sūnus Oskaras. Oskaras taip pat buvo kunigas, 18 metų kunigavo Biržuose, su senj. K. Močiulskiu rūpinosi dabartinės Biržų reformatų bažnyčios statyba. 1875 m. priėmė Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) reformatų parapijos kvietimą ir su šeima ten persikėlė. 1878 m. balandžio 9 d. Mintaujoje gimė Konstantinas.

Kurnatauskas mokėsi Mintaujos ir Sankt Peterburgo reformatų gimnazijose. 1897 m. įstojo į Dorpato (dabar – Tartu, Estija) universiteto teologijos fakultetą, 1899 m. persikėlė į Karaliaučių, kuriame 1901 m. baigė Karaliaučiaus universiteto teologijos ir filosofijos fakultetą. Baigęs studijas Karaliaučiuje, įstojo į Leipcigo universitetą studijuoti filosofiją ir istoriją, 1903 m. Erlangene, Bavarijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, tais pačiais metais buvo ordinuotas kunigu. Jam paskirta Kelmės parapija su filijomis Kėdainiuose, Deltuvoje ir Seirijuose. 1905 m. K. Kurnatauskas buvo išrinktas Vilniaus reformatų Kolegijos nariu, 1913 m. pakviestas kunigauti į Vilnių. 1918 m. bolševikams užėmus Vilnių, grįžo į Kelmę ir aptarnavo šią parapiją iki 1938 metų. Kelmėje. Jo rūpesčiu buvo suburta Kelmės švietimo draugija, kuri 1921 metais rugpjūčio 19 d. Kelmėje įsteigė progimnaziją, buvo pirmasis Kelmės progimnazijos direktorius. 1940 metais progimnazija tapo Kelmės gimnazija (dabar – Kelmės Jono Graičiūno gimnazija). 1925 m. jo ir kitų kunigų pastangomis buvo įsteigtas Evangelikų teologijos fakultetas prie Kauno Valstybinio Universiteto, buvo to fakulteto docentas, profesorius, Universiteto Senato narys. 1938 m. mirus Vilniaus Reformatų Bažnyčios Sinodo generaliniam superintendentui kun. Mykolui Jastžembskiui, prof. K. Kurnatauskas buvo Vilniaus Sinodo išrinktas Vilniaus gen. superintendentu ir išbuvo šiose pareigose iki 1941 metų. Pasitraukęs į Vakarus, apsistojo Vokietijoje, Lehrtėje prie Hanoverio. 1953 m. Lietuvos Reformatų Bažnyčios Sinode tremtyje buvo išrinktas generaliniu superintendentu.

Prof. K. Kurnatauskas mokėjo daugiau kaip 20 kalbų, turėjo didžiulę biblioteką, kurią pokariu sovietų valdžia sunaikino ir išgrobstė. Jo mokslinių darbų sąrašas ilgas: dirbo Vilniaus Sinodo archyvo redakcinėje komisijoje, kuri išspausdino 4 sąsiuvinius dokumentų „Monumenta Reformationis Polonicae et Lithuanicae” (Ref.Bažnyčios istorijos šaltinių rinkinys – 3 tomai ir turinio sąsiuvinis nuo 1911 m. iki 1920 m.); parašė ir išleido knygas: „Jono Kalvino reikšmė reformacijai”, „Jobo knygos problema ir graikų tragedija”, „Jėzus Kristus Talmude”, „Reformatų bažnyčia Lietuvoje”, „Hebrajų kalbos vadovėlis“, „Senojo Testamento svarba krikščioniškai bažnyčiai”, „Gyvos parapijos esmė ir uždaviniai”, „Karolio Barto teologija”, „Jonas Gružauskas – Kelmės evangelikų reformatų bažnyčios steigėjas”, „XVII šimtmečio kankinė Lietuvoje” ir kt. Nuo 1925 m. iki 1931 m. redagavo Lietuvos reformatų bažnyčios mėnesinį laikraštį skirtą inteligentams „Mūsų žodis”, atstovavo Lietuvos reformatų bažnyčią Pasaulinės Reformatų Bažnyčių Sąjungos (WARC) kongresuose Kardife, Budapešte, Hagoje, Larvike, buvo Jono Laskio (reformatų bažnyčios „Unitas Lithuaniae” įkūrėjo) draugijos garbės narys.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Kelmės rajone komisija pasiūlė šiemet įamžinti prof. dr. K. Kurnatausko atminimą paminkline lenta prie Kelmės J. Graičiūno gimnazijos pastato – mokyklos, kuri pradžią gavo prieš 95 metus, profesoriaus rūpesčiu ir pastangomis įsteigus progimnaziją.