16-ojo festivalio Užventyje uždarymas

„Braidžioti po laiką“ – tokiu šūkiu menininkus ir lankytojus šiemet pasitiko Užventis, kuriame liepos 6–11 dienomis vyko didžiausias Žemaitijoje akvarelės pleneras, meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybos stovykla-festivalis „Užventis MENE XVI. 2025“.

Kalvystės plenerai čia pradėti rengti šviesios atminties kraštiečio, Lietuvos kalvių kalvio Vytauto Jaručio (1936–2017) iniciatyva. Jis kūrybinei veiklai Užventyje subūrė geriausius Lietuvos meninės kalvystės meistrus. Kūrybinių stovyklų organizatoriai – Užvenčio dvaro malūno savininkai, VšĮ „Užvenčio Pegasas“ įkūrėjai Alvydas ir Milda Knyzeliai sako, jog 2009 m. Užventyje pradėti įgyvendinti kūrybiniai nacionalinio lygmens projektai, remiantis reikšmingiausia etninės kultūros gyvąja tradicija – kryždirbyste, skirti prasmingam sąsajų su Užvenčiu turėjusių Lietuvos šviesuolių įamžinimui. Užvenčio kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės pasižymi formų ir stilistikos įvairove. Kūrybinėse stovyklose puoselėjama reikšmingiausia mūsų tautodailės tradicija – kryždirbystė, sulaukusi UNESCO pripažinimo kaip pasaulinės reikšmės nematerialios kultūros paveldo reiškinys. Užvenčio kryždirbystės stovyklose kuriami ir grupiniai kalvystės kūriniai – pagal bendrą sumanymą į vieną sujungiami kalvių ir medžio drožėjų sukurti elementai.

Užvenčio dvaro sodybos teritorijoje stovi koplytstulpiai su šviesios atminties Vytauto Jaručio kaltomis viršūnėmis, 2014 m. sukurta 11 m. aukščio Kryžių vėtrungė, sudaryta iš 25 kaltų ornamentuotų kryželių-saulučių ir tai – paminklas kryždirbystei. 2015 m. minint iš Užvenčio krašto kilusio šviesuolio Povilo Višinskio 140-ąsias gimimo metines, kalviai, įkvėpti Povilo Višinskio credo „Kilk ir kelki“, Užventį papuošė trimituojančių angelų medžiu. 2016 m. pagerbiant iš Užvenčio kilusį akvarelės meistrą Eduardą Urbonavičių, prie Ventos pastatytas molbertas, kurį kalviai apkaišė skirtingomis gėlėmis iš metalo. 2017 m. buvo Užvenčiui ypatingi savo jubiliejais: minimi Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 140-asis gimimo ir Užvenčio vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 480-asis jubiliejai. Šioms datoms įamžinti sukurtas medinis kryžius, apvainikuotas 13-os žymiausių Lietuvos kalvių kaltais kryžiais. 2018 m. kalviai savo kūrinį skyrė Lietuvos šimtmečiui, popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje ir prieš metus amžinybėn iškeliavusiam plenerų sumanytojui Vytautui Jaručiui atminti. Tai 7 m aukščio medinis trijų kryžmų kryžius, dekoruotas įvairiais originaliais kalviškais spinduliais, paukšteliais bei kryželiais. Trijų kryžmų kryžiai buvo statomi ypatingos reikšmės atveju, kaip nepaprastas pagarbos ženklas. Liaudyje tokie kryžiai buvo vadinami popiežiaus kryžiumi. 2019 m. plenero metu sukurtas 6 m aukščio koplytstulpis su šv. Florijono skulptūra, kurią išdrožė iš Kelmės krašto kilęs tautodailininkas medžio drožėjas Adolfas Teresius. Koplytėlę 16 kalvių apkaišė gėlėmis, nes žodis Florijonas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia žydėti, skleisti žiedas. 2020 m. Ventos salą papuošė 5 m. aukščio vaistinio augalo šventgaršvės žiedynu. Paminklas, skirtas šalies medikams, kovojantiems su Covid pandemija. 2021 m. ant 4 m aukščio medinės kolonos prie pat dvaro sukurta vaza su vaistažolėmis. Šį darbą inspiravo 1937 m. prie dvaro darytoje nuotraukoje užfiksuota kolona su gėlių vazonu. 2022 m. minint rašytojos Šatrijos Raganos (Marija Pečkauskaitė) 145-ąsias gimimo metines ir jos parašytos apysakos „Sename dvare“ išleistos prieš 100 m. proga, dvaro liepų alėjos pradžioje pastatyta medinė kolona su metalo gėlėmis rožėmis, kurias taip mėgo rašytoja. O Dangvietų kaime (Kelmės r.) pastatytas Užventyje vykusios meninės kalvystės kūrybinės stovyklos metu sukurtas kryžius, skirtas šios stovyklos pradininkui, Lietuvos kalvių kalviui, tautodailininkui Vytautui Jaručiui (1936–2017) atminti, minint 5-ąsias mirimo metines. Šis ąžuolinis kryžius – puoštas krucifiksu ir įvairios konfigūracijos spinduliais, nukaltais kūrybinėje stovykloje Užventyje dalyvavusių kalvių. 2023 m. prie dvaro liepų alėjos atsirado dar viena medinė kolona su metalo gėlėmis saulėgrąžomis, įgavusiomis naują prasmę – kartu su mėlynai geltona Ukrainos vėliava jos reprezentuoja neblėstančią kovotojų drąsą, viltį ir solidarumą. 2024 m. surengta išskirtinė kryždirbystės paroda „Užventis. Šimtas saulių geležinių“.

Festivalio uždarymas prasidėjo Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios šventoriuje, kur buvo šventinimui atneštas kalvių kūrinys – penkių metrų ąžuolinis metaliniais spinduliais vainikuotas jubiliejinis kryžius, inspiruotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo „Žemaičių kapinės“ ir kitų dailės kūrinių motyvų. Festivalio „Užventis MENE XVI“ organizatorė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė dėkojo menininkams už festivalio sumanymų, idėjų palaikymą ir įgyvendinimą, už neskubų braidžiojimą laike, kuris kuria mūsų pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, o šiame festivalyje tai atsispindi menininkų, kūrėjų kūryboje, jų perduodamomis žinutėmis, simboliais, spalvomis. Festivalį apžvelgė dailėtyrininkas-etnologas Vytautas Tumėnas, kuris sakė, jog akvarelininkų darbuose – Užvenčio gamtos vietovės, kuriose atsispindi laiko tėkmė. 14 kalvių ir skulptorius Aurimas Šimkus, vadovaujami Lietuvos kalvių kalvio Virgilijaus Mikuckio, kaip kad sakydavo mūsų seneliai, „dirbo kryžių“. Kryžius, – skirtas net trims progoms: džiaugsmingai Šventojo Tėvo išrinkimo progai, naujos ir viltingos pontifikato eros pradžiai ir artėjančiam Popiežiaus Leono XIV-ojo septyniasdešimties metų jubiliejui. Antroji proga – Užvenčio šviesuoliai. Šiemet minim Lietuvos švietėjo Povilo Višinskio 150-ąsias gimimo metines, taip pat minimos 180-osios rašytojos Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) gimimo metinės ir dar viena išskirtine Užvenčio krašto šviesuoliams data – prieš 155 m. gimė signataras, agronomas, ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas Jonas Smilgevičius. Trečioji – kryžius puošiamas spinduliais, skirtais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Šis kryžius bus pastatytas prie įvažiavimo į Užventį nuo Varnių pusės. „Šis kryžius ypatingas tuo, jog senovėje darydavo kryžius puoštus iš medžio drožta ornamentika, o šis kryžius padabintas kalviška ornamentika“,– sakė dailėtyrininkas-etnologas Vytautas Tumėnas.

Kalviškojo projekto vadovas – kalvis Virgilijus Mikuckis sakė, jog kryžiai statomi tam tikromis progomis, o tų progų šiais metais sugulė ne viena ir visas jas pabandyta sujungti į visumą. Lietuvoje nuo seno pamėgtas kryžius jungia savyje tris pačias svarbiausias krikščionybės kategorijas: tikėjimą, viltį ir meilę. Jie buvo statomi kapinėse ir šventoriuose, prie kelių ir kryžkelių, sodybose ir net laukuose. Tai liudija, kad kryždirbystė mūsų kultūroje nėra atsitiktinis reiškinys. Ji yra įaugusi į lietuvio pasaulėjautą, dvasinę, meninę, religinę bei kultūrinę raišką. „Mes stengiamės ir stengsimės visomis savo jėgomis prisidėti prie Užvenčio bendruomenės gyvenimo“,– sakė Virgilijus Mikuckis.

Akvarelės projekto vadovas, akvarelės meistras Voldemaras Barakauskas sakė, jog iš festivalio sielos Mildos per atidarymą išgirdę jos pamąstymus kas yra tas braidžiojimas po laiką, kiekvienas dailininkas tai suprato savaip ir tai kaip suprato pasistengė perduoti spalva, forma, stiliumi.

Šamoto skulptūrų projekto vadovė, keramikė Irena Šliuželienė dėkojo Knyzelių šeimai už vis naujas idėjas, kurios jau dešimtmetį keičia Užvenčio veidą ir rūpestį stovykloje kuriančiais kūrėjais. Irena Šliuželienė perskaitė šeimos bičiulio, žurnalisto, poeto, kilusio iš Vaiguvos (Kelmės r.), Eugenijaus Šalčio eilėraštį, kurį poetas sukūrė įkvėptas kuriamos Viliaus ir Irenos Šliuželių skulptūros „Medunešis“.

Žodį tarė ir gražiais menininkų darbais pasidžiaugė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius. Už Užvenčio virsmą muziejumi po atviru dangumi dėkojo Užvenčio seniūnas Linas Mačernius. Šv. Mišias už Užventyje kuriančius menininkus aukojo Užvenčio klebonas dekanas kun. Aivaras Jurgilas.

Po šv. Mišių veiksmas persikėlė į dvaro salyklinę, kur Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos programos studentų kūrybos parodą „SVORIS“ papildė festivalyje 14 menininkų sukurti akvarelės darbai. Ar idėja gali būti sunki kaip geležis ar švinas, o forma – lengva kaip oras? Parodoje savo darbus eksponuoja daugiau nei 22 kūrėjai. Ekspozicijose pristatomi darbai – ne tik estetinės formos, bet ir minties sankaupos, atsiradusios iš kruopščių tyrimų, vidinių impulsų ir sąmoningo santykio su medžiaga. Paroda kviečia ne tik žiūrėti, bet ir jausti kūrinio tankį, minties gylį, formą, jos laikyseną“,– sakė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos programos vadovė bei parodos kuratorė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė.

Ventos upės saloje prie jau bebaigiančių degti šamoto keramikos skulptūrų perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir Šeiko šokio teatro šokėjai kūrė gyvuosius „čiurlioniškus“ paveikslus. Festivalio uždarymo įspūdingiausias momentas – išdegtų šamoto skulptūrų išlaisvinimas. Ilze Emse-Grīnberga (Latvija) sukūrė skulptūrą „Žemaičiai“, Irena ir Vilius Šliuželiai – skulptūrą „Medunešis“, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins su dukra Domile Ragauskaite-Svirnelienė sukūrė skulptūrą „Sielos gausmas“. Nuo šio festivalio pradžios Užventį puošia 16 šamoto skulptūrų. Tai vienintelis toks skulptūrų parkas Lietuvoje.

Šamoto skulptūrų parkas Užventyje kuriamas nuo 2019 m. Iš Latvijos keramikų festivalio Jelgavoje į Užventį keramikė Irena Šliuželienė atsivežė draugus Marite ir Aleksandrą Djačenko. Taip 2019 m. Ventos upės saloje buvo pastatytos dvi degimo krosnys ant kurių iš šamoto lipdytos ir vėliau tose krosnyse išdegtos skulptūros. Šiauliečiai keramikai Vilius ir Irena Šliuželiai savo kūrinį pavadino „Ventos lelija“, latviai Marite ir Aleksandras Djačenko sukūrė Sūkurį, kurį pavadino „Ventos valsu“. 2020 m. keramikai Vilius ir Irena Šliuželiai išdegė skulptūrą „Venta iš Užvenčio“, o latviai Marite ir Aleksandras Djačenko – skulptūrą „Keltininkas“. 2021 m. atsirado skulptūra „Kupolė“, kurią kūrė Vilius ir Irena Šliuželiai ir skulptūra „Maitake“ (Šokantis grybas), kurį kūrė latvė Ilze Emse-Grīnberga. 2022 m. keramikai Vilius ir Irena Šliuželiai, o taip pat Ilze Emse-Grīnberga sukūrė keramikos žibintus „Sargas“ ir „Mamatės turtai“ rašytojos Šatrijos Raganos (Marija Pečkauskaitė) parašytos apysakos „Sename dvare“, išleistos prieš 100 m., proga. 2023 m. atidengta Viliaus ir Irenos Šliuželių skulptūra „Tik neapleisk gėlių darželio“ – rožės pumpuras, kurio viršūnėje užventiškių rankų atspaudai ir Ilzės Emsės-Grīnbergos „Šiluma“, simbolizuojanti mamos megztą pirštinę su išmegztais rašytojos Šatrijos Raganos mylėtų rožių simboliais. 2024 m. šamoto meistrė Tiina Kaljuste (Estija) sukūrė skulptūrą „Elupuu“ (Gyvybės medis), Živilė Bardzilauskaitė-Bergins su dukra Domile Ragauskaite-Svirnelienė sukūrė skulptūrą „Sename dvare“, keramikai Vilius ir Irena Šliuželiai pristatė skulptūrą „Viltis“.

Festivalį organizavo VšĮ „Užvenčio Pegasas“, globojo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.