Kūryboje nėra konkurentų: poezijos paukštė Kražiuose
Diana STUNGURIENĖ
Kražių seniūnijos Mažojoje galerijoje birželio 25 dieną įvyko pirmasis, itin jaukus ir prasmingas renginys – poezijos skaitymai. Talentingi Kelmės krašto literatai atskraidino į Kražius „poezijos paukštę“ ir užpildė erdvę gyvu žodžiu.
Renginyje dalyvavo gausus būrys kūrėjų: Kelmės krašto literatų klubo „Vieversys“ prezidentas Viktoras Gulbinas, literatų klubo „Be rėmų“ vadovė ir šių metų R. Biržinytės premijos laureatė Dalia Griškevičienė, Aldona Orvidienė, išleidusi šiemet jau trečiąją poezijos knygą, satyrikė Jadvyga Šimkienė, kurios kūrybinėje kraitelėje jau per dešimt išleistų knygų, Danguolė Andrulienė, žinoma ne tik dėl savo kūrybos, bet ir kaip nuostabių gėlių puokščių autorė, tytuvėniškis poetas ir fotomenininkas Vytautas Šimkūnas, Vaclovas Liubinas, kurio eilės alsuoja išmintimi, ir vos sparnus kūrybai skleidžiantis Ignas Vaičiulis. Dalia Griškevičienė juokavo, kad „vieversiukai“, literatų klubo nariai, lengvai „pasirašė“ šiai avantiūrai – aplankyti Kražių seniūnijoje Mažąją galeriją, juolab, kad sunku prisiminti, kada gi paskutinį kartą literatai tokiu gausiu būriu lankėsi Kražiuose.
Meno oazė seniūnijoje
Šis pirmasis renginys galerijoje buvo tarsi atsisveikinimas su pirmąja paroda, kuri greitai užleis vietą kito menininko ekspozicijai. Nors galėtų atrodyti, kad tokioje „valdiškoje“ aplinkoje, kaip seniūnija, galerijai ne vieta, aplinkinių reakcija teigia visai ką kitą.
Kaip rašė Antuanas de Sent-Exuperi, mieste nebelieka žmonių, lieka tik funkcijos: paštininkas, pardavėjas, kaimynas, o žmogaus vertė geriausiai pajuntama dykumoje. Gintautas Stungurys, pritardamas šiai minčiai, patvirtino, kad miestas skęsta rutinoje, nuolatiniame bėgime, triukšme. Nors Kražius sunku lyginti su dykumą, bet prieš kelerius metus atsikėlęs į šį archajišką miestelį, jis pajuto keistą vidinę tuštumą, kurią užpildė kūryba. Po daugelio „nekūrybos“ metų mieste, siekdamas susigrąžinti meistriškumą, Gintautas pradėjo piešti natiurmortus ir peizažus. Taip ir gimė jo pirmoji paroda, kurią juokaudamas pavadino „Nuo moliūgo iki kosmoso“. Pasak Gintauto, kūryba yra sielos vaisiai, viduje gyvenantys simboliais, kuriuos kiekvienas kūrėjas – nuo žodžio „kurti“ – stengiasi išreikšti materijoje – tai tarsi kūrybinio polėkio ir jausmo atidavimas, pasidalinimas su kitais.
Pokalbiai apie meną ir bendruomenės įsitraukimas
„Trumpas atokvėpis vidury darbo dienos. POKALBIAI APIE MENĄ“, – FB „Veidaknygėje“ savo įspūdžiais pasidalino Dalia Griškevičienė: „Į Kražius pakvietė Diana ir Gintautas Stunguriai, skelbime pasislėpę po studijos „Gin-Dia“ vardu. Kražių seniūnijos pastate jų pastangomis JAU įkurta Mažoji galerija. Ir nors pirmoji Gintauto Stungurio piešinių paroda atidaryta dar kovo mėnesį, kaip nepasidžiaugti ir nepasveikinti savo klubiečių prieš ją uždarant?! Kaip nepakviesti „vieversių“ kartu skristi? Juk meno sąvoka talpina daug ką. Todėl ir susitikimas buvo betarpiškas, nevaržomas – berėmiškas. Pasidžiaugta, kad galerija randa savo vietą kražiškių tarpe, nes iš vietinių lūpų jau nuskamba žodžiai „mūsų galerija“. O kadangi dauguma susirinkusiųjų – kuriantys, tai vėliau buvo dalijamasi naujausia savo kūryba arba pastebėjimais apie meno reikalingumą žmogui, poreikį nors truputį kilstelėti sielą aukštyn. Ir ne to, kuriančio, o to – klausančio, žiūrinčio. Grįždama galvojau, kiek daug gali žmogus. Šiuo atveju, du žmonės. Kurie nereikalauja, o tiesiog pradeda gražinti erdvę aplink save. O ta erdvė plečiasi, tapdama kūrybiniu pasauliu tiems, kurie ne tik mato, bet ir regi, kurie ne tik klauso, bet ir girdi.“
Meno sklaida ir padėkos
Renginių vedėja Irma Diminskienė iš Kelmės kultūros centro išreiškė padėką už tokią netikėtą ir meno kupiną iniciatyvą. Ji apibūdino parodą kaip ramią, santūrią ir kuklią, tačiau leidžiančią pamatyti turtingą vidinį pasaulį, kupiną simbolių. Irmą maloniai nustebino autoriaus kūrybos gilumas. Ji pabrėžė, kad galerija leidžia menui pasiekti daugiau žmonių ir kad tie, kurie ateina į seniūniją visai kitais reikalais, netikėtai susiduria su menu.
Kražių kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė pritarė, kad ši paroda į Kražių ir Kelmės rajono kultūrinį gyvenimą atnešė šviesos, grožio, meno ir kūrybos kibirkštėlę. Ji taip pat poetus pakvietė į lapkričio 15 d. Kražiuose planuojamą poezijos šventę, skirtą Motiejui Kazimierui Sarbievijui.
Seniūnijos vardu susirinkusius pasveikino Marytė Lencienė, išreikšdama padėką už tokį „desantą“, staigmeną ir „peną sielai“. Ji patvirtino, kad žmonės dažnai ateina į seniūniją su vargais ir problemomis, retai – su džiaugsmais. Ir kad daugelį metų jie žiūrėjo į pilkas sienas, nepagalvodami, kad kada nors čia įsikurs Mažoji meno galerija.
*
P.S. Galbūt atrodytų, kad viso to buvo galima nerašyti ir neatiduoti „BIČIULIO“ redakcijai. Tačiau juk ne visi „gyvena“ socialiniuose tinkluose. Be to, spaudinys išlieka kaip metraštis, kai tuo tarpu internetinėse platybėse išsakytos mintys kartais ima ir netikėtai dingsta.
Gintauto Stungurio nuotr.

Gerumo ir šviesos šventė
Šokių grupei „Patrepsėlis“ – 25 metai
Aldonos Ruseckaitės knygos „Vienatybė“ pristatymas
Kodėl mažiausiai nusipelnę žmonės Lietuvoje tampa herojais
„Venta, Venta, Venta – tu žemaičiui šventa“
16-ojo festivalio Užventyje uždarymas
K. Lopetienės darbų paroda
Kelmės krašto bendruomenėms – beveik 240 tūkst. eurų pokyčiams. Greta didžiausio vėjo parko – vieni stipriausių pokyčių: ką kuria Kelmės bendruomenės
O kodėl žiurkėnas ne su lietuviškais marškinėliais, kam ta sušikta rusų simbolika ????