Tik dešimt kultūros projektų gavo finansavimą

Lietuvos kultūros taryba, atsižvelgdama į Šiaulių apskrities regioninės kultūros tarybos išvadas, atitinkamu sprendimu skyrė dalinį finansavimą biudžetinių, viešųjų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, įvairių fondų pateiktiems projektams. Kelmės rajonas pateikė 26 projektus, tačiau dalinį finansavimą gavo tik dešimt. Tai sukėlė nusivylimą mūsų kultūros bendruomenei, kadangi tokio šykštaus finansavimo dar nebuvo per tą laikotarpį, kai įsteigta Šiaulių apskrities regioninės kultūros taryba.

Pasak minėtos Tarybos ekspertės, mūsų rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos Sonatos Venckienės, Šiaulių regionui lėšos kultūros projektams finansuoti sumažintos beveik 40 proc. S. Venckienė sakė, kad pagal projektų finansavimo tvarką prie jų 30 proc. turi prisidėti savivaldybės. Mūsų rajonas, nepriklausomai nuo to kokios politinės partijos buvo valdžioje, visada šią sąlygą vykdė. Tačiau Joniškio rajonas visiškai neprisidėdavo savo lėšomis, kitos Šiaulių apskrities savivaldybės skirdavo lėšų projektų finansavimui, bet mažiau kaip 30 proc. Lėšos kiekvienai apskričiai apskaičiuojamos pagal atitinkamą formulę, kurioje svarbią reikšmę turi ir savivaldybių prisidėjimas. Todėl Šiaulių apskričiai Kultūros taryba skyrė šiemet mažiau lėšų. Sutikime, paradoksalu, kai mūsų rajono Savivaldybė reikalavimus vykdo, tačiau mūsų rajono kultūros bendruomenė kenčia dėl to, kad Kultūros tarybos nustatytą tvarką ignoruoja kaimyninės savivaldybės.

Daugiausia lėšų skirta VŠĮ Užvenčio „Pegasas“ parengtam projektui „Kalviškosios kryždirbystės kūrybinė stovykla-festivalis Užventis MENE XVI“ – 10 tūkst. eurų. Priminsime, kad šis renginys kasmet vyksta liepos mėnesį ir į Užventį atvyksta kurti kalviai, akvarelininkai, šamoto skulptoriai.

Daug projektų teikė Kelmės kultūros centras. Pastebėsime, kad ši įstaiga šiemet teikė ir tuos projektus, kuriuos anksčiau teikdavo buvę savarankiški Pakražančio kultūros ir Šaukėnų amatų ir kultūros centrai, nuo praėjusių metų tapę Kelmės kultūros centro filialai. Tačiau finansavimą gavo tik vienas projektas „Tradicinės amatų dirbtuvės“ – 3200 eurų. Šis projektas bus įgyvendinamas rudenį. Norintieji Kelmės kultūros centre mokysi įvairių amatų pradmenų.

Dviem projektams finansavimą gavo Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Projektui „Renginių ciklas „Baroko palytėti“ skirta 8500 eurų. Šis projektas ekspertų dėmesio sulaukė neatsitiktinai. Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Baroko literatūros ir M. K. Sarbievijaus metais. Pastarasis kūrėjas dirbo ir Kražių kolegijoje. Tad Kražiai taps viena iš svarbiausių vietovių, kur bus plačiai paminėti Baroko literatūros ir M. K. Sarbievijaus metai.

Kražiškiai septynis tūkst. eurų gavo ir tradicinei edukacinei vaikų ir jaunimo teatro stovyklai „Collegium“. Ši stovykla vyksta dvi savaites. Į ją atvyksta vaikai ir jaunimas iš įvairių Lietuvos vietovių. Stovyklos metu vadovaujami režisieriaus drauge su juo sukuria scenarijų ir Kražių festivalio metu parodo premjerą.

Taip pat dviem projektams finansavimą gavo Žemaitės viešoji biblioteka. Vienas bibliotekininkų parengtas projektas „Devintieji Žemaitės skaitymai. Potyriai“ yra tradicinis ir jam skirti 4000 eurų. Kitas projektas naujas – „Istorinis maršrutas po Kelmę“, jam skirti 5000 eurų. Šis projektas skirtas ekskursijoms po Kelmę, taip pat bus parengta medžiaga kaip vienos ar kitos Kelmės miesto vietos atrodė XX amžiaus pirmoje pusėje ar dar anksčiau ir kaip jos atrodo šiandien.

VšĮ Tytuvėnų piligrimų centras parengė projektą „Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio 3D rekonstrukcija“ ir gavo 4000 eurų.

Kelmės krašto muziejus 2000 eurų gavo projektui „Renginių ciklas „Kas po mano svirnelį vaikščiojo…“. Iki šiol šis muziejus lankytojus bei renginių dalyvius supažindindavo su Žemaitijos kultūra. Šio projekto partneriais bus Molėtų kraštotyros muziejus ir jis kartu su mūsų rajono „Judlės“ folkloro ansamblio, Algirdo Lipeikos menų mokyklos mokiniais pristatys Aukštaitijos liaudies etnografinį, kulinarinį bei kitą paveldą.

Užvenčio kultūros centras gavo 3000 eurų finansavimą projektui „Sakralinės ir klasikinės muzikos dienos „Giesmė ir žodis tavo garbei“. Jo renginiai vyks Užvenčio, šiemet mininčiojo 200 metų pastatymo sukaktį, Kolainių ir Vidsodžio bažnyčiose. Įvyks trys renginiai. Juose pasirodys Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų atlikėjai, o į Užventį atvyks populiarus kunigas, Lietuvos policijos kapelionas, ne vienos knygos autorius Algirdas Toletas.

Ir paraiškų teikėjus ir prijaučiančius mūsų kultūros paveldui suglumino tai, kad šiais metais finansavimo negavo Kelmės kultūros centro organizuojami vieninteliai Lietuvoje respublikiniai Bandonininkų ir šiemet turintys įvykti 36-ieji Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai. Pasak pagrindinės šių kursų organizatorės Nomedos Bandzienės, artimiausiu metu bus bandoma ieškoti išeities iš padėties. Žemaičių etnokultūros kursai yra Kelmės rajoną reprezentuojantis renginys ir jam be konkurencijos bus skirti keli tūkstančiai eurų. Iš kur gauti daugiau lėšų arba mažinti kurso apimtį bus tariamasi su Savivaldybe ir t. t.

Finansavimas neskirtas ir Pakražantyje daugelį metų organizuojamai respublikinei Sūrių šventei „Nuo Jurginių lig Žolinių“, modernaus meno festivaliui „Erdvės“, teatrų festivaliams: „3,2,1“, skirtam teatro pedagogei prof. Irenai Vaišytei, kilusiai iš Šaukėnų, Kelmėje; vaikų ir jaunimo teatro šventei „Vaidiname draugams“ Užventyje; „Lietuviškiesiems vakarams“ Kražiuose; Tytuvėnuose „Teatras vaikams ir NE TIK vaikams“; šiame miestelyje planuotam surengti festivaliui „Sujudink dumblą“; tradicinėms menininkų kūrybinėms dirbtuvėms „Bendrystėje šviesti Lietuvai“, kurios organizuojamos Šaukėnuose; Užvenčio kultūros centro parengtam projektui „Jaunimo kūrybos laisvė: nuo dirbtuvių iki STAND UP scenos“ bei kitiems.

Kai kurių buvusių politikų, kultūros specialistų nuomone, mūsų rajono kultūros įstaigos per daug yra „užsiciklinusiosׅ“ folkloro, etninėje kultūroje ir mažiau dėmesio skiria šiuolaikiniams meniniams procesams. Kai kurie projektų rengėjai įsigudrino teikti vos ne to paties turinio senus projektus, kuriuose pakeičiamos tiktai renginių datos bei dalyvių pavardės ir kolektyvų pavadinimai. Kiti paminėjo, kad neatsižvelgiama į iškilių specialistų pastabas, kai buvo teikiama paraiška, kad Kelmė būtų Lietuvos kultūros sostinė. Jau tada mūsų kultūros entuziastų iniciatyva nesulaukė pritarimo pirmiausia dėl to, jog buvo argumentuose remtasi praeitimi, perdėtu dėmesiu etninei kultūrai.

Visada populiarios Kražiuose organizuojamos vaikų ir jaunimo teatro stovyklos

M. Bartaševičiaus ir S. Maziliausko nuotr.