„Kad vėl nepanirtume į sutemas“

Egidijus ŪKSAS
(Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka)

Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje gegužės 7 d. buvo paminėta  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriaus pirmininkė Emilija Kvietkuvienė pasveikino su švente renginio dalyvius, neabejingus lietuviškai raštijai, kalbai ir knygai. Pagrindinis dienos svečias istorikas, prof. V. Rakutis kalbėjo Abiejų Tautų Respublikos lemtį XVIII a. 2022 metais profesoriaus išleistoje knygoje „Prieš panyrant į sutemas“ aprašyti įvykiai buvo pagrindinė pokalbio tema – kas lėmė, kad XVIII a. pabaigoje Rusija, Prūsija ir Austrija užgrobė Abiejų Tautų Respubliką? Kodėl buvo laiku nepasipriešinta, kokie panašumai ir skirtumai lydi mūsų dienų įvykius? Prof. V. Rakutis pažymėjo, kad dokumentuota istorinė medžiaga rodo, jog tuo metu buvo nemažai bajorijos, didikų, dėl politinės naudos nesidrovėjusių imti pinigų iš kitų šalių valdovų. Kai nieko neveikimas dėl bendros valstybės reikalų privedė prie 1772 metų katastrofos – pirmojo Abiejų Tautų Respublikos užgrobimo, tada buvo pradėta galvoti apie pertvarkymus ir reformas. Deja, buvo per vėlu ir neužteko laiko įvykdyti pakankamai veiksmingus pokyčius, kad būtų įmanoma pasipriešinti agresyvesnių ir pajėgesnių kaimynų, ypač Rusijos, planams užgrobti Respubliką. Bet paskutinių Respublikos gyvenimo metų reformos pažadino lenkų ir lietuvių patriotinius veiksmus, išlaisvino žmonių iniciatyvą, veiklumą. Tai niekur nedingo per visą XIX a. trukusį Rusijos okupacijos laikotarpį, vyko sukilimai, kultūrinis ir tautinis pasipriešinimas, kuris logiškai atvedė lietuvius ir lenkus į nacionalinių valstybių sukūrimą 1917 ir 1918 metais. Kaip ir tada, taip ir dabar, galima rasti veikėjų, kurie pusiau arba visai atvirai dirba Rusijai, kurios priešiškumas kaimyninėms tautoms tęsiasi keletą šimtų metų. Todėl verta kalbėti ir prisiminti XVIII a. Lietuvos įvykius, kad vėl nepanirtume į sutemas.