Išleistas keliautojo žinynas KRAŽIŲ KRAŠTAS

Diana STUNGURIENĖ
Sausio 17 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre vyko gražus knygos KRAŽIŲ KRAŠTAS: KELIAUTOJO ŽINYNAS gimtadienis. Pasak autorių, pirmasis knygos pristatymas visuomenei ir yra knygos gimtadienis. Vytenis ir Junona Almonaičiai pasidalino savo mintimis apie knygą, pridurdami, kad pristatymas trunka vos kelias valandas, o knyga gyvuoja ilgus šimtmečius. Visi susirinkusieji tapo šios gražaus ir naudingo leidinio gimtadienio šventės liudininkais.
***
Sveikindamasis Vytenis Almonatis pasidžiaugė, kad į susitikimą atvyko pažįstami, bičiuliai ir draugai iš Pašilės, Stulgių, Šilalės, Pakražančio, Rietavo, Kelmės, Pagėgių, Kaltinėnų, Kurtuvėnų. Tai didžiulė paskata, įvertinimas ir moralinis atlygis už triūsą. Prieš pradėdamas knygos pristatymą autorius priminė, kokiu sudėtingu laikotarpiu mes gyvename: nekariaujame, bet ir taikos krašte taip pat nėra. Susidariusi situacija leidžia apmąstyti, pasvarstyti, kas žmogui yra svarbiausia gyvenime, „išgryninti“ gyvenimo vertybes. Pasaulyje gyvena apie 7000 tautų, bet nacionalinių valstybių ne taip jau ir daug priskaičiuojama, vos 100. O viena didžiausių mūsų bendruomenės vertybių yra būtent nacionalinė savimonė, kurią rodo tautinis paveldas. Kadangi svečiuojamės Kražiuose, tai ir pavyzdžiai bus iš čia,– tęsia kalbą autorius. Kražiškiams žinomas Žvyrkalnis – partizanų palaidojimo vieta, vos už 500 metrų nuo miestelio kapinių, atrodytų čia pat, bet per ganyklas nelabai prie tos vietos įmanoma prieiti. Vadinasi, vieta nelankoma. Kitas objektas – Papilių piliakalnis, kuris papuola į Lietuvos piliakalnių pirmą dešimtuką, nes ne tik gražus, bet pasižymi archeologine, istorine ir mitologine verte. Tačiau iki jo veda tik siauras pievų keliukas privažiavimui, nėra net kur mašinos pastatyti, o pats piliakalnis apaugęs medžiais. Jei jis bus ir toliau „paliktas gamtai“, jo paprasčiausiai neliks. Gal ir per tiesmukiškai, grubiai pasakyta, bet kauniškiams knygos autoriams Kražiai rūpi tiek pat, kiek ir Kaunas, nes visi mes esame savo šalies – Lietuvos – žmonės.
Dažnai kalbama, kad per mažas turistų srautas, bet kas padaryta, kad pritrauktume žmones? Kaip pavyzdys, Stulgių bažnyčia – kokia istorija, kokie žmonės su ja susiję! Yra vos keli kilometrai nuo Kryžkalnio, bet nėra jokio kelrodžio apie lankytiną objektą. Tas pats ir su Pašilės bažnyčia, tai puikiausias Žemaitijos tradicinės architektūros pavyzdys; be to varpinėje varpas su lietuvišku įrašu, vienu seniausiu Lietuvoje. Tik paskelbkite Vilniuje, kad leidžiate sekmadienį už tam tikrą mokestį paskambinti tuo varpu – eilutė susidarys. Ir turistų srautas bus sugeneruotas.
Istoriją galima perteikti įvairiais būdais: rašyti monografijas, mokslinius tekstus, naudotis šiuolaikinėmis medijomis. Vytenis ir Junona Almonaičiai surado savo nišą, jie rašo ir leidžia kelionių vadovus – žinynus keliautojams, kuriuose ne tik pasakoja krašto istoriją, bet ir pažymi lankytinus objektus. Tai ne jų išradimas, tai visame pasaulyje patikrinta taktika – gyvoji istorija yra priimtiniausias būdas kelti nacionalinę savimonę.
***
Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pasidalijo savo vaikystės atsiminimais, knyga jį sugrąžino į praeitį, vaikystę. Prisimena, kaip „mama įsimesdavo jį į vežimą ir atsiveždavo į atlaidus“: į Kražius per Šv. Roką ir į Stulgius per Šv. Oną. Gal vieną dieną žmonės „atšoks“ nuo interneto ir susidomės savo krašto, giminės istorija, pasidalijo mintimis meras. Jis padėkojo autoriams už triūsą, tikėdamas, kad ras bendrą kalbą ir ateityje.
Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Sonata Venckienė pasidžiaugė, kad autoriai dėl knygos išleidimo kreipėsi į Savivaldybę, nes ši knyga tikrai turi išliekamąją vertę, todėl ir buvo nutarta paremti knygos leidimą.
Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas taip pat pasidalijo vaikystės prisiminimais, kurie atgijo perskaičius knygą.
***
Pristatę knygą, autoriai surengė nedidelę viktoriną: „Ar pažįsti Kražių kraštą“. Į klausimus buvo atsakyta, laimėtojai apdovanoti knygomis. Autoriai taip pat padovanojo keletą eksponatų muziejui ir knygų pundelį bibliotekai.
Už įdomų ir informatyvų pasakojimą Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro ansamblis VIVACE atsidėkojo dainomis. Centro direktorė Lina Mikalajūnaitė patvirtino, kad tokio leidinio apie Kražius tikrai dar neturėjo ir įsipareigojo knygą platinti. Auditorijos vardu ji uždavė klausimą: kodėl pasirinkta ne visa Kražių seniūnija? Vytenis Almonaitis atsakė, kad sudarant žinyną, žiūrima iš keliautojo pozicijos, kuriam išvis nerūpi seniūnijos ribos, net rajono ribos nėra aktualu. Taip, Lietuvoje dabar madinga dalintis rajonais, ir net jei objektas yra vos 50 m už rajono ribos, jis nebus pristatytas, nes jis jau priklauso kitai savivaldybei. Anotacijoje parašyta, kad knyga aprėpia Kražių valsčiaus vakarinę dalį, senąją Kražių parapiją. Be to, tai atitinka Kražių valsčiaus ribas, kurios buvo nubraižytos XVI a. pradžioje ir gyvavo iki caro laikų. Šis administracinis vienetas gyvavo mažiausiai 400 metų.
Marijus Čekavičius susirūpino, kodėl knygelėje neįvardintos stribų pavardės? Autorius švelniai paaiškino, kad kelionių vadovas turėtų kelti teigiamas emocijas, nereikėtų pamiršti, kad visuomenėje gyvena tų žmonių vaikai, anūkai. Kam juos „dar kartą kalti prie tos lentos“, juk jie neatsakingi už savo artimųjų darbus. Yra mokslinės monografijos, tekstai, kur visi tie asmenys surašyti, net internete galima surasti. Ir taip tautos istorija labai liūdna. Be to, dar nuo Romos gyvavimo laikų tikima, kad priešų paminėjimas, tik sustiprina jų garbę, tai gal tegul jie lieka istorijos pašalėse, užmiršti.
***
Kalbintieji žmonės džiaugėsi knygos gimtadieniu, daugelis sakydami, kad tai jau ne pirma autorių knyga jų asmeninėje bibliotekoje. Loreta Kalnikaitė iš Šilalės domisi savo krašto istorija; su autoriais pažįstama tiek, kiek jie važinėja po Žemaitiją, turbūt, nuo knygos apie Šilalę laikų. Keliautojo žinynas – tikras atradimas, tai „kišeninė knyga“ tiesiogine prasme, ji lengvai telpa į kišenę. Pagal aprašus galima atrasti ne tik akmenis, medžius, bet ir sužinoti istoriją, žmonių likimus; keliautojo žinynas – labai vertingas leidinys: „autoriai po kruopelę surenka tai, ko mes nematom“. Kelmiškė mokytoja, žygeivė Alma Paulauskienė dažnai atvažiuoja į šiuos kraštus, vaikšto į žygius, daugelį tų vietų jau žino, o vos atvertusi knygą jau užmatė naują maršrutą. Jos nuomone, knyga turi išliekamąją vertę, tai ne internetas. Edita ir Kęstutis iš Pakražančio seniūnijos Grinių kaimo atvyko į knygos pristatymą, nes jų puoselėjamas Žirklių muziejus įtrauktas į žinyną kaip lankytinas objektas; su knygos autoriais jiems teko ne kartą bendrauti. Knyga sudomino ir buvusį kražiškį Vidą Šimetunskį, kuris, po 52 pragyventų Vilniuje metų, ruošiasi sugrįžti į Kražius. Iš Kaltinėnų atvykęs Remigijus Žiauberis prisipažino, kad seneliai – Vytenio Almonaičio ir jo – kilę iš vieno kaimo, be to į knygą nugulė istorija apie jo tėvą. Kražių kultūros centro muziejaus vedėjas Vygantas Mažonas taip pat turi savo pažinties su autoriais istoriją. Apie knygą pasakė lakoniškai: geriau turėt, negu neturėt. Kražietė Emilija Zakarienė gimė, užaugo ir paseno Kražiuose, buvo pirmoji Kražių muziejaus direktorė, nors mokė vaikus lietuvių kalbos ir literatūros. Galėjo ir pas ją užsukti autoriai, tikrai būtų turėjusi ką papasakoti. Valdui Šniaukštai su Almonaičiais teko ne kartą susitikti įvairiose šventėse, tautiniuose renginiuose. Buvusi kelmiškė Ilona Kasparienė, jau 18 metų gyvenanti Kražiuose – tai kaip neįsigyti knygos ir nepagilinti savo žinių. Mokytoja Emilija Kvietkuvienė prisipažino, kad autoriai jai visiškai nepažįstami žmonės, tik su jais, kaip dabar paaiškėjo, „vaikščioja tais pačiais keliais“. Šiuo metu kartu su Emilija Gedminaite jos užbaiginėja didžiulį darbą, per 100 puslapių apie Kražių seniūnijos vienkiemius. Jai džiugu, kad atsiranda ir mokslinė knyga apie šias vietas. Emilija taip pat pasidžiaugė, kad susirinko tiek žmonių, žinodama, kad kražiškiai nelabai linkę į tokius renginius vaikščioti. Kelmiškio Valdo Rutkūno nuomone, Kražiai – nuostabi vieta, tam tikra prasme Lietuvos dvasinis centras, su Medžiokalniu ir deivės Medeinės šventykla. Valdui antrina Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo AUKURAS pirmininkas. Jiedu su knygos autoriais seniai pažįstami; juos sieja draugystė, tautinės šventės, žygiai, istorinis-tautinis paveldas.
***
Knygos autoriai Vytenis ir Junona Almonaičiai su Kražiais pažįstami senokai, dar nuo praėjusio šimtmečio. 1985 m. sausį pirmą kartą apsilankė Kražiuose, slidėmis atičiuožę nuo Kryžkalnio. 1986 m. kelionę pakartojo, aplankė Stulgius; lankėsi ir Skruzdėlynės vienkiemyje. Tų laikų atsiminimai, įspūdžiai neišdilę iki šiol. Šiame krašte buvo įvykdyta ne viena pažintinė ekspedicija. Surinkta istorinė medžiaga, padavimai archyvuose išgulėjo ne vieną dešimtmetį, tik niekaip negulė į knygą, o keliai vis nusukdavo tai į Šilalę, tai į Tauragę. Kitas dalykas, norint išleisti gerą knygą, neužtenka vien autorių noro ir pasiryžimo, tam reikia tam tikrų sąlygų, viena iš jų yra finansavimas. Norint gauti finansavimą iš Kultūros paveldo departamento ar Lietuvos kultūros tarybos, turi būti dalinis finansavimas iš savivaldybės, iš tos vietos, apie kurią numatomas leidinys. Kelmės savivaldybė atsišaukė – „atsakė į telefono skambutį“ ir sutiko paremti leidybą, tai ir buvo tas lemtingas vietovės pasirinkimas. KRAŽIŲ KRAŠTAS – tai jau 33-ioji Vytenio ir Junonos Almonaičių knyga, neįskaitant dar kelių knygų, išleistų kitose leidyklose. Pats pirmas leidinys „Ką šniokščia Jūros rėvos“ pasirodė 1994 m; beje, tai netolimos Kražiams apylinkės – Pašilė ir Ančios upė nuo pat ištakų. 1998 m. Vytenio Almonaičio disertacijos pagrindu VDU išleido monografiją apie Žemaitiją Vytauto laikais „Žemaitijos politinė padėtis 1380–1410 metais“, kurioje Kražiams taip pat skirta daug dėmesio. Juk Vytauto laikais Kražiai buvo vienas iš šešių svarbiausių gynybinių ir administracinių centrų Žemaitijoje.
Knygos autoriai nesigiria savo vardais, juk ne vardai svarbiausia. Dr. doc. Vytenis Almonaitis, istorikas ir leidėjas, VDU istorijos katedros docentas, taip pat VšĮ „Keliautojo žinynas“ direktorius. Doc. Junona Almonaitienė dėstytojauja Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Sveikatos psichologijos katedroje, jos mokslinis darbas iš psichologijos mokslo istorijos. Kaip psichologė praktinio darbo nedirba, užsiima mokslu, dėstymu. Junona džiaugiasi, kad jai pavyko susieti leidybinį ir mokslinį darbą. Ji atrenka nuotraukas, paruošia jas spaudai; taip pat aprašo asmenybes. Istorinė dalis gula ant vyro Vytenio pečių.
***
Renginį užbaigė draugų ir bičiulių daina knygai ir jos autoriams Vyteniui ir Junonai Almonaičiams.
Gintauto Stungurio nuotraukos
1 thought on “Išleistas keliautojo žinynas KRAŽIŲ KRAŠTAS”