Kremliaus metodais siekiama žlugdyti investicijas Kelmės krašte

                      Nors Kelmės r., Šaukėnų seniūnijoje, planuojamos statyti dvi vėjo jėgainės, priklausančios vienam pažangiausių vėjo jėgainių parkų Baltijos šalyse „E wind“, galėtų žengti finišo tiesiosios link ir Kelmės kraštui atnešti milijoninių investicijų, pagalius į ratus staiga pradėjo kišti vietos visuomenės atstovais prisistatantys asmenys. Energetinės nepriklausomybės siekiančioje Lietuvoje vystomi vėjo jėgainių parkų projektai veikiausiai nepatinka kaimynei iš Rytų, kuri finansavo atominės „Astravo“ elektrinės Baltarusijoje statybą.

                      Iki 2023 m. Kelmės. raj., Šaukėnų sen., Tilvikų ir Beržėnų II kaimuose, turėtų iškilti dvi modernios vėjo jėgainės, tačiau projekto statytojas UAB „9 sparnai“, kurio pagrindinė akcininkė yra „E energija“ įmonių grupė, kartu su projektuotojais UAB „Energetikos projektai“ susidūrė su Kelmės visuomenės atstovais save vadinančių asmenų pasipriešinimu, kuris atitinka Kremliaus interesus – riboti Lietuvos atsinaujinančios elektros energijos gamybą iš atsinaujinančios vėjo energetikos.

                      Praėjusią savaitę nuotoliniu būdu vykusiame viešame susirinkime dėl dviejų 4,5 MW vėjo jėgainių projekto techninių sprendimų negailėta nepagrįstų kaltinimų projekto vystytojams ir tendencingų mėginimų klaidinti visuomenę pasitelkiant Rusijos propagandistų taktiką, t. y. skleidžiant dezinformaciją.

Neišmanymas augina baimes

                      Šaukėnų seniūnijoje planuojamos modernios, visame pasaulyje pripažintos ir sertifikuotos vėjo jėgainės sėkmingai dirba Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ir Olandijoje, tačiau kelmiškiams nerimą kelia galimas poveikis aplinkai ir gyventojų sveikatai. „Kelmė praras savo patrauklumą turistine ir ekologine prasme“, „Gyventojai taps bandomaisiais triušiais“ – tokiomis su realybe prasilenkiančiomis replikomis projekto techninių sprendimų viešinimo posėdyje žarstėsi aplinkai draugiškiausios elektros energijos priešininkai.

                      Didžiulę ilgametę patirtį vėjo jėgainių sektoriuje turintys ir įstatymais bei mokslo tyrimais besivadovaujantys vystytojai gūžčioja pečiais – higienos normas ir sanitarines zonas atitinkančios vėjo jėgainės buvo įvertintos Šiaulių visuomenės sveikatos centro, projektą teisės aktuose ir įstatymuose nustatyta tvarka patvirtino atskiros valdžios institucijos. Buvo apskaičiuotas ir patvirtintas jėgainių triukšmingumas, galimi atstumai iki gyvenamųjų zonų, šešėliavimas ir kiti techniniai parametrai, galintys turėti įtakos gyventojų sveikatai.

                      „Tai yra efektyviausios šiuo metu rinkoje esančios vėjo jėgainės. Visa Europa stengiasi statyti naujos kartos įrenginius ir taip tą pačią galią išgauti su mažiau vėjo jėgainių, tad Kelmė gali tapti sektinu pavyzdžiu Lietuvoje“, – tvirtina „E energija“ įmonių grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza.

Asmeniniai pasvarstymai aukščiau valstybinių institucijų?

                      Viešajame susirinkime dalyvavęs ir bendruomenės atstovu save vadinantis p. Ilan Ostrovskij ragino atmesti vėjo jėgainių projekto svarstymą vien dėl to, kad nei Kelmės bendrajame plane, nei specialiuose ar detaliuose planuose nėra numatyta aukštuminių statinių.

                      „Nė viena institucija neturi teisės išduoti leidimo statyti vėjo jėgainių. Tai yra Kelmės rajono savivaldybės apsileidimas, kad bendrajame plane nėra numatytas pastatų aukštingumas, ką galima statyti. Administracinėje teisėje galioja principas, kad jei nėra nurodyta konkrečių leidimų, toje vietoje statyba yra draudžiama“, – teigia I. Ostrovskij.

                      Projekto vykdytojus tokie argumentai glumina – nejaugi visi iki tol šalies institucijų suteikti leidimai vėjo jėgainių statymui buvo neteisėti ir ar išties tokia yra savivaldybės pozicija, o galbūt žaliąją energetiką bandantis žlugdyti I. Ostrovskij gina kažkieno kito interesus?

                      „Tokie klausimai kyla klausantis p. Ilan kalbų, nes būtent tam, kad būtų išvengta nesusipratimų buvo parengtas specialusis teritorijų planas, numatantis vietoves, kuriose galima statyti vėjo jėgaines. Mes tuo planu vadovaujamės ir jo laikomės. O tokie parametrai kaip aukštingumas yra nustatomi kituose dokumentuose, vienas jų susirinkimo metu ir buvo viešinamas“, – komentuoja UAB „Energetikos projektai“ atstovas Renatas Jančiauskas.

                      Investuotojai antrina, kad visi procesai vykdomi laikantis įstatymų ir pažymi, kad jau yra pasirašytas ketinimų protokolas su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“, prie kurio buvo pridėtas 2019 m. pasirašytas Kelmės rajono savivaldybės pritarimas, leidžiantis vėjo jėgainių statybą.

                      „Tuo pagrindu mums bankas išdavė garantiją, kurią pateikę Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai gavome leidimą plėtrai. Poveikio sveikatai vertinimą atliko ir patvirtino Šiaulių visuomenės sveikatos centras, notariškai pasirašytos ir „Registrų centre“ įregistruotos sutartys su sklypų, kuriuose bus statomos vėjo jėgainės, bei gretimų sklypų savininkais“, – komentuoja G. Uloza.

                      2020 m. balandžio viduryje Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išduotas leidimas plėtrai galioja tris metus, tačiau nuo praėjusių metų spalio procedūrinis dokumentas užstrigo Kelmės rajono savivaldybės administracijos kabinetuose.

                      Nepastačius vėjo jėgainių, įmonė ne tik prarastų banko garantiją, bet ir sulaužytų įsipareigojimus padėti valstybei siekti energetinės nepriklausomybės – iki 2030 m. Lietuvoje siekiama iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos. Tai būtų didelis žingsnis siekiant atsiriboti nuo baltarusiškos Astravo elektros energijos. Šiuo metu atsinaujinanti energetika sudaro vos 14 proc. visos elektros energijos. Lietuvos savivaldybės taip pat yra įpareigotos siekti atsinaujinančios energetikos tikslų.

Nuvertinamos investicijos į kraštą

                      Susirinkime savo nuomonę dėsčiusiam p. I. Ostrovskij užkliuvo vėjo jėgainių statytojų mokami nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai – neva tai yra per mažas indėlis į Kelmės r. sav. biudžetą. Vėjo jėgainių statytojai stebisi – Kelmės rajono savivaldybėje naujai nustatytas 3 proc. NT mokestis vėjo jėgainėms yra didžiausias Lietuvoje, vien tik šios dvi vėjo jėgainės kasmet rajono biudžetą papildytų 40-50 tūkst. eurų.

                      „Negana to, bus įdarbinamos vietos įmonės: kol bus statomos vėjo jėgainės, reikės nutiesti kelius, kabelius, supilti pamatus – dėl šių paslaugų visada kreipiamės į vietines įmones. Vėliau kelius reikės prižiūrėti, šienauti pakeles. Sieksime, kad į Kelmės regioną ateitų užsienio įmonė, kuri čia atidarytų regioninę serviso bazę, joje galėtų dirbti vietos žmonės“, – atsako vystytojo atstovas.

                      Norint prijungti vėjo jėgaines prie elektros inžinerinių tinklų, projekto vystytojui teks savo lėšomis modernizuoti 3 postsovietines elektros pastotes – investicija viršys milijoną eurų.

                      Visuomenės atstovo, kuris, panašu, mažai ką bendro turi su vietovėmis, šalia kurių įsikurs vėjo jėgainės, neįtinka ir bendrovės siekis bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis bei savanoriškai jų poreikiams siūloma finansinė parama. „Turime ilgalaikę patirtį kituose rajonuose, kur tokias paramas gaunančios bendruomenės džiaugiasi ir dalinasi įspūdžiais, ką nuveikė su gauta parama. Esame atviri bendruomenės siūlymams ir idėjoms. Siekdami dalintis projekto nauda neretai prisidedame didesne parama, tad tokie pareiškimai stebina“, – komentuoja G. Uloza.

                      Vėjo jėgainių parko „E wind“ vystytojai šiuo metu pasirašinėja ilgalaikes finansinės paramos sutartis su vietos bendruomenėmis, kurių teritorijoje planuojama vėjo jėgainių veikla. Remiantis šiomis sutartimis, bendruomenėms kasmet būtų mokama sutarta finansinė parama tol, kol jų teritorijoje veiks vėjo jėgainės, t. y. apie 30 metų. Parko vystytojai ne vienerius metus remia ir Kražių festivalį, prie bendruomenių gerbūvio prisideda pavienėmis paramomis.

(Reklama)