Kaip vienuoliktokai nuvertė ministrą

Pastaruoju metu ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje vyrauja švietimo aktualijos. O pirmiausia – gimnazijų trečių (vienuoliktų) klasių mokinių žinių tarpinio patikrinimo organizavimas. Šis patikrinimas tapo toks suveltas, jog mokinių, jų tėvų, mokytojų nepasitenkinimas privertė atsistatydinti vos kelis mėnesius dirbusį švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą bei vieną viceministrą. Kiek anksčiu iš pareigų pasitraukė ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė, kiti atsakingus postus užimantys vadybininkai.

Daugelis pritaria tarpinio žinių patikrinimo organizavimui, nes tai mažina atsitiktinumo tikimybę. Juk, kol abiturientų žinios vertinamos tik pagal valstybinių egzaminų rezultatus, atsitiktinumo momentas lėmiai daug – gerai besimokę per valstybinį egzaminą netikėtai gaudavo mažiau balų, o mažiau stropiems pavykdavo sulaukti geresnio, nei tikrovėje jie nusipelnę, įvertinimo. Dabar, kai priešpaskutinėje gimnazijos klasėje vykdomas tarpinių žinių patikrinimas ir už jį skiriama 40 proc. valstybinio egzamino įvertinimo, atsitiktinumo (loterijos) tikimybė sumažėja.

Deja, gimnazistai, jų tėvai, mokytojai, švietimo vadybininkai bei ekspertai pastebi daugiau trūkumų nei privalumų. Pirmiausia, tokiam patikrinimui buvo nepasiruošta. Ir reikia pritarti teigiantiems, kad pirmiausia tokį modelį reikėjo prieš tai kelis metus išbandyti kaip eksperimentą bei tobulinti. Daugiausia aistrų kilo dėl matematikos, fizikos ir informatikos užduočių. Paaiškėjo, kad matematikos net penki uždaviniai buvo tokie, kurių gimnazistai nesprendė pamokose. Be to, šiemet vienuoliktokai mokėsi pagal atnaujintas ugdymo programas. O kai kuriuos vadovėlius jie gavo tik mokslo metų viduryje.

– Nuo kovo mėnesio mūsų gimnazijoje ugdymo procesas paralyžiuotas, nes bendruomenė gyvena pirmiausia antrokų (dešimtokų) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, dabar vyksta trečiokų tarpinis patikrinimas, tuoj prasidės valstybiniai egzaminai. Dalyko, iš kurio organizuojami šie patikrinimai, specialistai negali dalyvauti komisijų darbe. Tam reikia pasitelkti pradinių klasių, kitų dalykų mokytojus. Kai jie dirba komisijose, negali vesti savo dalyko pamokų,– „Bičiuliui“  sakė Kelmės J. Graičiūno gimnazijos direktorius Rimas Bielskis. – Siūliau NŠA, kad būtų galima viską padaryti paprasčiau – užbaigiam mokslo metus gegužės pabaigoje, o birželio mėnesį galima organizuoti ir valstybinius egzaminus, ir visus patikrinimus, nes tada nereiktų mokytojų atitraukti nuo tiesioginio darbo.

Ir mokyklų vadovai, ir mokytojai, ir mokiniai sako: kuomet įvairūs patikrinimai dubliuojasi su pamokomis, pastarosioms dėmesys – mažiausias. Tarkim, dešimtokai nuo 8 iki 10 valandos dalyvauja vieno ar kito dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinime (PUPP). Nuo dešimtos valandos jie turi grįžti į pamokas. Tačiau po tokio patikrinimo, patirtos įtampos, streso jiems pamokos tą ar kitą dieną – nė motais. Mokiniai pirmiausia žiūri, kaip atliko PUPP užduotis, apie jas diskutuoja tarpusavyje.

Tytuvėnų gimnazijoje, pasak jos direktorės Irmos Stankuvienės, situacija dar sudėtingesnė. Ši gimnazija – ilgoji. Tad PUPP užduotis turi atlikti ketvirtokai, šeštokai, aštuntokai, dešimtokai, o vienuoliktokus užgriūna ir tarpinis žinių patikrinimas. Vadinasi, Tytuvėnuose reikia sudaryti gerokai daugiau šiuos patikrinimus organizuojančių komisijų, o ugdymo procesas dar labiau paralyžiuotas.

Kai iš Vyriausybės atėjo pasiūlymas, kad tarpinio patikrinimo rezultatus dėl kilusių nesklandumų indeksuoti, tai net buvusiam ministrui G. Jakštui kilo neaiškumų. Mokinių žinios vertinamos dešimtbale sistema. Jeigu mokiniui, išsprendusiam matematikos ar fizikos užduotis aštuonetui, indeksuosime į devynetą ar dešimtuką, tai ką tuomet daryti su mokiniu, kuris pelnė dešimtuką? Indeksuosim į… dvyliktuką?

Su šiais patikrinimais bei valstybiniais egzaminais iškyla ir daugiau problemų. Pagal atnaujintas programas, vieno ar kito dalyko mokytojas 30 proc. temų gali dėstyti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, vienas lituanistas gali daugiau dėmesio skirti šiuolaikinei mūsų literatūrai, kitas – senajai, trečias – 20 a. pradžios. Fizikas gali daugiau laiko skirti temai apie šilumą arba mechaniką. Vienas istorikas daugiau dėmesio skirs Vasario 16-osios Lietuvai, o kitas – Kovo 11-osios Lietuvai. Tačiau PUPP tarpinio patikrinimo, valstybinių egzaminų užduotys yra nežinomos. Gali nutikti taip, kad abiturientai, daugiau žinių gavę apie šiuolaikinę mūsų literatūrą, per valstybinį egzaminą sulauks užduočių apie senąją. Abiturientai, gavę daugiau žinių apie šilumą, per valstybinį egzaminą turės pateikti žinias apie elektrą.

Tiksliuosiuose, gamtos moksluose interpretacijų beveik nėra. Juk matematikos ar fizikos uždavinį visi sprendžia vienodai. Tačiau literatūros, istorijos pamokose dažnai mokiniai iš mokytojų išgirsta vieną rašytojo ar istorinio įvykio vertinimą, o valstybinio egzamino užduotis tikrinantys pedagogai turi kitokį požiūrį. Ir pagal jį vertins abituriento atsakymus.

Bet atskirų dalykų specialistai pastebi, kad tie minėti 30 proc. dažniausia būna deklaratyvūs, nes likusios 70 proc. privalomų dėstyti temų yra taip perkrautos, kad jų išdėstymui nelabai užtenka pamokų, skirtų ugdymo plane.

Taip jau Lietuvoje yra, kad pačios svarbiausios gyvenimo sritys – švietimas ir sveikatos apsauga – nuo Lietuvos valstybės atkūrimo yra „eksperimentinio triušio“ vietoje. Kai kas keturis metus pasikeičia valdžia, taip ir paskelbia naujas švietimo ir sveikatos apsaugos pertvarkas. Bet jų per ketverius valdymo metus neįmanoma įgyvendinti, ir nuo arenos nueinantys politikai palieka savotišką pusfabrikatį, o juos pakeitusieji vėl skelbia naujus lozungus, idėjas ir griauna tai, kas jau buvo padaryta. Nuo 1990 m. atkurtoje Lietuvoje jau kadenciją baigia devintasis parlamentas. Taigi, tiek pat buvo ir švietimo ir sveikatos apsaugos reformų. O liūdniausia, kad nė viena jų nebuvo įvykdyta. Spalio mėnesį išrinksime dešimtosios kadencijos parlamentarus. Su bet kuo sutinku derėtis, kad sulauksime dešimtosios švietimo, nuo kurio priklauso šalies gyvenimą kursiančios kartos likimas, reformos. Garantuotos permainos ir sveikatos apsaugoje, nes patirtis liudija, kad politikams malonu eksperimentuoti su brangiausia žmogaus turtu – gyvybe.