Karantino išbandymai

Alvydas GEŠTAUTAS

                      Ir Lietuva, ir mūsų rajonas antrą savaitę gyvena karantino sąlygomis. Jis paskelbtas dėl vis labiau į šalį besiveržiančio koronaviruso. Pirmieji valstybės asmenys teigia, kad galbūt per pastarąjį šimtmetį tai antras tautai tekęs toks išbandymas. Jį kai kas dar lygina su Lietuvą nusiaubusia Antrojo pasaulinio karo audra. Vyresnieji pamena, kiek buvo išgyvenimų 1990-aisiais, kai Sovietų Sąjunga, norėdama sustabdyti Lietuvos kelią į laisvę, paskelbė ekonominę blokadą. Lyginant su dabar paskelbtu karantinu blokada yra tik „žiedeliai“. Priešingai, ji paskatino rinkos ekonomiką, kada protingi, apsukrūs pirmųjų kooperatyvų iniciatoriai sugebėjo į Lietuvą iš tos pačios Sovietijos įvairiais būdais atvežti benzino, dyzelino, statybos ir kitų būtinų gamybai medžiagų. Prieš koronaviruso bangą sumenksta ir 2008-2009 metų ekonominė krizė.

                      Koronaviruso smūgis – įvairiapusis. Jo užkratas nuolat plečiasi. Valdžia, siekdama stabdyti jo plitimą, paskelbė karantiną ir apribojo įvairių paslaugų teikimą, pristabdė arba sustabdė daugybę verslų. Vien per pirmąją karantino savaitę Lietuvoje be darbo liko 138 tūkst. žmonių.

                      Praėjusią savaitę medikai skambino pavojaus varpais, kad trūksta respiratorių, reagentų, medicinos kaukių, specialių chalatų ir t.t. Kyla diskusijos, ar tokiam viruso protrūkiui nereikėjo pradėti ruoštis tada, kai jis kilo dar tik Kinijoje? Raginančių tai daryti dar metų pradžioje buvo ir mūsų rajone. Tačiau net ir kai kurie valdžios žmonės juos vadino trizniais, paranojikais… Pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažino, jei ministerija būtų pradėjusi prieš kelis mėnesius užsakinėti didelius respiratorių, reagentų, kitų priemonių kiekius, būtų kilęs ažiotažas dėl be reikalo švaistomų lėšų.

                      Mūsų rajone daugiausia – apie 250 žmonių – dirba kaip tik Kelmės ligoninėje. Pasak jos direktoriaus pavaduotojos medicinai Romaldos Ramonienės, dalis žmonių dabar atostogauja. Tačiau pavyksta organizuoti darbą pamainomis. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius darbą karantino metu, sumažėjo gulinčių skaičius stacionaro skyriuose, neteikiamos ambulatorinės reabilitacijos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugos, nutrauktos planinės operacijos, Konsultacijų poliklinikos gydytojai su pacientais pirmiausia stengiasi bendrauti telefonu, tik iškilus būtinybei, žmonės ateina pas gydytoją. R. Ramonienė sakė, kad ligoninė šios savaitės pradžioje turėjo reikalingų priemonių, kurios būtinos darbui ekstremaliomis sąlygomis. Tačiau yra kita bėda: ligoninė už specialias priemones perveda pinigus, tačiau tiekėjai pasako, kad dabar sandėliai tušti, o prekės bus po kelių savaičių… Direktoriaus pavaduotoja pasigedo ir mūsų verslininkų paramos, ryžtingesnės rajono tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komiteto pozicijos. R. Ramonienės teigimu, mūsų išrinkti politikai galėtų kreiptis į verslininkus, kad šie suteiktų ne tik materialinę paramą, bet galėtų ir patys siūti medicinos kaukes.

                      AB „Kelmės statyba“ teritorijoje veikia kelios dešimtys įmonių. Kol kas nė viena nenutraukė darbo, tačiau ne viena įmonė susiduria su sunkumais. Pirmiausia problemų turi bendrovės, firmos, teikiančios krovinių pervežimo paslaugas. UAB „Skandavita“ surenka karkasinius namelius ir juos veža į Švedijos kalnų kurortus. Šios bendrovės darbininkai ten namelius turi pastatyti. Tačiau yra viena problema. Darbininkai, nuvykę į Švediją, dvi savaites nieko negali veikti, nes turi būti saviizoliacijoje.

                      UAB „Račkausko AGROTECH“ uždarė „Sedulos“ poilsio bazę, kavinę Kelmės degalinėje. Pati degalinė veikia, o bendrovės darbininkai triūsia Tytuvėnuose, kur šalia vienuolyno esančią aplinką pritaiko visuomenės poreikiams.

                      Darbą nutraukė parduotuvės, išskyrus prekiaujančias maistu, kavinės, kitos maitinimo įmonės. Tiesa, kai kurios jų atveža maistą į namus, įstaigas, įmones. Nedirba ir kirpyklos, kitos paslaugų įmonės. Akivaizdu, kad karantinas už savaitės ar dviejų nesibaigs. Kaip be kirpėjų paslaugų gyvens ir moterys, ir vyrai? Kirpėjos, nenorėdamos prarasti savo klientų, galbūt savo ar klientų namuose kirps, šukuos. Panašiu keliu gali pasukti ir kitų paslaugų teikėjai. Ar dar labiau nesuklestės jau ir taip išsikerojęs „šešėlis“? Vienas Seimo narys, paklaustas, ką reikia daryti žmogui, jei sugedo čiaupas, elektros prietaisas, suskilo klozetas, politikas atsakė, kad nemato jokios problemos, nes būtiną prekę galima užsisakyti nuotoliniu būdu, o pardavėjas ją atveš ir padės prie durų. Sakykite, ar galima pirkti aklai, arba, geriausiu atveju, internete pasižiūrėjus į paveikslėlį, klozetą, šviestuvą, kitą prekę? Galiausiai, šiais laikais prekybininkai yra ir konsultantai. Dalis pirmiausia vyresnio amžiaus žmonių, perskaitę instrukciją, nesupranta, kaip reikia naudotis vienu ar kitu įrengimu. Jiems reikia betarpiško, paprasto išaiškinimo.

                      Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo priemones. Ji sutinka kurį laiką net 90 proc. minimalios algos sumos skirti darbo vietos išsaugojimui, jei 10 proc. pridės darbdavys. Tačiau įmonių, kurios nutraukė veiklą, vadovai teigia, kad neturi galimybių sumokėti ir dešimtadalį atlygio. Jų teigimu, kai įmonių veikla sustabdyta, nėra jokių apyvartinių lėšų, iš kurių esant normaliam veiklos procesui ir mokami atlyginimai.

Dabar daug kalbama, kad su valdžios įstaigomis, prekybininkais, paslaugų teikėjais reikia bendrauti nuotoliniu būdu. Vadinasi, gyvenimas be mobilaus telefono neįmanomas. Ką daryti, jei „mobiliakas“ sugedo? Juk telekomunikacijų bendrovėms priklausantys salonai taip pat nedirba.

                      Viena pažįstama neseniai palaidojo brolį. Reikėjo turėti reikalų su valdiškais namais. Sodros durys užrakintos, nurodyti telefonai, kuriais galima skambinti. Tačiau taip nutiko, kad pirmąją karantino dieną, t.y. kovo 16-ąją, „užlūžo“ ir Tele2, ir Telia tinklai, neveikė internetas. Viena Kelmės ligoninės gydytoja bėdojo, kad tą dieną negalėjo pasirašyti elektroniniu būdu, nors parašų reikėjo, kaip sakoma, čia ir dabar.

                      Karantinas dar kartą tiesiog pirštu bakstelėjo daugiabučių namų modernizacijos įkvėpėjams į jų padarytas klaidas. Asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos specialistai mums aiškina, kad karantino metu privalu vėdinti patalpas. Tačiau kai buto savininkas praveria langą, radiatoriai užkaista taip, lyg per didžiausią viduržiemio speigą. Taigi, išlaidos, susijusios su modernizavimu, toliau tik didėja. Skirtumas tik tas, kad anksčiau už modernizavimą mokėjome rangovams, dabar mokame šilumininkams.

                      Lietuvos savivaldybės, įvairios įstaigos nebeišleidžia žmonių į komandiruotes, sustabdyti įvairūs mokymai, seminarai, kursai. Kai iškyla būtinybė, bandoma bendrauti nuotoliniu būdu. Čia galima įžvelgti ir teigiamą karantino pusę. Sakykite, ar visada mokytojui, kultūros darbuotojui, valdiškos ar privačios įstaigos vadovui, buhalteriui privalu vykti į Vilnių, Kauną, Šiaulius klausytis lektorių pranešimų? Tuo labiau, kad dažnai girdime, jog tokiems mokymams be reikalo taškomi ir biudžeto, ir privačių įmonių pinigai. Dabartinė situacija liudija, kad dangus ant žemės nenugriuvo, jog nebeliko įvairių pasitarimų, mokymų, o jei iškyla būtinybė, jie organizuojami nuotoliniu būdu. Gal pastarąjį plačiau reikėtų naudoti ir praūžus koronaviruso audrai? Koks skirtumas, ar lektoriaus klausysiesi betarpiškai sostinės salėje, ar tai darysi, atsisėdęs prie kompiuterio? Taip sutaupytume ir pinigų. Didesnių atlyginimų prašo mokytojai, kultūrininkai, medikai. Valdžia atsako – tam pinigų nėra. Pavyzdžiui, pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išleido daugiau kaip 7 mln. eurų įvairiems mokymams. Bet dažnas mokytojas, grįžęs iš tokių „mokslų“, pasidžiaugė tik gardžiais nemokamais pietumis… Kukliau elgėsi Kultūros ministerija. Ji pernai įvairiems mokymams Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose išleido 750 tūkst. eurų, surinktų iš mokesčių mokėtojų, o kultūrininkų didesnėms algoms pinigų neatsirado. Panašiu pinigų naudojimo „racionalumu“ pasižymi ir Teisingumo ministerija, Policijos departamentas bei kitos institucijos.