„Verslo dienos“ prasidėjo Kelmėje, baigėsi Skuode

Praėjusią savaitę vyko tradicinės „Verslo dienos“, kurias organizuoja mūsų rajono Verslininkų asociacija (pirmininkas Alvydas Gerbenis) bei Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras (direktorė Vilija Virbickė).

Renginys prasidėjo tradiciniu medelių sodinimu Kelmėje, Tūkstantmečio parke. Vėliau verslininkai dalyvavo įvairiuose dalykiniuose seminaruose. O baigiamasis renginys bei nominacijų įteikimas vyko Skuode ir jo rajone. Mūsų verslininkai susipažino su šio rajono kai kuriomis įmonėmis, turistų lankomomis vietomis, su viena moderniausių Lietuvoje Skuodo R. Granausko viešąja biblioteka. Šio renginio pabaigą vainikavo šventinis vakaras, kuris vyko dvare RA. Šios pokyliams, kultūros renginiams skirtos patalpos įrengtos buvusioje pieninėje. Šventiniame vakare skuodiškiai parodė ir kultūrinę programą.

Verslo vien su gamyba, paslaugomis, prekyba lyginti negalima. Jis apima ir turizmą, svečių priėmimą. Kuo gali pasididžiuoti Skuodo kraštas kuo. Apuolėje, kur tūno gerai prižiūrimas piliakalnis, dar 1854 m. vyko mūšis tarp kuršių ir nuolat juos puldinėjusių švedų vikingų. Tai pirmasis dabartinėje Lietuvos teritorijoje mūšis, kurio ir data, ir vieta užfiksuotos dokumentuose. Kelmiškiai aplankė ir unikalų Laukių ąžuolą, kuris pernai buvo pripažintas Lietuvos, o šiemet – Europos medžiu. Tą dieną, kai lankėmės Skuodo krašte, Laukių ąžuolo paskelbimo Europos medžiu proga vyko renginys R. Granausko bibliotekoje. Skuodiškiai ypač gerbia ir iškilius savo kraštiečius, bet apie tai vėliau.

Mūsų verslininkus kelionėje lydėjo Skuodo rajono vicemerė Inga Jablonskė. Jos erudicija, žinios negali nežavėti. Tai ir pavyzdys, kokie turi būti vienos ar kitos savivaldybės vadovai, galintys puikiai reprezentuoti savo rajoną. I. Jablonskė vicemere buvo paskirta ne „ iš gatvės“, kas iki šiol būna ne vienoje savivaldybėje. Ponia Inga – skuodiškė, Klaipėdos universitete baigė biologijos studijas, ne vienerius metus savivaldybėje dirbo vyr. paveldosaugos specialiste. Todėl jai gimtinės istorija puikiai žinoma, sukaupta patirtis bendravime su seniūnijomis, švietimo, kultūros įstaigomis, bendruomenėmis. Todėl Skuodo rajono meras Stasys Gutautas ir pakvietė į I. Jablonskę į savo komandą.

„Iš Savivaldybės biudžeto, pagal galimybes, remiame verslo įmones ir pirmenybę teikiame besikuriančioms arba neseniai susikūrusioms. Norime, kad verslininkai teiktų apgyvendinimo ir svečių maitinimo paslaugas, nes rajone yra daug lankomų vietų, o svečių apgyvendinimo sąlygos – ribotos. Yra kaimo turizmo sodybų, tačiau jos pirmenybę teikia vestuvėms, giminių šventėms, pokyliams. Norime įkurti ir Laisvąją ekonominę zoną. Mes ją planuojame steigti ne vienoje vietoje. Labiausiai tam tinka teritorijos šalia Skuodo, tačiau investuotojams norime pasiūlyti ir kitas rajono teritorijas“, – pasakojo vicemerė.

Tačiau tokia rėmimo tvarka nėra patenkinti anksčiau įmones įkūrę verslininkai, nes jie viską pradėjo tik savo lėšomis, iš gauto pelno grąžino paskolas ir t.t.

Šeimininkai įdomią ekskursiją pasiūlė UAB „Žemaičių virvės“. Ši bendrovė įsikūrė Aleksandrijoje prieš tris dešimtmečius. Jos įkūrėju yra Kazys Domarkas. Jis dirbo kolūkio pirmininku. Žlugus kolūkiui sugalvojo imtis verslo, nes matė, kad daugelis žemės ūkio bendrovių egzistuos neilgai. Kiek anksčiau griuvo Berlyno siena. Kadangi Vakarų Vokietijoje technologijos buvo gerokai modernesnės nei Rytų Vokietijoje, pastarojoje daugelio įmonių įranga liko metalo laužu. K. Domarkas nuvyko į Rytų Vokietiją ir parsigabeno tą metalo laužą, kurį galėjo panaudoti virvių gamybai. Bendrovė kurtis pradėjo buvusiose kolūkio mechaninėse dirbtuvėse. K. Domarko tikslas buvo sukurti šeimos verslą. Jam tuomet talkino dukra Lina Motiejauskienė ir sūnus Kęstutis.

Pasak bendrovės direktorės L. Motiejauskienės, kad būtų užtikrinta sėkminga veikla, per metus reikia pagaminti 30 tonų įvairių virvių – nuo špagato iki tradicinių virvių. Per trisdešimt „Žemaičių virvių“ gyvavimo metų pagaminta tiek virvių, kad jomis būtų galima kelis kartus apjuosti žemės rutulį.

„Šimtmečiais puoselėtas senolių virvių vijimo tradicijas tęsia Skuodo rajone, Aleksandrijos kaime, įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Žemaičių virvės“. Nuo įsikūrimo iki šiandienos nueitas ilgas ir gan sunkus kūrimosi ir darbo kelias.

UAB „Žemaičių virvės“ – gamybinė įmonė, šiuo metu Lietuvoje gaminanti pintas ir suktas virves iš sintetinių ir natūralių pluoštų.

Įmonės produkcija plačiai naudojama žvejybos pramonėje, laivininkystėje, statybose, žemės ūkyje, vidinės apdailos darbuose, dekoravimui. Špagatas naudojamas daržininkystėje ir mėsos perdirbimo pramonėje. Siekiant užtikrinti aukštą produkcijos kokybę ir patenkinti vis augančius klientų poreikius bei reikalavimus, įmonėje diegiamos naujos technologijos. UAB „Žemaičių virvės“ produkcija populiari tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse“, – sakė L. Motiejauskienė.

Beje, maloniai nuteikia tai, kad Skuodo rajone, ypač kaime, išliko sovietmečio laikų pastatų. Deja, to nepasakysi apie Kelmės rajoną. Pas mus fermų, dirbtuvių kitų pastatų bendrasavininkiai labiau linko gauti pinigų čia ir dabar, todėl tuos pastatus pardavė, o pirkėjai juos nugriovė. Dar dalis griuvenų pripažintos bešeimininkėmis ir perduotos Savivaldybei. Skuodo rajone kai kurie ūkininkai jas pritaikė savo reikmėms, vėliau modernizavo, kiti, kaip matome, kolūkio pastatus panaudojo verslui.

Buvusio kolūkio fermoje 2001 m. buvo įkurta ir norvegų kapitalo UAB „Mittet“. Įmonėje dirba 38 žmonės. Joje iš dirbtinio kailio, avių vilnos gaminama megzta ilgapūkė trikotažinė medžiaga. Ji naudojama drabužiams, avalynės pašiltinimui, ortopediniams gaminiams, dažymo voleliams, naminių gyvūnų ir žirgų priežiūrai. Taip pat dygsniuojamos medžiagos – ne tik siūlais bet ir ultragarsu. Bendrovėje dygsniuoja įvairių pločių, sudėčių bei storių audinius, skirtus drabužių, čiužinių ir baldų pramonės gamintojams. Teikiamos specialios paskirties medžiagų laminavimo paslaugos drabužių ir avalynės sektoriams. Beje, šioje bendrovėje šiltinama ir Lietuvos kariams skirta avalynė.

Verslininkai susitiko ir su šalia Mosėdžio gyvenančiu akmens skulptoriumi Mindaugu Jankausku. Jis yra įvairių žinomų skulptūrų autorius. Taip pat gamina paminklus mirusiųjų atminimo įamžinimui. Mindaugo kūryba susijusi ir su Kelmės rajonu. 2025 m. jis garsaus teatro režisieriaus Rimo Tumino gimtinėje – Pelėdkojų kaime, Šaukėnų seniūnijoje – pastatė akmens skulptūrą šiam iškiliam teatralui. Tų pačių metų rudenį kartu su skulptoriumi Jonu Virbausku Nidoje pastatė ženklą „Žiedai tarp žiedų“, kuriame įamžintas iš Grimzelių kaimo Kukečių seniūnijoje kilusio menininko, Kelmės rajono Garbės piliečio Rimanto Dichavičiaus to paties pavadinimo albumas. Pasak Mindaugo, tokį ženklą buvo sugalvojęs pats Rimantas. Tokia mintis mūsų kraštiečiui kilo neatsitiktinai, nes daug albumo „Žiedai tarp žiedų“, kuriame pavaizduotas moters grožis, fotosesijų vyko Nidoje.

Unikali biblioteka

Skuodo R. Granausko viešoji biblioteka viena moderniausių, o gal ir moderniausia Lietuvoje, žinoma, jei lyginsime rajonų centrus. Be tradicinių veiklų ir erdvių joje ypatingas dėmesys skiriamas žemaitiškumui. Dažnai ekskursijos vedamos žemaitiškai. Bibliotekoje yra turtingas Pasaulio žemaičių literatūros fondas. Jame sukaupta visa literatūra išleista žemaičių kalba. Skuodiškiai, kaip ir kiti žemaičiai, pabrėžia, kad yra ne žemaičių tarmė, o žemaičių kalba. Iš Skuodo kilęs prof. Juozas Pabrėža yra išleidęs ir žemaičių gramatiką.

Bibliotekoje yra Knygos muziejus, vaikams ir jaunimui skirtos erdvės, įrengtos individualios darbo vietos, erdvios renginių ir parodų salės. Yra atskiras iš Skuodo kilusio ambasadoriaus Vygaudo Ušacko kambarys. Deramai pagerbti iš Skuodo kilę kūrėjai, Romualdas Granauskas, Stasys Jonauskas, beje, visą gyvenimą praleidęs Skuode ir dirbęs rajono laikraščio redakcijoje.

Lankantis bibliotekoje kilo viena mintis – o mes, ar negalėtume įrengti iš Vaiguvos kilusio istoriko ir ambasadoriaus, Kelmės rajono Garbės piliečio Alfonso Eidinto kambario, ar gal kuklesnę jam skirtą patalpėlę? Tą galima padaryti ir su kitų mūsų kraštiečių: aktoriaus ir diplomato Juozo Budraičio, archeologo Mykolo Michelberto, Kovo 11-osios akto signataro Antano Račo, verslininko Jono Jagmino, pagerbimu. Apie tai galėtų pamąstyti mūsų politikai, muziejininkai, bendruomenės, iš kur kilę šie ir kiti šviesuoliai.

R. Granausko bibliotekoje yra ir relaksacijos, masažo patalpos ir daug kitų netradicinių vietų.

Tradicinės nominacijos

Šventiniame vakare A. Gerbenis ir V. Virbickė įteikė tradicines nominacijas. Tiesa, ne visi nominantai į Skuodą vykti galėjo, todėl apdovanojimus atsiėmė arba nominantų įmonių darbuotojai, arba šie apdovanojimai bus įteikti vėliau.

Šiais metai nominacijas pelnė: Žilvinas Jankauskas, UAB Rimavita vadovas, už ryžtą atgaivinti kavinę „Laukinukė” ir verslo plėtrą; Algimantas Vaupšas, Algimanto, Vaupšo ūkio savininkas, 30-ies metų jubiliejaus proga už ilgametį ir stabilų verslą; Živilė Gaižauskienė, Živilės Gaižauskienės įmonės savininkė, 30-ies metų jubiliejaus proga už ilgametį ir stabilų verslą; Dainius Zaloga, UAB „Žabutis” direktorius, už investicijas į Kelmės miesto gražinimą; Albertas Brazas, Kooperatyvo „Kelmės agroservisas” administracijos vadovas, 20-ies metų jubiliejaus proga už ilgametį ir stabilų verslą. Mero Ildefonso Petkevičiaus padėkos raštas įteiktas UAB „Šaukėnų duona“ vadovui Gintautui Saunoriui, už ilgametę, atsakingą ir sąžiningą veiklą Kelmės rajone, nuolatinę plėtrą ir svarų indėlį į vietos ekonomiką. Kadangi meras atostogavo, šią padėką G. Saunoriui įteikė rajono vadovą pavadavęs jau minėtasis Savivaldybės tarybos narys A. Brazas.

Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.