„Nuo Trojos iki Lietuvos: Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“ lietuviškai“

Spalio 9 dieną pagerbtas visuomenės veikėjas, gydytojas ir vertėjas Jeronimas Ralys. Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka ir jos Žalpių skyrius, sukvietė visus į konferenciją „Nuo Trojos iki Lietuvos: Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“ lietuviškai“, skirtą kraštiečio J. Ralio 150-osoims gimimo metinėms paminėti ir 105-osioms Homero „Odisėjos“ vertimo į lietuvių kalbą metinėms paminėti.

1876 metais Kelmės rajone, Antkapinio kaime, esančiame netoli Žalpių, gimė garsus gydytojas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Jeronimas Ralys. 1896 m. jis baigė Šiaulių gimnaziją ir išvyko studijuoti į Maskvos universitetą. Jį baigęs dirbo Maskvoje, vaikų ligoninėje. Nuo 1906 m. dvejus metus tarnavo laivyne, po to, grįžo dirbti į Lietuvą. Gimtojoje šalyje J. Ralys dirbo gydytoju keliuose skirtinguose miesteliuose: Taujėnuose, Ariogaloje, Prienuose ir Jonavoje. 1914 m. jis buvo mobilizuotas į kariuomenę, kur dirbo gydytoju. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui grįžo į Lietuvą, apsigyveno ir dirbo Jonavoje. J. Ralys mirė 1921 m. Jonavoje ir ten yra palaidotas. Spaudos draudimo metais rašė tekstus laikraščiams „Ūkininkas“ ir „Varpas“. Dar mokydamasis mokykloje, Jeronimas Ralys susidomėjo antikine kultūra, kuri jį ir atvedė prie Homero „Odisėjos“, kuriai išversti į lietuvių kalbą jis skyrė didžiąją dalį savo gyvenimo.

Nors Žalpiuose jis ilgai negyveno, vietiniai jo atminimą saugoja iki šiol ir didžiuojasi iš čia kilusia garsia asmenybe. Žalpių parkelyje J. Ralio garbei pastatytas paminklinis akmuo, o nuo 2006 metų Žalpių kraštotyros muziejuje veikia ekspozicijos, supažindinančios su šiuo neeiliniu žmogumi.

Penktadienį vykusioje konferencijoje pristatyti net šeši vaizdo projektai ir moksliniai pranešimai. Apie Jeronimo Ralio gyvenimo istoriją vaizdo projektą „Jeronimas Ralys: žmogus, prakalbinęs Homerą lietuviškai“ paruošė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos darbuotojai. Pasitelkę dirbtinio intelekto įrankius jie mus nukėlė į Homero „Odisėjoje“ pasakotas keliones ir susidūrimus su mitologinėmis būtybėmis. Iš kelionių laivu grįžome į Jeronimo Ralio lankytas vietas Lietuvoje. Nuo jo gimtojo buvusio Antkapinio kaimo iki Jonavoje saugomo ir puoselėjamo atminimo: mokyklos J. Ralio vardu, muziejaus ir atminimo paminklų bei puoselėjamų tradicijų jam įamžinti.

Gimtąjį gydytojo ir vertėjo kaimą pristatė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Žalpių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Alina Žalandauskienė pranešimu „Čia kelio pradžia. Antkapinio kaimas“. A. Žalandauskienė supažindino su to meto kaimo gyventojais ir jų šeimomis bei Antkapinio kaimo likimu.

Vilniaus universiteto docentė, dr. Audronė Kučinskienė skaitė pranešimą „Antikinių veikalų vertimai į lietuvių kalbą iki J. Ralio“. A. Kučinskienė pristatė antikinių veikalų vertimo į lietuvių kalbą raidą ir pagrindines ypatybes. Pažymėjo, kad Lietuvoje vienoje iš pirmųjų Baltijos šalių imta versti pilnus, sudėtingus tekstus, o ne tik jų ištraukas ir Jeronimas Ralys buvo pirmasis, kuris ėmėsi versti hegzametru.

Klasikinės filologijos specialistas, vertėjas, istorikas, dr. Arnoldas Kazimierėnas kalbėjo tema „Jeronimo Ralio „Odisėjos“ vertimo odisėja“. Pristatymo metu A. Kazimierėnas pristatė J. Ralio vertimo bandymus ir kritiškus jo vertinimus. Supažindino su I, II, III ir IV „Odisėjos“ leidimais ir juose vykdytomis redakcijomis.

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas Egidijus Ūksas pristatė pranešimą „Jeronimo ir Kazimiero Ralio asmenybių bruožai amžininkų atsiminimuose“. Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Nijolė Kančauskienė skaitė pranešimą „(Ne)žinomos Jeronimo Ralio biografijos detalės“.

Pristatymų metu kilo daug svarstymų, kas visgi Jeronimo Ralio gyvenime buvo didesnė aistra: ar pagalba kitiems dirbant gydytoju, ar vertėjavimas. Jo veiklos tapo svarbiomis tautinio atgimimo idėjų dalimis bei atvėrė duris Lietuvai į Europos kultūrinį gyvenimą.

Išklausius pristatytų pranešimų, konferencijos koordinatorė Nijolė Kančauskienė kvietė apžiūrėti kelmiškės, Vilniaus dailės akademijos studentės Godos Rukšytės piešinių parodą „Homero „Odisėjos“ portretai“.

Susipažinus su Jeronimo Ralio gyvenimo istorija, darbine veikla, Kelmės kultūros centro Pakražančio skyriaus suaugusių skaitovų būrelis (vadovė Danutė Anankaitė) įgarsino tiek kartų minėtos Homero „Odisėjos“ ištraukas, kurias į lietuvių kalbą išvertė Jeronimas Ralys.

Į konferenciją „Nuo Trojos iki Lietuvos: Jeronimas Ralys ir Homero „Odisėja“ lietuviškai“ gausiai susirinkusius sveikino Pakražančio seniūnas Tomas Šteimantas, Lietuvos Respublikos seimo narys Kęstutis Bilius, Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Ginta Maziliauskienė.