Istorija prie Kražantės arba (Ne)pažinti Kražiai
Lina MIKALAJŪNAITĖ
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė
Laukais nubėga, nuvingiuoja kelias,
Link nuostabaus miestelio veda jis.
Štai stovi čia senieji Kražiai,
Čia medžiai kviečia – moja šakomis.
Asta Jankūnaitė „Kražiams“
Abipus Kražantės upelio, prie kelio Kelmė-Varniai, išsidėstę Kražiai – vienas seniausių Žemaitijos miestelių – žymūs savo turtinga istorija. Senoji miestelio dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Kražantės vandenų veidrodyje žiūrisi buvusios kolegijos mūrai, Vytauto kalnelis, baltoji Kražių gulbė – bažnyčia. Pakeli akis – žalia. Ir dairaisi į šimtamečius ąžuolus… Jau 766 metus.
Kražiai šiandien – seniūnijos ir seniūnaitijos centras, užimantis beveik 24 tūkst. ha teritoriją. Čia priskaičiuojami 154 kaimai, 3 miesteliai, gyvena 2 327 gyventojai. Seniūnijoje veikia M. K. Sarbievijaus kultūros centras, ambulatorija, 2 medicinos punktai, 3 bažnyčios, 3 civilinės kapinės, seniūnija prižiūri ir tvarko senąsias žydų kapines. Renovuota Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija su skyriais: Pašilės universaliu daugiafunkciu centru, Karklėnų pagrindinio ugdymo skyriumi, atsinaujinusi miestelio pirtis, veikia keletas individualių įmonių ir akcinių bendrovių, priešgaisrinis punktas. Seniūnija prižiūri 174 km kelių, tvarko jai priskirtą teritoriją Kražių miestelyje ir penkiose didesnėse gyvenvietėse. Seniūnijos ribose yra respublikinės reikšmės gamtos paminklų: Didysis, Spunčio, Šventragių ir Gretiškės ąžuolai, Paginskių ir Girgždutės draustiniai. Miškingą apylinkę puošia Pašilės, Kalnyčios, Brukų miškai. Yra 6 piliakalniai: Galinių, Karklėnalių, Paspąsčio, Papilių, Šilgalio ir Piltinės. Poilsiauti kviečia gražus Karklėnų ežeras, Vėjinės tvenkinys bei mažesni ežerėliai. Per Kražių seniūniją vingiuoja Kražantė, Ančia, Akmena ir kitos upės.
Keliautojai, mėgstantys gamtos poilsį ir ramybę, kopia į Medžiokalnį – botaninį draustinį, kurio grožis įkvėpė garsųjį Europos poetą M. K. Sarbievijų. Medžiokalnyje ilsėjosi karalius Žygimantas Augustas ir net Anglijos karalienė Katrina Suffolk. 50 pakopų lauko riedulių laiptai veda į buvusią pagonišką alkvietę, kurioje Didysis kunigaikštis Vytautas pastatydino vieną pirmųjų krikščioniškų bažnyčių Žemaitijoje. Užkopus į kalnelį, atsiveria nuostabi Kražių panorama – yra kur pasidairyti…
Vėlyvojo baroko stiliaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia garsi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje gyventojų susirėmimu su caro kazokais, į istoriją įėjusi Kražių skerdynių vardu. Reikšmingiausias istorinis, architektūrinis paminklas Kražiuose – Kražių jėzuitų kolegija. Iš 22 pastatų ansamblio iki šių dienų išlikusiame pietiniame ansamblio pastate yra įsikūręs Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, veikia Kražių krašto istoriją atspindintis muziejus, vaikų ir jaunimo erdvė, biblioteka. Seniūnija, rūpindamasi, kad svarbūs miestelio istoriniai faktai ir asmenybės nepradingtų tarp šių dienų aktualijų, atminimo lentose įamžino Lietuvos nepriklausomybės kovų buvusiame Kražių valsčiuje savanorius. Planuojama taip pagerbti ir šio krašto partizanus.
Gyvenant atokiau nuo rajono centro gyvybiškai svarbus susisiekimas, todėl seniūnijos gyventojai ir svečiai, važiuojantys pro šalį, džiaugiasi gerėjančia infrastruktūra ir patekimu į Kražių miestelį, kadangi buvo išasfaltuotos kelių Nemakščiai-Kražiai ir Kražiai-Užventis atkarpos.
Miestelis kaip magnetinė jėga traukia į save įdomias asmenybes, šeimas, veiklas. Kiekvieną vasarą Kražių miestelis paskęsta Kražių festivalio garsuose, šv. Roko atlaidų maldose, gatvėse šurmuliuoja fotografai, dailininkai, meno mylėtojai, užsienio menininkai įsikuria Kražių rezidencijoje, teatro ir vasaros stovyklose vaidina vaikai ir kiti įdomūs žmonės, kvepia namuose kepama duona… Čia gyvenamąja aplinką kuria darbštūs ir šilti žmonės. Kviečia įdomios ekskursijos, o kulinarinį krašto paveldą ir tradicijas padeda pažinti Žemaitiška vakaruška Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre.
Čia gyvenantys žmonės myli ir gerbia savo kraštą. Seniūnijoje puoselėjamos senosios tradicijos, įvairūs amatai – akmentašystė, tautodailė, medžio drožyba. Seniūnijoje darbuojasi akmentašys Linas Mockus, rankų šilumą per savo darbelius dalina Irena Navickienė iš Lenkviečių, naujam gyvenimui nupjautą medį prikelia Juozas Širakovas iš Vašilėnų ir Bronius Navickis iš Lenkviečių bei Tomas Radavičius iš Kražių, nepakartojamo grožio Užgavėnių kaukes iš medžio meistrauja Antanas Terleckis, savo kūrybinį polėkį ir potencialą kurdama papuošalus atskleidžia Živilė Terleckytė. Kražiškiai didžiuojasi rašytojais: amžinybėn iškeliavusia Juzefa Ramanauskaite, Janina Garbeniene, Stasiu Ramanausku, Vladze Vičiauskiene, kuri savo namuose dar ir muziejinių senovinių vertybių kolekciją kaupia ir saugo. Skruzdėlynės kaime, nuosavame ekologiniame ūkyje, poilsiautojų laukia ištreniruoti ir jodinėjimui paruošti žemaitukai. Žolelių paslaptis atskleidžia Kristina Šilinskienė iš Butkiškės. Išskirtinę gyvenimo šventę padeda sukurti Gorainių dvaras ar kavinė „Niderita“. Kražių seniūnijoje gausu stambių ūkininkų, gražiai tvarkomų sodybų.
Kražiai visais laikais buvo ir tebėra tolerantiški ir atviri įvairioms kultūroms, skirtingiems papročiams ir novatoriškoms idėjoms. Šalia Kražių miestelio, ant Stupkalnio, yra įsikūręs Stupkalnio budizmo centras – pagrindinis Deimantinio Kelio Karma Kagju tradicijos centras Lietuvoje ir didžiausias atsiskyrimų centras Baltijos šalyse. Ieškantys išskirtinių pramogų ir galimybių šventes švęsti kitaip – blaiviai – renkasi į netoli Butkiškės esančią sodybą Naujoji Gokula, kur vyksta šventės šeimai ir festivaliai po atviru dangumi.
Kražiuose – gražu. Kražiuose – šventa. Kražiuose – verta apsilankyti: žolėj civilizacijos palikimas švyti.
Kražiuose-gražu….,bet užsukau į kapines,o ten nugriuves medinis paminklas mokytojui.
Edmundas Masalskis.1921-1942