Keliais rūpinasi seniūnija ir ūkininkai
Ona PETRAVIČIENĖ
Kelmės apylinkių seniūnijos seniūnas Algimantas Dambrauskas sako suprantąs, kad ūkininkams, kaip ir visiems gyventojams, aktualu, jog seniūnijai priklausantys keliai būtų pravažiuojami ir saugūs. Tačiau kelių priežiūrai skirtų lėšų neužtenka visiškai atstatyti nusidėvėjusius kelius, kurių būklė kasmet prastėja. Todėl seniūnas džiaugiasi nesavanaudiška stambesnių vietos ūkininkų iniciatyva ir pagalba, nors tam reikėjo vieno postūmio…
2018 metų pradžioje rajono savivaldybės meras, rajono tarybos nariai vietos gyventojus pakvietė į ataskaitinį susirinkimą, kur prasidėjo diskusija dėl seniūnijos kelių. Tuokart seniūnui pavyko prikalbinti ūkininkus, kad kelių priežiūros ir šių darbų finansavimo problemos būtų aptartos atskirame susirinkime. A. Dambrauskas neslepia, kad į seniūnijos organizuotą kvietimą atsiliepė nemažai ūkininkų, o pokalbis buvo gana karštas. Tačiau tai ir tapo ūkininkų bei seniūnijos bendradarbiavimo pradžia.
– Ūkininkai patys ėmėsi iniciatyvos ir konkrečiais darbais prisidėjo prie vietos kelių remonto. Seniūnijai liko tik ieškoti galimybių ir lėšų prisidėti prie jų įdirbio, po kurio atsirado gražūs rezultatai,– pasakoja A. Dambrauskas.
Seniūnas sako, kad seniūnijos keliai seniai nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes neturi nei pylimų, nei griovių, nei tinkamų profilių. Tačiau daugiausia nerimo kėlė atskiri sunkiai pravažiuojami kelių ruožai. Daug metų problema seniūnijai ir vietiniams buvo sudėtingas kelias nuo Šaltenių iki Ramočios tvenkinio. Apie 500 m. ilgio kelias link buvusio malūno buvo ne tik labai duobėtas, bet ir su pavojinga nuokalne bei staigiu posūkiu. Penki stambūs šio krašto ūkininkai – Eduardas ir Tadas Saunoriai, Edvardas Alfonsas Remeikis, Kazimieras Mikalauskas ir Edmundas Baracevičius, pasitelkę ekskavatorių, savo jėgomis suformavo ir pakėlė 500 m ilgio kelio pylimą, iškasė vandens nuleidimo griovius. Šie ūkininkų technika jų darbuotojų atlikti darbai leido truputį sumažinti stačią nuokalnę, o seniūnijai beliko tik užpilti žvyro.
Pernykštis pavasario polaidis daug rūpesčių pridarė šalia Kražantės upės esančio Vėžaičių kaimo žmonėms. Vieną dieną vanduo išplovė 200 m nuokalnę, ir visas kelias „iškeliavo“ į aplinkinius laukus ir pievas. Buvusio kelio viduryje liko apie pusmetrio gylio griovys, kuris praktiškai atskyrė kelias sodybas nuo viso pasaulio. Seniūnas susidariusią situaciją pavadino kritine, bet lemiamu momentu į talką atskubėjo du tenykščiai ūkininkai – Mindaugas Makauskas ir Giedrius Paliauskas. Vyrai su nuosava technika iš savo ūkių į išplautą griovį privežė stambios frakcijos grunto, o seniūnija ant jo užpylė žvyro ir atliko baigiamuosius šio kelio ruožo tvarkymo darbus…
Seniūnas geru žodžiu mini ir dažnai seniūnijai talkinantį ūkininką Edgarą Piniauską. Palšių kaime Edgaras turi pasistatęs naują sodybą, o iš mirusio tėčio paveldėjo Gineikių kaime buvusį ūkį, kurį po truputį plečia. Žemdirbiui kasdien rūpesčių per akis, bet esant reikalui, darbštus ūkininkas niekada neatsisako padėti seniūnijai. Pernai Dankšių kaime dėl prasikeitusių dviejų prastos būklės gelžbetoninių pralaidų apačioje tekantis upelis išplovė kelio gruntą, kelias tapo nepravažiuojamas. Su savo ekskavatoriumi į vietą nuvykęs E. Piniauskas atsikasė minėtąją pralaidą, ją sujungė ir sutvarkė…
Kalbėdamas apie šių metų žiemos sukeltus rūpesčius ir sniego valymą, Kelmės apylinkių seniūnijos seniūnas sako, kad daugiau pasnigus jo telefonas nuolat skambėdavo.
– Mūsų seniūnijos keliai labai jautrūs: vos tik papūtė vėjelis, žiūrėk, kokiame kelio ruože nedidelė atkarpa tampa nepravažiuojama. Seniūnija neturi savo technikos. Kelių priežiūros paslaugą perkame iš Kelmės vietinio ūkio. Tačiau ši žiema parodė, kad tam darbui reikia turėti galingą techniką, nes mažesni traktoriai neatlaiko didelio krūvio, ypač kai reikia daryti skersavimą. Noriu padėkoti vietos ūkininkams, kurie vykdami į savo gamybinę bazę pakeliui nuvalydavo ir seniūnijai priklausančius kelius,– teigė A. Dambrauskas.
Seniūnas mestelėjo akmenuką ir į nekantrių gyventojų daržą. Pagal gaunamą finansavimą pirmiausiai yra valomi seniūnijai priskirti keliai, o tik išimtiniais atvejais sniegas stumdomas ir nuo mažų keliukų, netikėtai atsirado daug „sergančių“, kuriems staiga prireikė vykti pas vieną ar kitą gydytoją…
Pasitaikė atvejų, kai įsismarkavus pūgoms kaimiečių vaikai negalėjo pasiekti ir rajono centre esančių mokyklų. Seniūnas mato ir kitą problemą – mokinius vežiojantys autobusai nėra pritaikyti prastiems kaimų keliams, todėl jie ne tik neįveikia nedidelių pusnių, bet ir dažnai genda.
…Baigiantis kalendorinei žiemai, Kelmės apylinkių seniūnijos seniūnas jau galvoja ir apie pavasario polaidį. Seniūnija turi keletą nerimą keliančių vietų – jas jau dabar bandoma įtraukti į šių metų kelių priežiūros programą. Gavus finansavimą, A. Dambrauskas ir šį pavasarį viliasi sulaukti ūkininkų pagalbos.