Įpratimas blogiau už prigimimą

Turbūt kai kurie kelmiškiai atkreipė dėmesį, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie „senosios“ Maximos (Vytauto Didžiojo g. 49), priešais Vytauto Didžiojo gatvę, pastaruoju metu vairuotojai automobilius pradėjo statyti chaotiškai, t. y. vieni juos stato įstrižai, kiti – lygiagrečiai važiuojamosios gatvės dalies. Iš įpratimo automobilius statyti aikštelėje įstrižai važiuojamosios gatvės dalies ne daugelis pastebėjo, kad atsirado kelio ženklas, kuris nurodo, kad automobilius aikštelėje reikia statyti lygiagrečiai gatvės.

Kodėl atsirado naujas ženklas paklausėme  „Via Lietuva“ atstovo Vytenio Radžiūno. Skaitytojams pateikiame klausimus ir jo atsakymus.

Kodėl nuspręsta pakeisti stovėjimo būdo ženklinimą iš įstrižojo į lygiagretų?

„Šioje vietoje stovėjimo būdas nebuvo pakeistas iš įstrižojo į lygiagretųjį. Įstrižą automobilių statymą nurodančio horizontaliojo ženklinimo čia nebuvo – stovėjimo erdvė buvo įrengta automobiliams statyti lygiagrečiai važiuojamajai daliai. Įstrižas automobilių statymas buvo susiformavęs kaip dalies vairuotojų įprotis. Taip pastatyti automobiliai išsikišdavo už stovėjimui skirtos erdvės ribų ir užimdavo dalį važiuojamosios dalies. Todėl kelio ženklu aiškiau nurodyta, kaip šioje vietoje automobiliai turi būti statomi. Tokiu būdu siekiama išlaikyti pakankamą važiuojamosios dalies plotį, užtikrinti sklandesnį eismą ir sudaryti saugesnes sąlygas visiems eismo dalyviams“.

Kada šis sprendimas priimtas?

„Eismo organizavimo patikslinimo klausimas pradėtas nagrinėti gavus Kelmės rajono savivaldybės kreipimąsi, po 2025 m. liepos 9 d. vykusio savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžio. „Via Lietuva“ specialistai įvertino situaciją ir parengė eismo organizavimo schemą. Joje aiškiai nustatytas lygiagretus automobilių statymas, atitinkantis šioje vietoje įrengtos stovėjimo erdvės išdėstymą. Schema parengta ir suderinta 2026 m. balandžio mėn“.

Kada ženklas pakeistas?

Nauji kelio ženklai šioje vietoje įrengti 2026 m. liepos pradžioje, vadovaujantis parengta ir suderinta eismo organizavimo schema.

Kodėl nepakeistas horizontalus žymėjimas? Horizontalus ženklinimas taip pat svarbus stovėjimo vietoms žymėti. Šios vietos gali būti skirtos bendrajam naudojimui, neįgaliesiems arba specialioms transporto priemonėms. Tokie ženklinimai padeda organizuoti stovėjimo vietas miestų centruose, aikštelėse ir kitose viešose vietose, užtikrinant aiškų transporto priemonių išdėstymą. Kada bus atliktas horizontalus šios aikštelės ženklinimas? Ar nebūtų buvę aiškiau, kai su ženklo pakeitimu būtų atliktas aikštelės horizontalus žymėjimas?

Horizontaliojo ženklinimo šioje vietoje įrengti neplanuojama, nes transporto priemonių stovėjimo būdas gali būti nustatytas ir kelio ženklais. Šiuo atveju stovėjimo vietos išdėstymas ir kelio ženklas aiškiai nurodo, kad automobiliai turi būti statomi lygiagrečiai važiuojamajai daliai.

Ar „Via Lietuva“ neturi praktikos bendradarbiauti su gyventojais ir apie pasikeitimus juos informuoti? Šiuo atveju suveikia posakis „Įpratimas blogiau už prigimimą”. Vietiniai gyventojai pripratę taip parkuoti automobilius į ženklą nebekreipia dėmesio ir taip pažeidžia KET.

„Via Lietuva“ nuolat bendradarbiauja su visuomene ir institucijomis. Bendrovė svarsto ir reaguoja į savivaldybių bei gyventojų pastebėjimus. Šiuo konkrečiu atveju sprendimas priimtas gavus Kelmės rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos kreipimąsi dėl nesaugaus transporto priemonių persirikiavimo ties įrengta saugos salele. Svarbu pabrėžti, kad pačioje vietoje stovėjimo tvarka nebuvo pakeista. Pastatytu kelio ženklu tik aiškiau parodyta jau iki tol galiojusi tvarka – automobiliai privalo būti statomi lygiagrečiai važiuojamajai daliai. Suprantame ilgalaikių vairavimo įpročių įtaką, tačiau eismo dalyviai privalo vadovautis galiojančiais kelio ženklais ir ženklinimu, užtikrinančiu visų saugumą“.

Ar yra numatytas po ženklo pakeitimo kažkoks adaptacijos periodas, ar iš karto vairuotojai yra baudžiami už jo nesilaikymą?

Kelio ženklo reikalavimai pradeda galioti iškart po jo įrengimo, tačiau „Via Lietuva“ neatlieka eismo kontrolės funkcijų ir baudų neskiria – sprendimus dėl administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą priima policija ar kitos kompetentingos institucijos.

Priminsime, kad už netinkamą automobilio statymą (sustojimą ar stovėjimą pažeidžiant Kelių eismo taisykles) Lietuvoje pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) skiriama nuo 30 iki 90 eurų bauda.

„Via Lietuva“ ir Dianos Mikalauskienės nuotraukos