Ketvirtieji seniūnaičių rinkimai

Alvydas GEŠTAUTAS

Įsibėgėjo seniūnaičių rinkimų kampanija. Ji vyksta 46 seniūnaitijose. Seniūnaičiai renkami jau ketvirtą kartą. Tiesa, šį kartą jų įgaliojimai truks neilgai – pusmetį. Taip atsitiko dėl to, kad Seimas pakeitė Vietos savivaldos įstatymą, kuriame nustatyta, kad seniūnaičiai turi būti išrinkti per du mėnesius nuo rajono savivaldybės tarybos išrinkimo. Naujos sudėties rajono taryba pradės dirbti 2019 m. balandžio mėnesį. Po to vėl vyks nauji seniūnaičių rinkimai. Kai kas manė, kad netikslinga pusmečiui rinkti naujų seniūnaičių, o užtektų pratęsti iki šiol dirbusiųjų įgaliojimus. Tačiau įstatymų sergėtojai aiškina, kad toks siūlymas prieštarauja demokratijos principams, nes iki šių rinkimų seniūnaičiais dirbę žmonės įgaliojimus turėjo tik trejiems metams. Kadencijos pratęsimas pusmečiui primintų direktyvinį valdymą. Seniūnaičių įgaliojimų pabaiga sutrikdė kai kurių komisijų darbą. Negali dirbti rajono tarybos Etikos komisija, nes trečdalį jos narių sudaro seniūnaičiai. Jie dalyvauja ir seniūnijose socialinius klausimus sprendžiančių komisijų veikloje. Seniūnaičiai turi talkinti ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorei. Šiuose rinkimuose yra viena naujovė – juose pirmą kartą privalo dalyvauti bent 5 proc. seniūnaitijos gyventojų. Iki šiol minimalus rinkimuose dalyvaujančių žmonių procentas nebuvo nustatytas. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 5 proc. rinkėjų, tuomet per du mėnesius turi būti paskelbti nauji rinkimai. Kai rinkimai organizuojami antrą kartą, minimali rinkimuose dalyvaujančių žmonių norma nebetaikoma, t. y. seniūnaitį gali išrinkti net ir trys ar penki gyventojai. Daugelis seniūnų mano, kad seniūnaičių rinkimų tvarką reikia tobulinti – jų rinkimus organizuoti kartu su tiesioginiais merų ir savivaldybių tarybų rinkimais. Seniūnaičių rinkimai taip pat turėtų būti slapti. Tuomet ir žmonių į seniūnaičių rinkimus ateitų daugiau. Jų rinkimuose galėtų dalyvauti ir garbaus amžiaus žmonės, sergantys, kuriems sudaromos sąlygos balsuoti namuose, gydymo įstaigose. Be to, per savivaldos rinkimus organizuojamas ir rinkėjų atvežimas. Seniūnaičių rinkimuose tokia tvarka netaikoma.

Seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais. Savivaldybė jiems kiekvieną ketvirtį išmoka 40 Eur kompensaciją už veiklą, susijusią su pareigų vykdymu, t.y. kompensuoja transporto, telefonų pokalbių ir kitas išlaidas.

Priminsime, kad seniūnaitijose, kuriose gyvena mažiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai renkami susirinkimuose ir rinkėjai už iškeltus kandidatus balsuoja atvirai. Seniūnaitijose, kuriose yra daugiau kaip 500 gyventojų, vykdoma apklausa, t. y. rinkėjai pasirašo, už kurį kandidatą pasisako.

Pakražančio seniūnijoje – trys debiutantai

Šioje seniūnijoje yra keturios – Pakražančio (703 gyventojai), Valpainių (457 gyventojai), Stulgių (359 gyventojai) ir Žalpių (329 gyventojai) seniūnaitijos. Seniūnas Alfonsas Sakalauskas kalbėjo, kad 2000 m., kai jis pradėjo vadovauti seniūnijai, joje gyveno apie 2900 gyventojų. Dabar jų liko tik 1870. Ypač pastebimas gyventojų skaičiaus mažėjimas pastarąjį dešimtmetį. Seniūno teigimu, šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį gimusių ir mirusių skaičius buvo apylygis – per metus po 35-40 išvysdavo pasaulį ir tiek pat iškeliaudavo Amžinybėn. Dabar mirštančiųjų skaičius liko panašus, o gimstančiųjų beveik perpus sumažėjo. Dėl šios priežasties nebeliko mokyklų Žalpiuose, Stulgiuose. Seniūnijoje yra 90 kaimų, iš kurių 20-yje nebeliko gyventojų. Pavyzdžiui, Valpainių seniūnaitijoje yra 30 kaimų, o 11-oje nebėra nė vieno gyventojo. Šioje seniūnaitijoje gyventojų nebėra Bumbulių, Dauskurdų, Daugėliškės, Padvarninkų, Sukuro, Šarkinės, Užmergių ir kituose kaimuose. Daugiausia gyventojų – 140 – gyvena Valpainiuose, 44 – Tįsaičiuose, 40 – Sotkalnyje, po 29 – Burniškėje ir Vileikiuose. Adomaičių kaime, kuriame buvo aštuonmetė mokykla, beliko 28 žmonės. Šalia esančiame Laplėgių kaime, kuriame iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio antros pusės buvo K. Požėlos kolūkio centras, beliko 17 gyventojų. Budraičiuose gyvena 12, Pakražantokuose ir Jautakiškiuose – vos po du gyventojus.

Stulgių seniūnaitijoje be gyventojų liko tik Raudgirių kaimas. Tačiau kituose kaimuose sumažėjo žmonių. Seniūnaitijos centre – Stulgių bažnytkaimyje – tegyvena 130 gyventojų, Vaidatoniuose, kur dar neseniai buvo Stulgių pagrindinė mokykla, beliko 34 žmonės. Dabar netgi atokiose Žirnainių ir Kušleikių kaimuose yra atitinkamai penkiais ir vienu gyventoju daugiau nei Vaidatoniuose. Išlynų kaime, anksčiau garsėjusiame savo dvaru, tegyvena trys žmonės. Tiek pat gyventojų liko ir Šikšniuose.

Žalpių seniūnaitijoje be gyventojų liko Antkapinio, Bargailių ir Šarnų kaimai. Būdų, Dvariškių ir Kalniškių kaimuose liko po du žmones. Daugiausia gyventojų yra seniūnaitijos centre Žalpiuose – 171 bei Kerkasiuose – 70.

Didžiausioje Pakražančio seniūnaitijoje be gyventojų liko penki – Balų, Giniočių, Kūprės, Lembertiškės ir Raudlaukio kaimai. Vos po keturis gyventojus liko Morkiškėje, Trakšeliuose, po penkis – Ąžuolinėje, Šapėnuose, šeši – Palėkinyje, septyni – Žadvainiuose, aštuoni – Ūpainiukuose. Daugiausia gyvena pagrindinėje ne tik seniūnaitijos, bet ir seniūnijos Grinių gyvenvietėje – 289 žmonės. 42 gyventojai yra Užmedžių, 35 – Frankpolio, 30 – Ūpainių kaimuose. Senajame šio krašto centre, Pakražančio bažnytkaimyje gyvena 41 gyventojas.

Tik Žalpių seniūnaitijoje išrinktas tas pats seniūnaitis – Vaidotas Gedraitis. Be to kandidatėmis buvo pasiūlytos Laima Jokubauskienė ir Kristina Žalandauskienė, tačiau jos kandidatuoti atsisakė. V. Gedraitis buvo išrinktas vienbalsiai. Už jį balsavo susirinkime dalyvavę visi 22 gyventojai.

Žalpiškių didžiausias rūpestis – prasta geriamojo vandens kokybė. ŽŪB „Kerkasiai“ pirmininkas Ildefonsas Petkevičius pasiūlė seniūnaičiui dėl šios problemos apklausti gyventojus, surinkti jų parašus ir juos įteikti rajono merui Vaclovui Andruliui. Taip pat reikia asfaltuoti kelią, jungiantį Žalpius ir seniūnijos centrą Grinius. Žalpiai – vienintelė seniūnaitija, neturinti asfaltu dengto kelio, jungiančio su seniūnijos centru. Bet yra ir gerų naujienų. UAB „Sparkus“ iš Raseinių atnaujina už 250 tūkst. eurų bendruomenės namus. Šias lėšas skyrė Žemės ūkio ministerija. Tiesa, dabar yra nepatogumų, nes bendruomenės namuose negalima šarvuoti mirusiųjų palaikų.

Net keturi kandidatai į seniūnaičius buvo pasiūlyti ir Stulgiuose, tačiau Nijolė Bračkuvienė, Virginijus Šležas ir Juozas Kadys atsisakė kandidatuoti. Savo kandidatūros neatsiėmė tik J. Kadžio marti Jovita Kadienė. Už ją balsavo 14 rinkėjų iš 19 susirinkime dalyvavusių. Ir Stulgiuose opiausia geriamojo vandens kokybės problema. Remontuoti reikia ir Kušleikių gatvę. Pastaroji Stulgių su Kušleikiais nejungia, nes baigiasi vos išvažiavus iš Stulgių.

Valpainiuose rinkti seniūnaičio atvyko 40 žmonių. Kandidatais buvo pasiūlyti Gitana Paulienė, Zenonas Mikutavičius ir Ričardas Sakalauskas. Pastarasis dalyvauti rinkimuose atsisakė. Už veterinarijos gydytojo specialybę turintį, policininku dirbusį Zenoną Mikutavičių balsavo 23 seniūnaitijos gyventojai. Jis ir išrinktas seniūnaičiu. G. Paulienė gavo 16 balsų. Vienas susirinkimo dalyvis balsavime nedalyvavo. Valpainiškiai nori, kad kitais metais būtų atnaujintas parko asfaltuotas takas.

Pakražančio seniūnaitijoje vyko gyventojų apklausa. Prieš ją į seniūnaičius buvo pasiūlyti du kandidatai: ūkininkas Tomas Šteimantas ir Pakražančio seniūnijos darbuotojas Stanislovas Jablonskis. Rinkimus laimėjo J. Jablonskis. Už jį balsavo 48 apklausos dalyviai. Už T. Šteimantą pasisakė 28 seniūnaitijos gyventojai.

Pasyviausi – karklėniškiai

Daugiausia – šešios seniūnaitijos – yra Kražių seniūnijoje. Čia seniūnaičių rinkimai vyko dvi dienas. Pasyviausi pasirodė karklėniškiai. Į Karklėnų bendruomenės namus seniūnaičio rinkti atėjo vos dešimt rinkėjų. O kvorumui reikėjo septyniais daugiau.

Kražių seniūnaitijoje, kurioje gyvena 741 žmogus, vyko apklausa, kurioje dalyvavo 80 rinkėjų. Buvo pasiūlyti du kandidatai – Vaida Gedminienė ir Donatas Masiulis. Abu jie dirba sodyboje „Gorainių dvaras“. Prieš apklausą abu kandidatai prisistatė. Seniūnaičiu išrinktas D. Masiulis, pelnęs 49 balsus, o už V. Gedminienę balsavo 31 apklausos dalyvis.

– Darbų yra daug. Reikia plėsti centralizuoto vandentiekio tinklus Vytauto, Kapų, M. K. Sarbievijaus ir kitose gatvėse. Tam būtina pastatyti naują siurblinę. Tačiau tokie darbai nepigiai kainuotų. Be to, ten, kur jau yra centralizuotas vandentiekis, jo kokybė prasta. Būtina tvarkyti ir M. K. Sarbievijaus gatvės šaligatvius. Ši gatvė reprezentuoja Kražius, nes ja daugiausia nuo bažnyčios iki buvusios kolegijos praeina svečių,– mums sakė naujasis Kražių seniūnaitis.

Butkiškės seniūnaitijoje nuo jos įkūrimo seniūnaičiu buvo renkamas ūkininkas Romas Karpas. Jam Butkiškės gyventojai patikėjo šias pareigas ir artimiausiam pusmečiui.

Ir Petrališkės seniūnaitijoje seniūnaičiu vėl išrinktas šias pareigas ėjęs ūkininkas ir verslininkas Pranas Palubinskas. Už jį balsavo 16 rinkėjų. 13 balsuotojų pasisakė už ūkininkę Liną Šimkienę, o 3 – už jos kolegę Danguolė Butkevičienę. Du susirinkimo dalyviai nebalsavo nė už vieną pretendentą.

Mažiausioje Vašilėnų seniūnaitijoje, kurioje tėra 103 gyventojai, rinkimus dar vienai kadencijai laimėjo Loreta Beržanskienė, už kurią balsavo 12 rinkėjų. Du susirinkimo dalyviai susilaikė.

Pašilės seniūnaitijoje pirmą kartą seniūnaičiu išrinktas Audrius Pranckevičius, už kurį iš susirinkime dalyvavusių trylikos gyventojų balsavo dvylika.

Kelmėje išrinko du seniūnaičius

Rajono centre yra keturios – Kalnų, A. Mackevičiaus, Nepriklausomybės ir Dvaro seniūnaitijos. Visose seniūnaitijose spalio 4 d. vyko apklausos. Tačiau tik dviejose Dvaro ir Kalnų seniūnaitijoje savo nuomonę dėl seniūnaičių kandidatūrų išreiškė daugiau kaip 5 proc. gyventojų. Dvaro seniūnaitijos seniūnaičiu antrai kadencijai išrinktas degalinės operatorius Valdemaras Markevičius. Kalnų seniūnaitijos seniūnaite išrinkta Ingrida Makauskienė, prieš kiek laiko dirbusi savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriuje. Buvęs seniūnaitis Alvydas Šlefendorfas dalyvauti rinkimuose negalėjo, kadangi jis yra valstybės tarnautojas, o pagal Vietos savivaldos įstatymo pataisas tokias pareigas užimantys žmonės seniūnaitijai vadovauti negali.

Mackevičiaus ir Nepriklausomybės seniūnaitijose vyks pakartotinės apklausos. Jose, kaip minėjome, nebereikės minimalios 5 proc. rinkėjų kvotos.

Maziliausko nuotraukos