Nematoma vėjo elektrinių pusė: nuo ypatingo gabenimo iki išskirtinio montavimo

Kelmės rajono Šaukėnų seniūnijoje iki metų pabaigos iškilsiančių dviejų vėjo elektrinių dar laukia ilgas kelias į Lietuvą – skirtingose šalyse gaminamos ir komplektuojamos jėgainių dalys tik spalio pabaigoje pasieks Klaipėdos jūrų uostą, o lapkritį – Kelmės kraštą. Tiek jų kelionė, tiek montavimas bus įspūdingi. Tuo tarpu vėjo jėgaines statantys specialistai neslepia – šiame darbe yra ir romantikos.

Vieno didžiausių vėjo elektrinių parkų kompleksų Lietuvoje „E wind“ pirmosios jėgainės iškils Šaukėnų seniūnijoje – po vieną jėgainę Tilvikų k. ir Beržėnų II k. Pasak vėjo elektrines statančios „E energija“ grupei priklausančios bendrovės „9 sparnai“ vadovo Artūro Kliukevičiaus, jau baigiamas derinti jėgainių atvežimo procesas.

„Vėjo elektrinės atvyksta atskirais segmentais ir dalimis – vienai jėgainei atgabenti gali prireikti 9–10 vilkikų, kur bent 5 jų veža bokšto segmentus, dar 3 – po vieną jėgainės mentę, likę – elektros generatorių ir kitas dalis. Toks didelis, nestandartinis krovinys dažniausiai vežamas naktį, netrukdant įprastam eismui, nes judama kur kas lėčiau, neretai tam tikrose vietose išardant kelio ženklus ar kitas kliūtis“, – pasakoja pašnekovas.

Dėl šios priežasties vėjo jėgainių dalių gabenimo maršrutas yra planuojamas gerokai iš anksto – derinami leidimai su Kelių direkcija, skaičiuojama galima kelių bei tiltų apkrova, prireikus gali būti genimi medžiai ar net stiprinamos tam tikros kelių atkarpos, kad apie 1500 tonų sverianti jėgainė būtų saugiai atvežama atskiromis dalimis į montavimo vietą.

Įspūdingas ir vėjo jėgainių montavimas – tam naudojamas ypatingas kranas, kuris specialiai dėl montavimo darbų į Lietuvą būna atgabenamas iš skirtingų Europos šalių.

„Lietuvoje neturime kranų, galinčių montuoti 151 m aukščio vėjo jėgaines. Be to, jie labai brangūs, o jų poreikis šiuo metu itin išaugęs, todėl neretai projekto įgyvendinimo terminus nulemia ir kranų užimtumas. Įprastai siekiama, kad į šalį atvežtas kranas prisidėtų arba prie kelių vėjo parkų statymo, arba statytų didesnį kiekį jėgainių, nes brangiai atsieina tiek jo atvežimas, tiek išvežimas, ką jau kalbėti apie darbų trukmę“, – dalijasi A. Kliukevičius.

Jėgainių montavimo trukmei įtakos gali turėti ir nepalankios oro sąlygos – esant dideliam vėjui kranas negali kelti itin didelių dalių, pavyzdžiui, 20 tonų sveriančios elektrinės mentės, dėl to darbai kai kada gali užtrukti ilgiau, nei planuota.

Jėgainės – kaip burlaiviai

Kalbant apie oro sąlygas, jos turi įtakos ir pačių vėjo elektrinių veikimui. Įprastai vėjo jėgainės gamina elektros energiją esant maždaug 5-25 m/s vėjo greičiui. Vėjui įsismarkavus virš 20 m/s, jėgainių galia ribojama – jų mentės pasukamos taip, kad visa konstrukcija stabiliai atlaikytų didesnį vėją ar net kilusią audrą. Viršijus ~25 m/s vėjo greitį, jėgainės stabdomos.

„Išties vėjo jėgainės kartais veikia kaip burlaiviai, kur bures atstoja 79 metrų ilgio mentės – norint pagauti daugiau vėjo, mentės per savo ašį pasukamos plokščiąja dalimi į vėją, jei vėjo yra per daug – mentės pasukamos, kad jų plokštuma būtų šonu pučiančiam vėjui“, – vėjo jėgainių veikimo niuansus aiškina A. Kliukevičius.

Nebaisi jėgainėms ir žaibo iškrova – montuojant elektrines yra statomos įžeminimo sistemos, laidininkus išvedžiojant nuo menčių galiuko iki pat jėgainės pamatų ir įleidžiant juos giliai į žemę. „Pati jėgainė veikia kaip didelis žaibolaidis“, – sako A. Kliukevičius.

Jei matome neveikiančią vėjo jėgainę, tam gali būti kelios priežastys – gedimas, suplanuoti priežiūros darbai arba elektros tinklo apribojimai. Taip pat vėjo elektrinių veikimo laikas gali būti ribojamas tam tikru paros ar kalendorinių metų laiku dėl šešėliavimo, paukščių ar šikšnosparnių migracijos, skleidžiamo triukšmo lygio.

Darbas – tik drąsiausiems

Nors vėjo jėgainių veikimas priklauso nuo gamtos, jų darbas neįmanomas be žmogaus pagalbos – elektrinės yra nuolat prižiūrimos: pagal nustatytą grafiką periodiškai tikrinami komponentai, keičiamos nusidėvėjusios dalys. Specialius priežiūros darbus dažniausiai atlieka vėjo jėgainių gamintojų įsteigti aptarnavimo centrai.

„Tai – darbas ir inžinieriams, ir aukštalipiams. Viskas atliekama laikantis itin griežtos darbų saugos, nes jėgainės laikomos padidintos rizikos objektais. Patyrusiems specialistams jėgainių priežiūra atrodo rutina, bet išties sudėtingas darbas atsiperka atsiveriančiomis panoramomis – pakilti aukštai į jėgainės viršų gali ne kiekvienas“, – sako A. Kliukevičius.

Tinkamai prižiūrimos vėjo jėgainės gali būti eksploatuojamos 25–30 metų. Šaukėnų seniūnijoje statomos kompanijos „General Electric“ dvi modernios 4,5 MW galios vėjo jėgainės turėtų pradėti veikti jau kitų metų antrąjį ketvirtį. Skaičiuojama, kad veikdamos maksimalia galia jos galės patenkinti apie 20 tūkst. namų ūkių elektros energijos poreikius.

(Reklama)