Knygos „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“ pristatymas

Spalio 12 dieną Kelmės krašto muziejuje pristatyta knyga „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“. Tokia proga į Kelmę sugrįžo net aštuoni jo giminės palikuonys, būrėsi Šaulių sąjungos atstovai, Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos šauliai ir Kelmės „Kražantės“ mokiniai.

Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Stasys Ignatavičius džiaugėsi gausiai susibūrusiu, krašto istorija besidominčių žmonių skaičiumi. Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vado pavaduotojas Gintautas Vasilevskis kalbėjo apie šios knygos prasmę lietuviams išeivijoje. Kadangi užsienyje gyvena nemaža dalis mūsų tautiečių, o jam asmeniškai tenka daug bendrauti su ten gyvenančiais jaunuoliais, jis teigia, kad tokie leidiniai padeda artimiau supažindinti jaunuosius šaulius su šaulių veikla ir perduoti svarbiausias vertybes.

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas majoras Gediminas Reutas pastebėjo: „Istorija – stiprybes šaltinis, galime sužinoti iš kur jos sėmėsi mūsų protėviai“. Jis prisiminė kaip drauge su šeimos nariais eidavo padėti Putvinskiams prie ūkio darbų, o kalbėdamas apie patriotiškumą ir bendruomeniškumą, pritaikė močiutės mokymą atsisukti į gamtą: „Būkime suaugę šaknim, šakom ir širdimi“.

Knygą pristatė jos sudarytojas dr. Mindaugas Nefas. Kalbėdamas, kodėl pristatymui pasirinko būtent Kelmės miestą, jis pabrėžė, kad Vlado Putvinskio asmenybė mūsų mieste vis dar labai ryški ir gerai prisimenama. Nors V. Putvinskio darbai ir palikimas itin svarbus visai Lietuvai, Kelmė lieka išskirtinė, nes jis – mūsų krašto žmogus.

Pristatydamas knygą, jos sudarytojas pirmiausia pristatė Vladą Putvinskį, išskyrė jo kaip kraštiečio, Lietuvos kūrėjo, bajoro, Lietuvos tautinio atgimimo kūrėjo, filosofo ir mistiko, rašytojo, ūkininko, vyro ir tėvo vaidmenis. Dar XIX amžiuje V. Putvinskis pasirinko būti kitokiu nei didžioji visuomenės dalis. Jis suprato, kad dėl savo sprendimų puoselėti lietuvybę bus kitų atstumtas ir nesuprastas, tačiau savo pažiūrų neatsisakė ir jas bandė įskiepyti kitiems. Dėl to vieną iš vaidmenų M. Nefas išskyrė kaip mistiko. Žmogaus, kuris skleidė idėjas, kurių kita visuomenės dalis nesuprato. Įvairios kalbos apie visuomenės pertvarkymą, kurių neskaitantys ir rašyti nemokantys žmonės, gyvenantys tuometinėje santvarkoje, negalėjo suvokti. Nors buvo bajoras, jis į ūkio valdymą ir efektyvesnę priežiūrą stengėsi įtraukti ir savo darbininkus. Tai darė siekdamas gerovės ne tik savo ūkiui, bet darbininkams bei jų šeimoms. Kaip šeimos vyras ir tėvas jis įkvėpė visą šeimą, nepaisant amžiaus ir lyties, įsitraukti į šaulių veiklą. Viena iš dabartinių jo giminės palikuonių teigė, kad giminėje jis visada prisimenamas ir vadinamas „senučiu“, į kurį jie nuolat atsižvelgia, prisimena jo padarytus darbus ir tuo remdamiesi gyvenime priima sprendimus ir puoselėja jo plėtotas idėjas ir vertybes.

Įdomu tai, kad knygoje pirmą kartą bus publikuojamas iki 1940 m. taip ir neišleistas V. Putvinskio raštų pirmasis tomas, kurį M. Nefas laikė pradingusiu. Tik atlikdamas iliustracijų paieškas, knygos leidėjas atrado, kad jis yra saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Leidinyje taip pat perspausdintas ir antrasis tomas su V. Putvinskio publicistiniais straipsniais, susijusiais su politika ir visuomenei aktualiais klausimais. Abu tomai papildyti komentarais ir platesniais mokslininkų paaiškinimais. Į knygą nesudėti trečiojo tomo V. Putvinskio grožiniai raštai, siekiant išlaikyti patrauklesnę knygos apimtį. Ketvirtasis tomas, kuriame sudėti laiškai taip pat šioje knygoje nepridėtas, nes neseniai buvo išleistas naujas jo leidimas.

Už Kelmės krašto garsinimą Mindaugui Nefui dėkojo Savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius. Padėką už raštų parengimą, jų padarymą prieinamą žmonėms, įtraukų pristatymą ir V. Putvinskio idėjų platesnę sklaidą dėkojo Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė.

Leidinį išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Finansavo Lietuvos kultūros taryba.