Dar grįžk į Žalpius, Vargovaiki…

Toma ANDRULYTĖ

                      Liepos 6 d. Žalpiuose atidengta atminimo lenta švietėjui, Steigiamojo Seimo atstovui Kazimierui Raliui. Prie Žalpių kraštotyros muziejaus vykusiose iškilmėse pagerbtas K. Ralio atminimas, vyko meninė programa.

                      Programą pradėjo Pakražančio kultūros centro šokėjos. Žalpių krašto gyventojus, svečius su Valstybės diena ir lentos atidengimo iškilmėmis pasveikino Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė. Ji trumpai priminė, kodėl lenta yra ant buvusios Žalpių pradinės mokyklos pastato.

                      1918 m. lapkričio 20 d. susirinkę daugiau kaip 100 Žalpių ir aplinkinių kaimų ūkininkų išrinko penkių žmonių valsčiaus komitetą, kuris numatė Žalpiuose pastatyti mokyklą. Komiteto pirmininku išrinktas būsimasis Steigiamojo Seimo narys Kazimieras Ralys. Mokykla atidaryta 1920 m., veikė iki 2001 m. Dabar joje įsikūręs Žalpių krašto muziejus.

                      Žalpių bendruomenės pirmininkė Alina Žalandauskienė pateikė daugiau faktų apie K. Ralį. Visuomenininkas ne tik prisidėjo prie pradinės mokyklos įkūrimo. Slapyvardžiu „Vargovaikis“ K. Ralys rašė korespondencijas, vaizdelius „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ laikraščiams, dirbo kituose leidiniuose. Buvo Vilniaus konferencijos dalyvis, vėliau Steigiamojo Seimo atstovas. Dalyvavo Antrajame ir Trečiajame seimuose. Savo gyvenimą paskyrė švietėjiškai veiklai, kovai su girtuoklyste ir rūkymu. Beje, nusistatymas prieš žalingus įpročius atsirado dar jaunystėje, kai dvaro liokajus, mokęs paauglį Kazimierą rašto, „pavaišino“ vaikiną pypke.

                      Atidengti atminimo lentą D. Žalpienė pakvietė K. Ralio sūnų Dobilą Ralį ir Kelmės mero pavaduotoją, laikinai einantį mero pareigas, Egidijų Ūksą.

                      Iškart po atidengimo Šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai atliko dedikacines salves. Pirmoji salvė skirta Lietuvos valstybei, antroji – Kazimierui Raliui, o trečioji – mūsų krašto didžiavyriams.

                      Nuaidėjus salvėms, žodį tarė svečiai. Pasveikinti Žalpių gyventojų atvyko Seimo narė Gintarė Skaistė, Kultūros departamento direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, Kelmės rajono mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Irena Janušienė.

                      Iš Kauno su gausia šeima atvykęs K. Ralio sūnus Dobilas prisiminė ne tik Žalpiuose praleistą vaikystę, bet ir tremties metus. 1951 m. sovietai išvežė Ralių šeimą į Krasnojarsko kraštą, kuriame jie išbuvo šešerius metus. „Kaip tada buvo skaudu ir neįtikėtina, kada pasakė: „Esate amžiams tremiami į tolimus Tarybų Sąjungos kraštus. Neturėkite jokios vilties, kad iš ten grįšite“. Bet ta viltis nedingo. Turbūt todėl, kad mano tėvelis buvo žmogus, kuris tikėjo Lietuva, kūrė Žalpius“,– pasakojo Dobilas.

                      Labiausiai žavinčia tėvo savybe D. Ralys įvardijo: „Nuostatų tvirtumas. Tvirtas yra žmogus, kuris gyvenime kažką pasiryžęs daryti, ir nekreipdamas dėmesio į sunkumus viską įvykdo. Lietuva ir blaivybė – šios dvi dorybės buvo tėvo viso gyvenimo tikslas“. Paklaustas, kaip dar norėtų įamžinti tėvo atminimą, D. Ralys neslėpė – planuoja atidengti atminimo lentą Kaune.

1. Ralio atkaklumas išliko ir kraštiečio Bronislavo Klimašausko atmintyje. Bronislavas pasakojo, kaip K. Ralys kovojo dėl kelio į Nemakščius tiesimo, ir pajuokavo – jei šiandien K. Ralys būtų gyvas, tikriausiai neišeitų iš savivaldybės, kol nebūtų asfaltuotas vieškelis nuo Pakražančio iki Žalpių. Palinkėjęs žalpiškiams tokio ryžto, B. Klimašauskas kalbą baigė eilėraščiu „Dar grįžk į Žalpius, Vargovaiki“.

                      Po sveikinimo žodžių šventę tęsė Pakražančio kultūros centro vokalinis tercetas (vadovas Saulius Venckus).