Įminta koklių mįslė

Šiais metais jau 30-ąjį kartą rugsėjo mėnesį pažinti kultūros paveldą kvietė Europos paveldo dienos. Ta proga Kelmės krašto muziejus kvietė į susitikimą su Praeities tyrimų instituto archeologais, atlikusiais žvalgomuosius Kelmės dvaro rūmų tyrinėjimus.

– Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis XV a., – sakė Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė. – Dvaro centras įvairiais laikotarpiais vystėsi netolygiai. Didelės apimties rekonstrukcijos, statybos, teritorijos formavimo darbai vykdyti XV a. antrojoje pusėje, kuomet dvaras priklausė Kontautams, o XVI a. pirmojoje pusėje Solomereckiams. Iki šiol išlikusi dvaro išplanavimo struktūra su pastatais ir kelių išdėstymu buvo suformuota XIX a. Dvaro parkas kurtas XIX–XX a. I p. Yra žinomas 1898 m. J. Pavlovičiaus rengtas parko įrengimo projektas, tačiau neaišku, ar šis projektas buvo galutinai įgyvendintas. Šiuo metu Kelmės dvaras restauruojamas, planuojant pagilinti  vieną iš rūsių, todėl  atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

Praeities tyrimų instituto archeologas Jurgis Sadauskas sakė, jog tyrinėjimų metu šurfe, kitaip – kasinyje, kultūriniame sluoksnyje aptikti XVI–XVII amžiaus koklių fragmentai. Praeities tyrimų instituto archeologai dar 2017 m. Kelmės dvaro sodyboje atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Tada ištirti 7 šurfai. Šešiuose iš jų fiksuoti maišyti kultūriniai sluoksniai su XVIII a. pabaigos –XX a. pradžios archeologiniais radiniais, viename – XVII a. antrosios pusės – XVIII a. pradžios kultūrinis sluoksnis, surinkta 119 archeologinių radinių.

Praeities tyrimų instituto archeologas Kiprijonas Ivinskis, renginio dalyviams demonstruodamas radinius, sakė: buvo spėjama, kad koklių fragmentai rodo, jog tai dvaro savininkų Gruževskių šeimos herbo dalis. Tačiau išsiaiškinus, jog su raidėmis „IGMSP“ koklių fragmentų reikšmė – Jurgio Gruževskio (IG) ir jo žmonos Marianos Samsonovnos Podberskos (MSP) inicialai, paaiškėjo kad herbas koklyje – ne Gruževskių, o žmonos Marianos iš tėvo paveldėtas Samson Podberski „Dębno“ herbas. Herbo viršuje parašyti jo pagaminimo metai – 1664-ieji, o Jurgis Gruževskis mirė 1651 metais. Po Jurgio mirties žmona Mariana laiškus patvirtindavo ne                       Gruževskių šeimos herbu, o iš savo tėvo paveldėtu „Dębno“ antspaudu (kryžius ir laužyta juosta – W). Koklyje – Marianos tėvo heraldika. Po vyro mirties Mariana Gruževskių šeimos heraldikos nenaudojo, bet prisistatydavo kaip Jurgio Gruževskio, kuris buvo Žemaitijos žemės teisėjas, teisėjiene. Tai liudija koklio fragmente esančios raidės „S ir Ƶ“, reiškiančios „Sędzina Żmudska“ (Žemaičių teisėjienė). Kiprijonas Ivinskis dėkojo kelmiškiui, istorikui Egidijui Ūksui ir savo tėvui, buvusiam ilgamečiui Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriui Antanui Ivinskiui už įžvalgas, pastabas ir patarimus menant, koklių fragmentuose esančių ženklų mįslę.

Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė Europos paveldo dienų renginių dalyvius kvietė pasižvalgyti po restauruojamą patalpą. Ši dvaro rūmų dalis atsirado 1892 m., kai architektas F. Lemanas (Lehmann) atliko Kelmės dvaro rūmų perstatymo projektą. Išlikusiame F. Lemano projekte buvo minimas plytų grindinys, kuris pasirodė tik restauracijos metu. Taip pat atkastas įėjimas į rūsį. Šiuo metu tvarkoma buvusi dvaro virtuvė ir kepykla, tarnų kambariai. Dvaras restauruojamas pagal projektą „Kelmės dvaro rūmų vidaus patalpų restauravimas ir naujos ekspozicijos įrengimas“, finansuojamą iš Valstybės investicijų programos ir dalinai – Kelmės rajono savivaldybės.