Kražiškių sambūryje – nuo legendų iki nūdienos
Daba jum visyms papuorinsu kum yr ypatingi Kražę, tai įdiemę i paklausykiat. Yr pasakuojama, ka Kražiūse labą, labą senę gyvena pats tikriausias Dievs Perkūns. Ans turieja pačia vardu Žemyna, i da turieja keturis sūnus, o tų vaikų vardą buva: Rytys, Pietys, Vakarys i Šiaurys.
Vyns puons pavarde Gražys laba supykdi Perkūna, mat ans pradieja kirst šventa miška, katram vaidilutes šventa ugne kūrena. Perkūns susimuoki su deive Medeine, karta šventam miške gyvena, i nutari sunaikinti graži statuomus rūmus. Perkūns susikvieti pagalbon visus sav sūnus. Pats baisiausiąs žaibąs trankės i svaidies, sūną tokius viesulus sukieli, ka viskau nu žemis nušlavi. Palika tik didžiuli dauba i kalns, o i tau dauga jau prabiegus gaug, daug laika pradieja žmones kurties, tap nu tuo gražia, pavadina gyvenvieti Gražęs. Metą biega, gyvenvieti plieties i šiai dyną jau turam miesteli katruo pavadinime pasikeiti vyna raideli. Dabar turam nebe Gražius, ale Kražius. Palika tas kalns, katrau visi vadin Medžiuokalniu, ans visas yr apauges anžūląs. Tudie po šian dyna žmones bija užrūstint Perkūna, laikuos nerašytu taisykliu, myliet sava brangū gimta krašta.
Šia legenda, kurią papasakojo mažoji Ūla Karpenkaitė, ir prasidėjo Kražiuose kas penkerius metus organizuojamas Kraštiečių sambūris, kuris sutapo su miestelio 770-ųjų metinių minėjimu. Tai jau ne legenda, o istorija, kiuri liudija, kad Kražiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1253 m., t.y. tais pačiais metais, kai buvo karūnuotas vienintelis Lietuvos Karalius Mindaugas. Apie Kražių praeitį buvo dar papasakoti keli labiau legendas primenantys pasakojimai. Į gilesnę istorinę analizę nenukrypta, nes ji daugeliui dabar Kražiuose gyvenimą kuriantiems ir iš jų kilusiems, bet dabar gyvenantiems kitose Lietuvos vietovėse ar užsienio šalyse yra gerai žinoma.
Kraštiečių sambūrio, kurio vedėjai buvo aktoriai Simonas Storpirštis ir Robertas Leinartavičius dalyvių kalbas papildė ir M. K. Sarbievijaus kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai, kuriems vadovauja Augustinas Bartkevičius, bei jaunieji kražiškiai, kuriuos ruošė režisierė Jūratė Sankauskienė.
Į šią šventę susirinko apie 120 žmonių. Į sceną pirmasis buvo pakviestas ilgametis Kražių vidurinės mokyklos direktorius, o vėliau ne vienerius metus Kražių bendruomenei vadovavęs Stanislovas Bružas. Jis pasidžiaugė nuolat gražėjančiais Kražiais. Kai pedagogas, beje, apdovanotas Garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“, vadovavo miestelio bendruomenei, buvo sutvarkyta koplyčia prie kapinių ir joje įrengta šarvojimo salė, neatpažįstamai pasikeitė aplinka, pastatyta skulptūra Karaliui Mindaugui. Vėliau, jau per neformalų bendravimą, kai kas sakė, kad neoficialiai šis skveras, kur yra minėta skulptūra, vadinamas „Bružo skveru“. Dabar jo pradėtus darbus tęsia bendruomenei vadovaujanti Lina Mikalajūnaitė.
Kad Kražiams reikia naujų idėjų, naujų viešos paskirties objektų, jog svarbu išsaugoti istorinę ir gerai mokinius gyvenimui paruošiančią gimnaziją, kalbėjo Kražių festivalio, kitų renginių bei iniciatyvų nuolatinis rėmėjas, apdovanotas jau minėtu ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“, dabar Kaune gyvenantis medicinos mokslų daktaras Vidmantas Fokas.
Pasirodo, kad gražių idėjų turi ir mažieji kražiškiai – miestelio ateitis. Kai vedantieji paklausė pradinuko Lauryno Masiulio, kuo jis norėtų būti užaugęs, šis atsakė: „Seniūnu“. Ir pridūrė:
– Kai būsiu seniūnas, padarysiu, kad Kražiuose būtų daugiau pastatų, gyventų daugiau žmonių, atsirastų naujų vaikų žaidimo aikštelių, o prie tvenkinio pastatyčiau namelį.
Prisiminimais apie Kražius pasidalino ir savo kūrybos eiles skaitė dabar Šiaulių rajone gyvenanti Vytautė Sakalauskaitė-Domeikienė.
2015 m. Žygimanto Liauksmino gimnazija baigęs Lukas Pocius dabar profesionalus istorikas, dirba Lietuvos istorijos institute ir studijuoja doktorantūroje. Jo rašomos disertacijos tema yra apie carinės Rusijos laikų Vilniaus generalgubernatorius, kurie yra priėmę ne vieną sprendimą ir dėl Kražių. Pirmiausia tai susiję su Kražių skerdynėmis, kurių jubiliejus taip pat – šiemet. Rudenį bus minimos 130-osios šio kraupaus visą pasaulį apskriejusio įvykio metinės.
Dabartinių kražiškių vardu kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė Emilija Kvietkuvienė. Jos kalba buvo ne formali, oficiali, o nuoširdi, kiekvienas žodis plaukė iš širdies.
– Gimtinę visada norisi vadinti krantu, o šiandieninį mūsų susibūrimą – sugrįžimu prie savojo kranto. Iš visur, iš tolimų užsienių, į kur išsivaikščiojo kražiškiai – kaip ir tauta – po 1990-ųjų, ieškodami darbo, geresnio uždarbio, galimybės išgyventi, šiandien jie grįžta aplankyti artimųjų, Kražių, pagaliau aplankyti kalnelio šalia Medžiokalnio, kur sugulę tėvai ir seneliai stebi savo krantą iš – tikėkime – tobulesnio pasaulio,– kalbėjo mokytoja ir politikė Emilija, Kražiuose baigusi vidurinę mokyklą ir čia jau 23 metus pati ugdanti jaunąją kartą. – Sugrįžta kraštiečiai iš šiandienos didmiesčių, kaimiškų rajonų, kaimyninių apylinkių, kur sukūrė savąją laimę – normalaus gyvenimo sąlygą. Tarp jų – Kraštiečių sambūrio iniciatorius ir rėmėjas Vidmantas Fokas. Giliai į krantą įsirėžė atėjusių iš svetur pėdos – kaip kitaip pavadinsi seniūnijos seniūno Rolando Karčiausko, kultūros centro direktorės Linos Mikalajūnaitės, gimnazijos direktorės Ritos Andrulienės atėjimą? Kražiuose jų meilė gyvena, Kražiuose jų gyvybė gyvena.
Kražių praeities didybę kvietė išsaugoti ir jau Lietuvoje žinomas žemaitukų augintojas, Žemaičių partijos Kelmės skyriaus pirmininkas Marijus Čekavičius.
Žodį tarė jau minėtoji gimnazijos direktorė R. Andrulienė, pakvietusi sambūrio dalyvius aplankyti savo buvusią mokyklą.
Oficiali renginio dalis buvo optimali ir truko pusantros valandos. Po jos vykusiame neformaliame bendravime dabartiniai kražiškiai ir šį istorinį miestelį palikusieji po mokyklos baigimo ar vėliau prisiminė gerokai daugiau įvykių, nutikimų, nei pasakė oficialiai. Tik ne vienas nusistebėjo, kad šis renginys pirmą kartą nuo 2003-iųjų metų, kai jis organizuojamas, nesulaukė nei rajono, nei Lietuvos valdžios dėmesio. Priminsime, kad tokių renginių svečiai buvo pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas, o tuo metu, kai Kražiuose lankėsi, premjeras Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, jo vicepirmininkės – mūsų kraštietės Rima Baškienė, Irena Šaulienė, ne vienas ministras, parlamentaras bei kiti garbūs svečiai.
Tačiau tai šventės dalyviams nuotaikos nė kiek nesugadino ir dažnas sakė, kad Kraštiečių sambūris jiems – įspūdingiausias Kražių festivalio renginys.