Plenero dalyviai kūrybą skyrė Šatrijos Raganai

Rašėme, kad praėjusią savaitę buvusiame Užvenčio dvaro malūne vyko keturioliktasis pleneras „Užventis MENE“. Šiemet jame dalyvavo šešiolika kalvių, trylika akvarelininkų ir trys šamoto skulptoriai. Visus kūrėjus šiemet vienijo viena tema – rašytoja Šatrijos Ragana, gyvenusi ir kūrusi Užvenčio dvare.

– Šiemet buvo nelengva organizuoti plenerą, nes finansavimo negavome iš Šiaulių regioninės kultūros tarybos. Kelmės rajono savivaldybė skyrė šiam plenerui tris tūkstančius eurų kaip rajoną reprezentuojančiam renginiui. Po to dar gavome iš savivaldybės keturis tūkstančius eurų. Ypač mūsų tradiciniam renginiui didelį dėmesį skyrė meras Ildefonsas Petkevičius. Dėkingi esame ir plenero partnerei Šatrijos Raganos draugijai, skyrusiai lėšų autoriniams atlyginimams šamoto skulptūrų kūrėjams. Vienaip ar kitaip prie šio plenero prisidėjo Užvenčio bei jo apylinkių gyventojai, – vienas kitą papildydami pasakojo Milda ir Alvydas Knyzeliai, kurie su dukromis Justina, Gabriele bei sūnumi Milvydu yra šio plenero siela.

Jau praėjusiais metais kalviai buvo pasiruošę tradicinį darbą skirti Šatrijos Raganai, nes 2022 m. sukako šimtmetis nuo rašytojos žinomo kūrinio „Sename dvare“ parašymo. Kalviai pastatytą medžio koloną planavo papuošti iškaltomis rožėmis, kurios buvo rašytojos mėgstamiausios gėlės. Tačiau viską pakoregavo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, ir teko skulptoriams pagaminti dar vieną koloną, kurią papuošė Ukrainos valstybiniai simboliai ir saulėgrąžos. Tad Šatrijos Raganai skirtos kolonos papuošimą metalinėmis rožėmis teko atidėti šiems metams. Kalvių kūrybinių idėjų lyderis Virgilijus Mikuckis iš Mažeikių sakė:

– Kalviai rožes kalė namuose, o dabar, atvykę į Užventį, kūrėme bendrą šių gėlių kompoziciją. Žinoma, visko, ką atsivežė kolegos, į kompoziciją sutalpinti negalėjome. Todėl kai kurias rožes teko „apkarpyti“. Taip jau susiklostė, kad kalvių kūriniai Užventyje tapo meniniu Užvenčio ir netgi Lietuvos metraščiu. Pavyzdžiui, tais metais, kai Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus, sukūrėme Popiežiaus kryžių, kurį nuo tradicinio skiria du skersmenys. Plenero metu Užventyje kilo trys gaisrai, todėl iš Kelmės rajono kilęs, o dabar Garliavoje gyvenantis Adolfas Teresius sukūrė medžio skulptūrą ugniagesių globėjui šv. Florijonui, o mes, kalviai, ją papuošėme. Dar vieną darbą skyrėme siautusiai pandemijai. Pernai bendromis pastangomis padarėme kryžių, skirtą kalvių susibūrimo Užventyje pradininkui Vytautui Jaručiui. Jis buvo pastatytas šalia Užvenčio esančiame Dangvietų kaime, kuriame prabėgo a.a. Vytauto vaikystė.

Į šių metų plenerą atvyko beveik visi nuolatiniai jų dalyviai. Pirmą kartą šiemet į Užventį atvyko tik kalvis Jurijus Sidorčiukas iš Raudondvario. Dalyvavo ir du kalviai iš Latvijos – Edgaras ir Glebas Vronskiai.

Skulptūrą palaimino Užvenčio ir Kolainių parapijų klebonas Aivaras Jurgilas.

Akvarelininkų draugijoje irgi vyravo nuolatiniai kūrėjai iš Lietuvos ir Latvijos, juos tradiciškai subūrė šiauliškis Valdemaras Barakauskas. Ir akvarelininkai savo darbuose įvairiomis formomis bei technikomis įamžino Šatrijos Raganos mėgstamas rožes. Vieni tai darė stebėdami gamtą, kiti – dirbtuvėse. Kai kam, kad greičiau nudžiūtų dažai, prireikė panaudoti ir plaukų džiovintuvą.

Ir šamoto skulptoriai, nuolatiniai plenero dalyviai šiauliškiai Irena ir Vilius Šliuželiai bei viešnia iš Latvijos Ilze Emse-Grinberga įamžino Šatrijos Raganos kūrybos tematiką. I. E. Grinbergos sukurta skulptūra „Pirštinė“ labiau abstrakti. I. Ir V. Šliuželiai sukūrė labiau realistinę skulptūrą „Namų šiluma“. Joje vyrauja rankų plaštakos. Įdomu, kad skulptūros viršuje pavaizduotos pagal pačių užventiškių rankų įspaudus sukurtos plaštakos.

Plenere buvo dar viena naujovė. Buvusi Užvenčio dvaro salyklinė, kurioje dabar yra Algimanto Vaupšo ūkio sandėlis, laikinai buvo skirta plenero kūrėjų darbų parodai. Tai jau primena šiuolaikinį meną, kuomet jis persikelia į įvairius angarus ar kitas labiau gamybai pritaikytas patalpas.

Plenero uždarymas vyko Ventos upės saloje, į jį susirinko apie pusketvirto šimto žmonių. Šventėje dalyvavo ne tik užventiškiai bei mūsų rajono žmonės, bet ir svečiai iš įvairių Lietuvos kampelių. Uždarymo šventės pradžioje M. Knyzelienė priminė literatūrologės Viktorijos Daujotytės mintį, kad Lietuvoje yra tokių energetinių vietų, tiesiog traukiančių kūrėjus. V. Daujotytė yra įvardijusi tarp tokių vietų ir Užventį.

Plenere kūrusių menininkų darbus apibendrino menotyrininkas dr. Vytautas Tumėnas, kalbėjo patys kūrėjai. Knyzelių šeimai dėkojo I. Petkevičius, Užvenčio seniūnijos seniūnas Linas Mačernius, į gimtąjį Užventį grįžęs Seimo narys Aurelijus Veryga. M. ir A. Knyzeliai bei L. Mačernius įteikė dovanas kiekvienam plenero dalyviui.

Po to atlikėjai iš Kauno parodė šiuolaikinę meninę programą. Šventės kulminacija tapo, kai atsivėrė ugnyje skendinčios, išdegintos šamoto skulptūros.

Knyzelių šeimos asmeninio archyvo ir S. Maziliausko nuotraukos