BĮ KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA. 2020 metų veiklos ataskaita

VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Funkcijos
Kontrolės ir audito tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Kontrolės ir audito tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas:
– atlieka išorės auditą Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose ir Savivaldybės valdomose įmonėse;
– rengia ir Savivaldybės tarybai teikia išvadą dėl Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;
– rengia ir Savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl Savivaldybės paskolų ėmimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės;
– nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl Savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo.
Kontrolės ir audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Tarptautiniais audito standartais, Valstybės kontrolieriaus patvirtintais Valstybinio audito reikalavimais, metodikomis.
2020 metų veiklos planas
Kontrolės ir audito tarnybos veiklos mastas kasmet nustatomas Savivaldybės kontrolieriaus patvirtintame, su Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetu suderintame, veiklos plane. Veiklos planą rengiame atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teisės aktuose Tarnybai nustatytą kompetenciją, vadovaudamiesi prioritetų parinkimo, išankstinio tyrimo, objektyvumo, nešališkumo, apolitiškumo ir audito sudėtingumo vertinimo principais.
Rengdami 2020 metų veiklos planą, atlikome Kontrolės ir audito tarnybai teisės aktais nustatytų privalomų ir kitų funkcijų analizę, įvertinome Kontrolės ir audito tarnyboje gautą informaciją ir audito poreikį bei Tarnybos žmogiškuosius išteklius. Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas 2019 m. spalio mėn. pritarė Kontrolės ir audito tarnybos 2020 metų veiklos planui.
Kontrolės ir audito tarnybos 2020 metų veiklos planas paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje www.kelme.lt
Visi suplanuoti 2020 metų darbai atlikti laiku.
Atliktų auditų ataskaitos ir išvados pateiktos audituotiems subjektams, Savivaldybės merui, Savivaldybės administracijos direktoriui, audito rezultatai pristatyti Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui.
Įgyvendindami veiklos viešumo principą, o kartu ir siekdami padidinti atliekamų auditų poveikį, pabrėžti audito svarbą, Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitas ir visas atliktų auditų ataskaitas, patikrinimų pažymas viešiname Savivaldybės tinklapyje. Visi audituojami subjektai turi galimybę susipažinti su nustatytomis klaidomis, teisės aktų pažeidimais, gali įvertinti kylančias grėsmes bei riziką ir savo srityje, taisyti klaidas ir ateityje jų išvengti.
Bendradarbiavimas
Įgyvendindami savo funkcijas, bendradarbiaujame su Savivaldybės taryba, Kontrolės komitetu, Savivaldybės meru, Savivaldybės administracija, audituojamais subjektais. Tobulinant viešojo sektoriaus audito kokybę ir siekiant bendrų rezultatų, pastaraisiais metais ypač glaudžiai bendradarbiaujame su Valstybės kontrole – siekdami išvengti darbų dubliavimo, keičiamės informacija apie auditų strategiją, rizikas, auditų procedūras ir jų rezultatus. Valstybės kontrolei pateikėme išvadą dėl Savivaldybės 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Iš Valstybės kontrolės gavome informaciją apie Savivaldybėje atliekamo valstybinio finansinio (teisėtumo) audito rezultatus ir kitą su šiuo auditu susijusią informaciją.
2020 metų pirmą pusmetį, pagal kartu su kitų savivaldybių Kontrolės ir audito tarnybomis pasirašytą susitarimą su Valstybės kontrole, atlikome bendrą projektą – savivaldybių nekilnojamojo turto auditą. Toks projektas šalyje buvo vykdomas pirmą kartą. Dviejų nepriklausomų išorės audito institucijų bendras sisteminis savivaldybių nekilnojamojo turto auditas ne tik labiau atskleidė šio turto valdymo problemas, bet ir, pasinaudojant vieniems kitų patirtimi, sudarė pagrindą pateikti rekomendacijas efektyvesniam savivaldybių nekilnojamojo turto valdymui.
Savivaldybių kontrolierių asociacija, kurios nare yra ir mūsų Kontrolės ir audito tarnyba, jau daugiau kaip dešimt metų yra Europos regionų išorės audito institucijų organizacijos – EURORAI narė. Asociacijos atstovai dalyvauja EURORAI darbe ir įgyja tarptautinės patirties audito srityje, kuria pasidalija su visais asociacijos nariais.
Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė Savivaldybių kontrolierių asociacijoje yra paskirta į Teisės komiteto sudėtį.
VEIKLOS REZULTATAI
Savivaldybės tarybai pateiktos išvados ir ataskaitos
Įgyvendindami Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatas, 2020 metais parengėme ir Savivaldybės tarybai pateikėme penkias išvadas:
▪Išvadą ir audito ataskaitą dėl Kelmės rajono savivaldybės 2019 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo. Audito išvadoje pateikėme dvi nuomones:
Besąlyginė nuomonė | Dėl Savivaldybės 2019 m. konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, nes ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą. |
Sąlyginė nuomonė | Dėl Savivaldybės 2019 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, nes nustatėme, kad Kelmės rajono savivaldybėje ilgalaikio turto apskaita dar nepilnai sutvarkyta ir netiksli, nes Kelmės rajono savivaldybės administracija nesilaikė 12-ojo VSAFAS ir nebaigtos statybos sąskaitoje apskaitytų 5 106 452,89. Eur užbaigtų ilgalaikio turto rekonstrukcijos darbų išlaidų neperkėlė į atitinkamas ilgalaikio turto sąskaitas, leido turtu naudotis, tačiau neskaičiavo ilgalaikio turto nusidėvėjimo. |
Išvadą[1] dėl Kelmės rajono savivaldybės galimybės imti ilgalaikę paskolą investiciniams projektams finansuoti. Įvertinome Kelmės rajono savivaldybės skolinių ir kitų įsipareigojimų būklę 2020-03-31, išanalizavome, ar Seimo patvirtinti skolinimosi limitai leidžia Savivaldybei prisiimti skolinius įsipareigojimus ir pateikėme Savivaldybės tarybai išvadą, kad Savivaldybė gali imti ilgalaikę
820 500 Eur paskolą projektams, finansuojamiems iš valstybės investicijų programos, savivaldybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti.
Vertinimo metu nustatėme, kad Kelmės rajono savivaldybėje nėra apspręstas projektų, finansuojamų tik iš SB, procesas, projektų valdymas, atsiskaitymas ir atskaitomybė, valdymo apskaitos taisyklės ir pan. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011-04-22 įsakymu Nr. A-340 patvirtino Kelmės rajono savivaldybės projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ir kitos paramos lėšų, valdymo tvarkos aprašą. Šiame tvarkos apraše nėra apspręsta dėl projektų, finansuojamų tik iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Taip pat vertinimo metu nustatyta, kad ne visiems projektams buvo paskirtos projektų valdymo grupės.
Išvadą[2] dėl Kelmės rajono savivaldybės galimybės imti trumpalaikę paskolą iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti. Įvertinome Kelmės rajono savivaldybės finansinę būklę ir Kelmės rajono savivaldybės galimybę imti 1 500,0 tūkst. eurų trumpalaikę paskolą iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui (1 470,0 tūkst. eurų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir 30,0 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokoms sumokėti) padengti.
Pateikėme išvadą, kad Kelmės rajono savivaldybė gali prašyti iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų trumpalaikės iki 1 500,0 tūkst. eurų paskolos laikinam 2020 metų Savivaldybės biudžeto pajamų trūkumui padengti – darbo užmokesčiui biudžetinių įstaigų darbuotojams išmokėti ir socialinio draudimo įmokoms sumokėti. Tačiau atkreipėme dėmesį, kad laiku negrąžinus šios paskolos, ji atitiktų jau ne trumpalaikės, o ilgalaikės paskolos požymius ir turėtų įtakos Savivaldybės skolos ir skolinimosi limitams.
Išvadą[3] dėl Kelmės rajono savivaldybės galimybės suteikti 480,0 tūkst. eurų garantiją UAB „Kelmės vanduo“ projektui „Nuotekų tinklų plėtra Kelmės aglomeracijoje“ įgyvendinti. Pateikėme išvadą, kad Kelmės rajono savivaldybės 2020 metų skolinimosi limitai, įtakojantys naujos garantijos suteikimą, leidžia suteikti 480,0 tūkst. eurų garantiją UAB „Kelmės vanduo“ projektui įgyvendinti.
Išvadą[4] dėl Kelmės rajono savivaldybės galimybės suteikti 120,0 tūkst. eurų garantiją UAB „Kelmės vietinis ūkis“ projektui „UAB Kelmės vietinio ūkio atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra Kražių, Užvenčio, Šaukėnų ir Kukečių seniūnijose“ įgyvendinti. Pateikėme išvadą, kad Kelmės rajono savivaldybės 2020 metų skolinimosi limitai, įtakojantys naujos garantijos suteikimą, leidžia suteikti 120,0 tūkst. eurų garantiją UAB „Kelmės vietinis ūkis“.
Vykdydami Vietos savivaldos įstatymo ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, parengėme ir 2020 metų kovo mėn. Savivaldybės tarybai pateikėme Kontrolės ir audito tarnybos 2019 metų veiklos ataskaitą.
Savivaldybės 2019 m. ataskaitų rinkinių, biudžeto ir turto naudojimo auditas
Užbaigėme Savivaldybės 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio (biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, įskaitant Savivaldybės skolos ataskaitas, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio), Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo auditą. Pagrindines audito procedūras reikšmingose srityse atlikome Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės ižde bei šiose įstaigose: BĮ Kelmės rajono savivaldybės administracija, BĮ Kelmės rajono Liolių socialinės globos namai, VšĮ Kelmės sporto centras, BĮ Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija, BĮ Kelmės rajono Pakražančio gimnazija, BĮ Kelmės Jono Graičiūno gimnazija, BĮ Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija, BĮ Kelmės rajono visuomenės sveikatos biure, BĮ Kelmės rajono specialiojoje mokykloje, BĮ Kelmės rajono Žemaitės viešojoje bibliotekoje, BĮ Kelmės rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
Audito metu nustatėme:
Dėl savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo
Visi viešojo sektoriaus įstaigų vadovai patvirtino darbo apmokėjimo sistemas, tačiau patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos turėjo trūkumų:
- nebuvo nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, nedetalizuoti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžių nustatymo kriterijai ir tvarka, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo tvarka;
- neaptarti darbuotojų profesinės patirties apskaičiavimo principai;
- kai kurios įstaigos savo darbo apmokėjimo tvarkose nustatė daugiau galimybių mokėti premijas nei numato įstatymas[5], arba visiškai nenurodė premijų skyrimo tvarkos;
- kai kurios įstaigos iš viso nenumatė galimybės skirti materialines pašalpas, kitos nenurodė materialinės pašalpos dydžio, arba numatė jas mažesnes.
Dėl darbuotojų pareigybių aprašymo
Visi įstaigų vadovai patvirtino darbuotojų pareigybių sąrašus ir parengė pareigybių aprašymus, nurodant pareigybės pavadinimą, grupę ir lygį. Tačiau, audito metu nustatyta, kad įstaigos vadovai ne visais atvejais tinkamai nurodė pareigybės grupę, lygį ir koeficientą, naudodamiesi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi[6] pritaikė profesijos pavadinimą ir kodą konkrečiai pareigybei.
Nustatant darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, ne visais atvejais atsižvelgta į vadovaujamo darbo patirtį, pedagoginio darbo stažą.
Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo reglamentavimas
Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje[7] nebuvo detalizuoti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžių nustatymo kriterijai ir tvarka, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo tvarka.
Nėra aišku, ar Savivaldybės įstaigoms nustatytas pareigybių skaičius yra optimalus, o darbo krūvis pakankamas
Negalėjome įsitikinti, kad įstaigoms nustatytas pareigybių skaičius yra optimalus, o darbuotojų darbo krūvis pakankamas, kadangi Savivaldybėje neįgyvendinamos 2018 m. gruodžio 12 d. LRV nutarimu Nr.1298 patvirtinto „Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo“ nuostatos ir nebuvo atliekamos apraše[8] nurodytos įstaigai nustatytų funkcijų, žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų, įstaigos veiklos procesų tobulinimo analizės. Nebuvo ir iki šiol nėra paskirto administracijos skyriaus ar specialisto (-ų), kurie būtų atsakingi už biudžetinių įstaigų nuolatinį funkcijų ir personalo poreikio vertinimą, žmogiškųjų išteklių duomenų kaupimą ir analizę.
Dėl centralizuotos apskaitos reglamentavimo
Kelmės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu[9], audituotų įstaigų buhalterinę apskaitą centralizuotai tvarkyti pavesta BĮ Kelmės rajono biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos centrui, tačiau Buhalterinės apskaitos centras nesilaikė centralizuotos apskaitos teisinio reglamentavimo: nesivadovavo LRV nutarimo[10] 3.2., 3.3. punktais – neparengė, nesuderino ir nepatvirtino bendros apskaitos politikos centralizuotam viešojo sektoriaus subjektų apskaitos organizavimui, nesudarė ir nepatvirtino bendro sąskaitų plano viešojo sektoriaus subjektų apskaitos tvarkymui.
Dėl teisės aktų nesilaikymo, sudarant panaudos sutartį
Nustatyta, kad pasirašant panaudos sutartį su privataus sektoriaus subjektu, nebuvo laikomasi LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio. Sudarytos panaudos sutarties turinys neatitinka Kelmės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu patvirtinto aprašo[11] Panaudos sutarties turinio, kadangi įstaiga neskaičiavo išlaidų už komunalines paslaugas (šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidų), panaudos sutartį įregistravo praėjus 5 mėnesiams po sutarties sudarymo. Įstaigos vadovas neužtikrino sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo kontrolės.
Dėl teisės aktų nesilaikymo, sudarant nuomos sutartis
Audito metu nustatyta, kad įstaigos, sudarydamos nuomos sutartis, nesilaikė Kelmės rajono savivaldybės Taryba patvirtintos Nuomos sutarties formos turinio, neskaičiavo nuomininkams atitinkamų išlaidų už komunalines paslaugas, sumažino delspinigius, nuomos sutartis įregistravo praėjus 5 mėnesiams po sutarčių sudarymo. Įstaigos vadovai neužtikrino sutarties įsipareigojimų vykdymo.
Dėl neatitikimų komunalinių paslaugų pirkimo sutartyse
Audito metu nustatyta, kad audituotos gimnazijos, rengdamos ir vykdydamos pirkimus gimnazijų šilumos įrenginių eksploatavimui ir šilumos energijos tiekimo mokyklos pastatų šildymui, nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais viešąją ir privačią partnerystę bei šilumos ūkio valdymo sritį.
Dėl ugdymo įstaigose sudarytų šildymo sutarčių
Gimnazijos, rengdamos ir vykdydamos pirkimus gimnazijų šilumos įrenginių eksploatavimui ir šilumos energijos tiekimo mokyklos pastatų šildymu, ne visais atvejais vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymu. Įstaigos vadovai, sudarydamas sutartį su Tiekėju, neturinčiu teisės verstis šilumos energijos tiekimu, nesilaikė VPĮ V skirsnio 47 str. Be to, mūsų manymu, šios sudarytos sutartys turi viešos ir privačios partnerystės bruožų.
Audito metu audituotoms įstaigoms pateikėme per 20 pastebėjimų ir rekomendacijų, iš jų daugiau kaip 90 proc. buvo įgyvendinta audito metu. Audito ataskaitoje pateikėme 8 rekomendacijų. Informacija apie audito pastebėjimus ir rekomendacijas pateikta 2 priede.
Savivaldybės 2020 m. ataskaitų rinkinių, biudžeto ir turto naudojimo auditas
Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, vykdydama 2020 m. veiklos planą ir atliko Savivaldybės 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio bei lėšų ir turto naudojimo audito planavimo procedūras ir vertindama vidaus kontrolę Savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse bei viešosiose įstaigose, nustatė:
Dėl LR korupcijos prevencijos įstatymo įgyvendinimo Kelmės rajono savivaldybėje:
Vertinimo metu nustatyta, kad 4 įstaigose nebuvo paskirta atsakingų už korupcijos prevenciją asmenų.
Vertinimo metu nustatyta, kad 4 Įstaigose nepatvirtinta korupcijos prevencijos programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas:
26 Įstaigos, nebuvo pasitvirtinusios veiklos sričių, kuriose tikslinga atlikti antikorupcinę analizę ir vertinimą.
Vertinimo metu nustatyta, kad didžioji dalis Kelmės rajono savivaldybės įstaigų interneto svetainėse skelbia patvirtintas programas ir atsakingą asmenį, tačiau nėra skelbiama informacija apie korupcijos programos vykdymą, kitų įstaigai priskirtų korupcijos prevencijos programų priemonių ar veiksmų vykdymą; korupcijos pasireiškimo tikimybę; korupcijos rizikos analizę ir joje nurodytų pasiūlymų vykdymą; pareigybes, į kurias pretenduojant turi būti surinkta informacija apie asmenį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 ir 91 straipsnių nuostatomis.
Dėl Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos įgyvendinimo Kelmės rajono savivaldybėje:
Vertinimo metu nustatyta, kad beveik visos įstaigos nebuvo pasitvirtinusios vidaus kontrolės politikos pagal LR finansų ministro patvirtintą Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašą. 23 įstaigų vadovai nepaskyrė vidaus kontrolės politikos rengėjo (-ų) ir (arba) rengimą koordinuojančių viešojo juridinio asmens darbuotojų.
Dėl LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo Kelmės rajono savivaldybėje.
Vertinimo metu nustatyta, kad nesilaikant įstatymo nuostatų, pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašų buvo nepatvirtinusios 14 Kelmės rajono savivaldybės įstaigų.
Vertinimo metu nustatyta, kad 18 Kelmės rajono savivaldybės įstaigų nebuvo paskyrusios Atitikties pareigūnų. 22 įstaigose nebuvo paskirtas asmuo, tikrinantis privačiose deklaracijose pateiktus duomenis. 25 įstaigose nebuvo nustatyti planiniai visų deklaruojančių interesus asmenų deklaracijų tikrinimo periodai.
Dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų įgyvendinimo
Vertinimo metu nustatyta, kad duomenų apie paskirtą duomenų apsaugos pareigūną Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai laiku neperdavė 13 Kelmės rajono savivaldybės įstaigų. 4 Įstaigų interneto svetainėje nebuvo skelbiamos asmens duomenų tvarkymo taisyklės.
Dėl LR darbo kodekso 169 str. nuostatų įgyvendinimo
Vertinimo metu nustatyta, kad Darbo tarybos nesudarytos 6 įstaigose.
Veiklos auditai
Uždarųjų akcinių bendrovių valdymas Kelmės rajono savivaldybėje[12]
2020 metais atlikome veiklos auditą „Uždarųjų akcinių bendrovių valdymas Kelmės rajono savivaldybėje“.
Audito metu nustatėme:
- Bendrovių veiklos strategijose, netinkamai nustatomi tikslai ir jų vertinimo rodikliai
Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų Uždarųjų akcinių bendrovių strateginių veiklos planų rengimo, tvirtinimo ir atsiskaitymo už juos tvarkos aprašas, ganėtinai aiškiai apibrėžia bendrovių strateginių veiklos planų rengimą, tačiau bendrovės rengiant 2018-2020 m. strateginius veiklos planus, išskyrus UAB „Kelmės vanduo“, ne visais atvejais vadovavosi minėta tvarka ir Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijomis, kadangi:
- nurodyti tikslai nėra tinkami, neparodo planuojamo pasiekti rezultato per planavimo dokumentų įgyvendinimo laikotarpį, bei naudos, kurią, įgyvendinus gauna ne tik tiesiogiai bendrovės, bet ir visa visuomenė;
- tikslai nekonkretūs ir nepamatuojami, nurodytiems tikslams nėra nustatyti jų įgyvendinimą matuojantys rodikliai ir siektinos vertės, kad būtų galima pamatuoti, ar įmonė pasiekė išsikeltus tikslus;
- nurodyti uždaviniai nenusako planuojamos veiklos, kuri užtikrintų nustatytų tikslų įgyvendinimą;
- suformuluoti tikslai ir uždaviniai nėra susieti tarpusavyje t. y. tikslui pasiekti nėra nustatyto konkretaus uždavinio, kuris užtikrintų nustatyto tikslo įgyvendinimą;
- nėra nurodytų priemonių suformuotiems uždaviniams įgyvendinti.
- Pagal pateiktus lūkesčių raštus, neatnaujinti bendrovių strateginiai veiklos planai
Audito metu buvo nustatyta, kad Savivaldybė, įgyvendindama teisės aktų pakeitimus, pateikė savo valdomoms įmonėms lūkesčių raštus, mūsų manymu, šiuose raštuose nustatyti savivaldybės lūkesčiai, tikslai ir jų matavimo rodikliai, tinkamai susieti su konkrečia savivaldybės valdoma bendrove, tačiau bendrovės neatsižvelgė į pateiktus lūkesčių raštus ir neatnaujino 2019 – 2021 metų strateginių veiklos planų.
- Nepakankamai reglamentuotas bendrovių pasiektų tikslų vertinimas, nevykdomos pasiektų tikslų įgyvendinimo priežiūros procedūros
Kelmės rajono savivaldybės pasiektų veiklos tikslų vertinimo tvarkos aprašo nuostatos nepakankamos, kad vadovaujantis jomis būtų tinkamai įvertinama bendrovėms nustatytų tikslų pasiekti rezultatai ir priimami pagrįsti sprendimai, įmonėms nepasiekus nustatytų tikslų. Kai kurios nuostatos nėra įtvirtintos arba prieštarauja LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms. Pagal pasiektų veiklos tikslų vertinimo tvarkos aprašo nuostatas, bendrovėms nebuvo nustatyti konkretūs veiklos tikslų pasiekimo vertinimo rodikliai.
Kelmės rajono savivaldybė nesivadovavo, Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo 3.1.1 p. nurodyta rekomendacija, ir neatnaujino 2016 m. Uždarųjų akcinių bendrovių strateginių veiklos planų rengimo, tvirtinimo ir atsiskaitymo už juos tvarkos aprašo, taip pat ir 2018 m. „Kelmės rajono savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių pasiektų veiklos tikslų vertinimo tvarkos aprašo“.
Nebuvo galimybių įvertinti bendrovių veiklos rezultatyvumą, t. y. ar bendrovių veiklos rodikliai įgyvendinami ir pasiekiami numatyti rezultatai, kadangi:
- bendrovių (išskyrus UAB „Kelmės vanduo“) strateginiuose veiklos planuose netinkamai nustatomi veiklos rodikliai, t.y. kad galima būtų įvertinti gautą rezultatą, turi būti nustatyti aiškūs ir apskaičiuojami rodikliai, kuriais remiantis galima būtų vertinti bendrovės veiklos rezultatą;
- pasiektų veiklos tikslų vertinimo tvarkos aprašo nuostatos nepakankamos, kad vadovaujantis jomis būtų tinkamai įvertinti bendrovėms nustatytų tikslų pasiekti rezultatai ir priimami pagrįsti sprendimai, įmonėms nepasiekus nustatytų tikslų;
- tikslų ir uždavinių įgyvendinimui matuoti ir siekiamiems rezultatams suplanuoti nebuvo nustatyti konkretūs veiklos tikslų pasiekimo vertinimo rodikliai;
- bendrovės nesilaikė Kelmės rajono savivaldybės tvarkose įtvirtintos nuostatos, y. neteikė strateginių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitų.
Mūsų nuomone, nepakankamai vykdomos bendrovių išsikeltų tikslų įgyvendinimo priežiūros procedūros, netaikoma nusistovėjusios informacijos apie išsikeltų tikslų įgyvendinimą analizės bei vertinimo praktika. Tinkamai neveikusi valdomų bendrovių strategijų sudarymo ir įgyvendinimo priežiūros sistema rodo, kad Savivaldybė, kaip akcininkas, audituojamu laikotarpiu, nepakankamai dalyvavo bendrovių tikslų nustatyme ir pasiektų tikslų vertinime.
- Neužtikrinamas skaidrus ir atsakingas Savivaldybės valdomų įmonių valdymas.
- Savivaldybė neužtikrino valdomų bendrovių viešumo
Kelmės rajono savivaldybė nesivadovavo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 15 dalimi ir savo interneto svetainėje neskelbė, pagal įstatymo nuostatas, privalomos informacijos apie savivaldybės valdomas įmones.
Savivaldybės administracijos direktorius neužtikrino, kad savivaldybės interneto svetainėje, būtų skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija pagal viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ patvirtintą savivaldybių viešinamos informacijos, apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir rezultatus formą. Kelmės rajono savivaldybės interneto svetainėje minėta informacija nebuvo skelbiama. Audito metu, 2019-10-08 buvo teikiamas Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos raštas Nr. SK (3.8)-51, ir Savivaldybės administracija, savo interneto svetainėje, minėtą informaciją paskelbė.
- Bendrovių valdyboms nebuvo priskirtos priežiūros funkcijos
Audito metu nustatyta, kad visose Kelmės rajono savivaldybės valdomose bendrovėse buvo sudarytos valdybos, tačiau nei vienos valdomos bendrovės įstatuose nebuvo įtvirtintos valdyboms priskirtos, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 32 str. 1 d., 34 str. 8p., 11 p. (jeigu nėra stebėtojų tarybos), priežiūros funkcijos. Tai reiškia, kad niekas neatliko priežiūros funkcijų: neprižiūrėjo vadovų veiklos, niekas nesvarstė, ar vadovai tinka eiti pareigas, jei bendrovės dirbo nuostolingai, niekas neanalizavo vadovų priimtų sprendimų teisėtumo, neanalizavo ir nevertino informacijos apie bendrovių veiklos strategijų įgyvendinimą.
- Nebuvo atnaujinta tvarka, reglamentuojanti kandidatų į Kelmės rajono savivaldybės valdomų bendrovių valdybas atrankos procesą
Kelmės rajono savivaldybės kontroliuojamų bendrovių valdymo organų formavimo aprašasneatitiko naujausios redakcijos LR Vyriausybės 2015-06-17 nutarimu Nr. 631 patvirtinto „Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo” nuostatų ir nepakankamai reglamentavo kandidatų į Savivaldybės valdomų uždarųjų akcinių bendrovių valdybas atranką.
- Nevykdomos Savivaldybės valdomų bendrovių valdybos narių atrankos
Dėl neskelbiamos atrankos. Kelmės rajono savivaldybės administracija, kaip atranką, į valdomų bendrovių valdybos narius inicijuojantis subjektas, nesivadovavo, ,,Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos” aprašo 24 p., kuriame nurodyta, kad atranką inicijuojantis subjektas, inicijuoja atranką ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki esamos kolegialaus organo kadencijos pabaigos arba nedelsdamas, atsilaisvinus atskirų kolegialaus organo narių pareigoms, ir laiku neinicijavo atrankos proceso.
Audito metu, atžvelgiant į Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos rekomendaciją, atranka buvo inicijuota. Tačiau 2020 m. sausio 30 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu T-22 UAB „Kelmės vanduo“ įstatuose buvo pakeistos nuostatos, susijusios su įmonės valdymu, panaikinta valdyba.
Dėl nevykdytos atrankos, atsilaisvinus atskirų kolegialaus organo narių pareigoms. Nustatyta, kad 2018 m. ir 2019 m., Savivaldybėje atrankos į valdybos narius neskelbtos viešai, nevykdytos objektyvios valdybų narių atrankos, neaišku, kokius nustatytus kriterijus atitiko kandidatai, kuriuos Administracijos direktorius paskyrė bendrovių valdybų nariais. Nesivadovaujant aprašo[13] nuostatomis, nebuvo vykdomos atrankos ir Administracijos direktoriui buvo palikti platūs diskreciniai įgaliojimai paskirti pavienius narius į valdomų bendrovių valdybas.
- Valdybų sudėtyje buvo pavaldumo santykiais susiję asmenys ir valstybės tarnautojai, kurių tiesioginės funkcijos susijusios su Savivaldybės valdomų įmonių veiklos priežiūra
Sudarytų valdybų sudėtyje buvo pavaldumo santykiais susiję asmenys ir valstybės tarnautojai, kurių tiesioginės funkcijos susijusios su Savivaldybės įmonių veiklos priežiūra, koordinavimu, ekonominiu įvertinimu, ar buvo kitaip atsakingi už ūkio šakos, kurioje veikia bendrovė, politikos formavimą.
- Neužtikrinta skaidri vadovą pavaduojančio asmens skyrimo tvarka
Vienoje iš Kelmės rajono savivaldybės valdomų įmonių, skiriant asmenį į direktoriaus pavaduotojo pareigybę, netinkamai taikytos procedūros, neužtikrinta objektyvi ir konkurencinga pretendentų atrankos procedūra.
- Nepakankamas bendrovių vadovų ir valdybų narių darbo užmokesčio nustatymo reglamentavimas ir mokėjimo kontrolė
Kelmės rajono savivaldybės įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių direktorių, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašo III sk. 9.3 p. p., nurodytas vertinimo kriterijus, nemotyvuoja įmonių siekti nustatytų tikslų įgyvendinimo ir geresnių ūkinės-finansinės veiklos rezultatų ir nėra tinkamas, kad vadovaujantis juo būtų nustatoma algos kintamoji dalis.
Valdybų nariai, nustatydami atlyginimo kintamąją dalį, bendrovių vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams, neskyrė pakankamai dėmesio įmonės pasiektų tikslų detalizavimui, nepakankamai aiškiai vertino įmonių veiklos rodiklius. Pasigendama išsamesnio detalizavimo nustatant darbo krūvio kriterijus, kuriais kaip papildomu kriterijumi, būtų vadovaujamasi nustatant algos kintamosios dalies dydį.
Savivaldybės valdomų įmonių valdybų nariams atlygis už nario pareigas nebuvo mokamas, neatlyginant valdybų nariams už darbą valdyboje, jie nėra skatinami siekti gerinti įmonės veiklos rezultatų. Savivaldybėje sukurta valdomų bendrovių vadovams ir kolegialių valdymo organų nariams, nuo pasiektų rezultatų priklausanti atlygio sistema, skatintų profesionalų ir motyvuotą bendrovių valdymą.
- Savivaldybės valdomų bendrovių finansiniai rodikliai rodo nepakankamą veiklos efektyvumą.
Bendrovių veiklos vertinimo santykinių rodiklių analizė parodė, kad visų bendrovių, vienų daugiau ar mažiau, finansiniai rodikliai nerodo visiškai stabilios finansinės padėties.
Nepatenkinami bendrovių 2018 m. pelningumo rodikliai parodo, kad bendrovės dirba neefektyviai.
UAB „Kelmės vietinis ūkis“ E. Altman´o Z rodiklis bankroto galimybei prognozuoti buvo 1.8688 ir tai rodė rizikingą bendrovės finansų politiką.
UAB „Kelmės vanduo“ ir UAB „Kelmės šilumos tinklai“ manevringumo koeficientai žemiau 0,3 – laikomi nesaugiais.
Savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo auditas
Pagal Valstybės kontrolės ir savivaldybių Kontrolės ir audito tarnybų pasirašyta susitarimą, 2020 m.
baigėme sisteminį Savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo auditą.
Audito metu nagrinėjame, ar Savivaldybė nekilnojamojo turto valdymą planuoja kryptingai, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, ar konsultuojasi su vietos bendruomene dėl turto valdymo, ar nekilnojamojo turto valdymo kryptys skelbiamos viešai, ar Savivaldybės valdomas turtas naudojamas Savivaldybės funkcijoms vykdyti, ar priimami sprendimai dėl viso Savivaldybės funkcijoms nenaudojamo nekilnojamojo turto, ar pastatams yra suformuoti žemės sklypai; ar Savivaldybės nekilnojamąjį turtą perduodant tretiesiems asmenims laikomasi teisės aktų reikalavimų ir ar užtikrinama turto naudojimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolė, ar Savivaldybės administracija atsiskaito Tarybai už nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, ar turto ataskaitų duomenis Savivaldybė naudoja turto valdymo sprendimams priimti ar Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas nekilnojamasis turtas įregistruotas viešuosiuose registruose ir apskaitytas Savivaldybės apskaitoje, ar Savivaldybė apskaito analizuoja ir vertina kaštus, kuriuos patiria valdydama nenaudojamą nekilnojamąjį turtą.
Savivaldybės kontrolierė
Daiva Bružienė
***
Su visa BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2020 metų veiklos ataskaita bei informacija apie Tarnybos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą galima susipažinti internetiniame puslapyje https://www.kelme.lt/lit/VEIKLOS-ATASKAITOS .
[1]2020 m. balandžio 15 d. Nr. KA- 5
[2]2020 m. balandžio 15 d. Nr. KA- 4
[3]2020 m. balandžio 15 d. Nr. KA- 6
[4]2020 m. gegužės 18 d. Nr. KA- 8
[5]2017 m. sausio 17 d. Nr. XIII-198 Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (su vėlesniais pakeitimais), 12 str.
[6]Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-03-06 įsakymas Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos Respublikos klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“.
[7]Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-88 patvirtinta „Kelmės rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistema“
[8]2018 metų gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1298 patvirtinto „Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo“ 2 p.
[9]Kelmės rajono savivaldybės Tarybos 2018 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. T-99 „Dėl Kelmės rajono ugdymo įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo“
[10]Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimas „Dėl centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarko aprašo pavirtinimo“
[11]Kelmės rajono savivaldybės Tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. T-328(E) „Dėl Kelmės rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinimo“
[12]2020 m. balandžio 30 d. Nr. KA – 7
[13]LR Vyriausybės 2015-06-17 nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas (su vėlesniais pakeitimais).