Ar išgirs gyventojų nuomonę ir siūlymus?

Loreta DIRBANAUSKAITĖ

                      Balandžio 12 d. įvyko nuotolinis Vėjo elektrinių jėgainių parko (23 vėjo jėgainės) Liolių ir Kukečių seniūnijoje poveikio aplinkai vertinimo pristatymas – aptarimas.

                      Susirinkimui pirmininkavo L. Stoškus, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjas, VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ direktorius.

                      Stoškus pristatė atliktus tyrimus, poveikį biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui.

Iš 23 vėjo jėgainių 21 patenka į Liolių seniūnijos, 2 – į Kukečių seniūnijos teritorijas. Vėjo jėgainių statybos organizatorius – UAB „Kelmės vėjo energija“.

                      Ataskaitos rengėjas pristatė tris vėjo jėgainių statybos alternatyvas. Arčiausiai vėjo jėgainių esantys didesni miestai – Kelmė (už 2 km nuo vėjo jėgainių parko) ir Lioliai (už 1 km nuo vėjo jėgainių parko).

                      Vėjo jėgainių parkas numatytas netoli Dubysos regioninio parko.

                      Vėjo jėgainės bus statomos dirbamos žemės plotuose, į vėjo jėgainių teritoriją patenka dalis įmiškinamos žemės. Kaip sakė pranešėjas, pačios jėgainės nepatenka į miestų ir miestelių plėtros zonas. Vienai jėgainei pastatyti reikalingas 15-20 a žemės plotas.

                      Atliekant tyrimus buvo vertinamas poveikis bioįvairovei: migruojantiems, žiemojantiems ir perintiems paukščiams bei šikšnosparniams.

                      Poveikio aplinkai vertinimas parodė, kad kai kurios vėjo jėgainės gali turėti poveikį plėšriesiems paukščiams, todėl turi būti įrengtos ir naudojamos spec. priemonės. Labiausiai reikšmingas vėjo jėgainių poveikis tikėtinas šalia Žukiškės miško, kur peri plėšrieji paukščiai. Pietinė planuojamo parko teritorijos dalis yra svarbi griežlių apsaugos požiūriu, todėl jų apsaugai numatytos specialiosios apsaugos priemonės.

                      Be to, esant vėjo greičiui didesniam nei 6 m/s, jėgainės, esančios pamiškėse, turės būti stabdomos siekiant sumažinti poveikį šikšnosparniams.

                      Pristatant vėjo jėgainių vizualinį matomumą, buvo pateikti trys modeliavimo variantai. Buvo pristatytos vėjo jėgainių matomumo galimybės nuo Gaučiškio piliakalnio, Bulavėnų, Lyduvėnų geležinkelio tilto, Žalpių, bažnyčios Lioliuose, Kelmės dvaro sodybos, Burbaičių, Kubilių piliakalnių. Vizualinis vertinimas atliktas 43 objektams. Nustatyta, kad didžioji dalis vėjo jėgainių nebus matomos arba matomos kaip foninės kraštovaizdžio detalės. L. Stoškus, kaip ekspertas, pasisakė, kad tik viena vėjo jėgainė (KV17) yra stipriai dominuojanti ir yra per arti Liolių gyvenvietės.

                      Rūta Šeškaitė, UAB „Archstudija“ specialistė, pristatė poveikio žmonių sveikatai vertinimą. Didžiausią gyventojų nepasitenkinimą kėlė tai, kad šios bendrovės ir vėjo jėgainių statytojo akcininkas yra tas pats asmuo. Gyventojams kilo klausimų, ar tai nėra interesų konfliktas?

                      Šeškaitė pristatė triukšmo, šešėliavimo, ultra ir infra garsų vertinimo tyrimus.

                      Vėjo jėgainių sanitarinėje zonoje numatytas leidžiamas triukšmo lygis – 45 db (A). Tyrimo metu nustatytos sodybos, patenkančios į didžiausią triukšmingumo zoną, tačiau pagal skaičiavimus triukšmas neviršijamas ir spec. priemonės nėra taikomos. Pasak specialistės, infragarso ir elektromagnetinės spinduliuotės poveikio greta esančioms sodyboms nebus.

                      Remiantis Vokietijoje naudojamomis metodikomis (Lietuvoje tokių dar nėra – aut. pastaba), vėjo jėgainių metamas šešėlis (šešėliavimas) neturi viršyti 30 valandų per metus. Trijose sodybose nustatytas galimas šešėliavimo normos viršijimas, todėl turi būti įdiegtos spec. priemonės, užtikrinančios, kad šešėliavimo normos nebūtų viršijamos, arba šios vėjo jėgainės negali būti statomos.

                      Pristatymo metu vyko ir diskusijos su gyventojais bei Tarybos nariais (beje, pasiklausyti šio pristatymo jų prisijungė gana nemažai – aut. pastaba), buvo išklausytos gyventojų pastabos. Tačiau, ar į tai bus atsižvelgta,– gyventojai abejojo.

                      Liolių seniūnijos gyventojas R. Šutaitė, J. Karyznienė pyko dėl vėjo jėgainių, išdygsiančių šalia sodybų ir sakė, kad bendrajame plane nėra vėjų jėgainių statybą reglamentuojančių nuostatų: galimo vėjo jėgainių aukščio, užstatymo tankumo ir t.t. Pranešėjas L. Stoškus atsakė, kad ši pastaba dėl bendrojo plano turėtų būti skirta Tarybai. Bendrajame plane išskirtos zonos investiciniams projektams, tačiau jame nėra nurodyta nei vėjo jėgainių aukštingumas, nei jų kiekis.

                      Dar būtų galima Taryboje apsispręsti šiais klausimais. Bet ar Taryba to imsis? Gyventojai nuogąstauja, kad, jei nebus Taryboje priimti nutarimai dėl vėjų jėgainių aukštingumo ir kiekio, tai Kelmės rajonas taps vėjo jėgainių miesteliu, kuriame atsiras apie 300 jėgainių, kurių aukštis bus apie 250 m.

                      Liolių seniūnijos gyventojai sakė, kad jie nėra prieš atsinaujinančią energiją, tačiau juos piktina tai, kad vėjo jėgaines numatyta statyti netoli jų sodybų. Deja, sanitarinė vėjo jėgainių zona yra 440 m, o susitarus su gyventoju, vėjo jėgainės gali atsidurti dar arčiau sodybų.

                      Karyznienė sakė, kad planuojamų statyti vėjo jėgainių aukštis 250 m, tokios jėgainės statomos tik jūroje ir nei Lietuvoje, nei pasaulyje tokių jėgainių niekas nestato sausumoje.

                      Buvo atsakyta, kad planuojamos statyti vėjo jėgainės yra skirtos sausumai. Tokio tipo ir panašaus aukštingumo jėgainių yra ir Lietuvoje, ir pasaulyje (tačiau neįvardijo kur – aut. pastaba). Pasak pranešėjo L. Stoškaus, vienintelis tokių jėgainių trūkumas tas, kad jos yra pastebimos didesniu atstumu ir jos labai dominuoja kraštovaizdyje. Tačiau į tai yra atsižvelgta atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

                      Karyznienė pastebėjo, kad vėjo jėgainių sanitarinė apsaugos zona, sklypai išeina iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai skirtos teritorijos ribų, todėl tokios vėjo jėgainės negali būti statomos. Buvo paaiškinta, kad bendrasis planas nenustato, kad sanitarinės zonos turi tilpti į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai skirtos zonos ribas.

                      Gyventojai domėjosi, kas už vėjo jėgainių daromą neigiamą poveikį ir jų mažinančių priemonių kompensavimą atsakys? Buvo paaiškinta, kad už visų poveikio mažinimo priemonių įdiegimą atsakingas vystytojas.

                      Liolių seniūnijos seniūnė R. Kazlauskienė domėjosi, kokios bus tolimesnės procedūros po šios diskusijos. Pranešėjas atsakė, kad bus atsižvelgta į gyventojų pastabas, šio susitikimo protokolas bus teikiamas vertinti, o po to bus pateiktas Aplinkos apsaugos agentūrai.

                      Tarybos narė J. Skeberdienė klausė, kas būtų, jei Taryba priimtų sprendimą, jog vėjų jėgainių nereikia? Buvo atsakyta, kad tikėtina, jog investuotojai norės atgauti investuotus pinigus.

                      Karyznienė klausė, kur bus utilizuojami nusidėvėję sparnai? Pasirodo, kad šiuo metu tai nėra aišku. Buvo aiškinama, kad po 20-30 metų, tikimasi, sprendimai bus rasti.

                      Tarybos narys P. Račkauskas klausė, kiek vėjo jėgainių leidžiama statyti vienoje vietoje, kodėl bus statoma 23? Ar ateityje pajusime poveikį. Ar rajone ruošiamasi statyti 300 vėjo jėgainių? Buvo paaiškinta, kad pasirinktoje teritorijoje tai yra optimalus skaičius, darantis mažiausią poveikį aplinkai ir biologinei įvairovei ir vėjo jėgainių veiklą darantis ekonomiškai efektyvia. Maksimalus skaičius priklausys nuo to, kiek vėjo jėgainių bus galima sutalpinti į teritoriją be reikšmingo poveikio visuomenės sveikatai ir gamtinei aplinkai.

                      Gyventojai domėjosi, kokią naudą rajonui duos statomos vėjo jėgainės? Pasak pranešėjo, savivaldybei bus mokamas nekilnojamo turto mokestis. Vėjo jėgainių teritorijose bus sutvarkyti keliai, infrastruktūra. Be to, jėgainės neteršia aplinkos.

                      Liolių seniūnijos gyventojai turėjo dar daug klausimų. Susitikimas vyko, kol buvo atsakyta į gyventojų klausimus, – beveik 5 valandas.

                      Pasidomėjus, kas bus šis vėjo jėgainių parko vystytojas, paaiškėjo, kad – UAB „Kelmės vėjo energija“.

                      Kaip skelbia portalas „Rekvizitai.lt“ šios bendrovės įstatinis kapitalas – tik… 2896 Eur. Įmonė įregistruota 2011 m. rugsėjo mėn. kaip UAB „Lentvario šiluma“, 2018 m. spalio mėn. pakeistas pavadinimas į UAB „Akmenės vėjo energija“, o jau gruodį – į UAB „Kelmės vėjo energija“. Šiame portale bendrovės vadovas nenurodytas. Įdomu tai, kad šioje bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas. O pardavimų pajamos nurodytos tik už 2015 metus, kurios siekė nuo 0 iki 5 tūkst. eurų.