„Jubiliejiniai metai rūpesčių naštos nemažina“, – teigia Kelmės miesto seniūnas R. Atkočaitis

Šiais metais Kelmė mini 540-ąsias gyvavimo metines. Tai proga pažvelgti į tolimesnę ir artimesnę praeitį, įvertinti pastarųjų metų darbus, planuoti artimesnę bei tolimesnę perspektyvą. Apie tai, kaip bus minimas miesto jubiliejinis gimtadienis, kokiomis nuotaikomis jį sutinka miestiečiai ir kas laukia ateityje, kalbamės su Kelmės seniūnu Romu Atkočaičiu.

– Apie artėjantį jubiliejų pradėjome galvoti jau gerokai anksčiau. Yra sudaryta jubiliejinių metų paminėjimui darbo grupė, kuriai vadovauja rajono meras Ildefonsas Petkevičius. Jau pastatyti stendai, skelbiantys, kad Kelmė švenčia 540-ąjį gimtadienį. Didžiausia našta teks Kultūros centrui. Tačiau į renginius įsitrauks Žemaitės viešoji biblioteka, Krašto muziejus, Mažasis teatras, mokyklos, visuomeninės organizacijos. Pagrindiniai renginiai, kuriuos vainikuos, tradicinė šventė „Kelmės ratas“, vyks birželio 1–8 dienomis. Jubiliejinių renginių pradžia sutaps su Tėvo diena, kai Kelmės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios bei vyks klasikinės muzikos koncertas. Po to bus Teatro, Jaunimo, Meno mėgėjų, Šeimų dienos. O jubiliejaus kulminacija bus birželio 7-ąją, šeštadienį. Į šventę kviesime tiek užsienio partnerius, bendraujančius su Kelmės miestu, tiek su rajonu ar kitomis seniūnijomis. Tačiau pirmiausia turime suderinti programą, nes ir svečiai iš kitų kraštų pagal ją planuos, kiek dienų pas mus viešės. Tikimybė, kad gausime papildomą finansavimą iš kokių fondų – nedidelė. Šiuo metu planuojama beveik 80 tūkst. eurų sąmata. Žinoma, ji vis bus tikslinama, nes dabar pasirašomos sutartys su atlikėjais, taip pat tik vėliau paaiškės, kiek atvyks užsienio delegacijų, kiek jos dienų praleis Kelmėje, ką norės svečiai pamatyti rajone, Lietuvoje. Žinoma, malonu, kad Kelmė jubiliejų pasitinka pagražėjusi, pasipildžiusi mažosios architektūros, meno akcentais, įgyvendintais svarbiais projektais. Iš kitos pusės, liūdna, kad besidžiaugiančių būrys mažėja. Per pastaruosius metus mieste gyventojų skaičius sumažėjo beveik šimtu ir dabar gyvena 7465 žmonės. Dar liūdniau, kad pernai mieste tegimė 38 kūdikiai, o mirė 103 žmonės. Miestas užima 875 ha, yra daugiau kaip 100 gatvių, kurių bendras ilgis – apie 80 km. Vienam hektarui vidutiniškai tenka vos 20 žmonių, nors pagal urbanistikos specialistų rekomendacijas pastarasis skaičius turėtų būti dešimčia žmonių didesnis. Jei situacija nesikeis, tai po septynerių metų miesto mokyklose susiformuos vos dvi pirmokų klasės. Taigi, rajone užteks vienos gimnazijos.

– Kaip vertinate praėjusius priešjubiliejinius 2023 metus?

– Jie buvo vieni sėkmingiausių ir produktyviausių. Pagaliau pavyko išspręsti Dvaro gatvės gyventojų problemas. Nutiesti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai Laisvės, Linų, Pušyno, Parko gatvėse, o po to jos ir asfaltuotos. Deja, toks darbų eiliškumas nėra dažnai pasitaikantis. Dažniausia būna taip, kad pirmiausia pinigai gaunami gatvių asfaltavimui, o po to jų svarbiausių tinklų tiesimui. Tai sukelia žmonių nepasitenkinimą, nepatogumus.

Įgyvendintas ir centrinės miesto dalies apšvietimo atnaujinimo projektas. Tik gaila, jog pinigų neužteko viso miesto apšvietimo atnaujinimui. Draugystės parke įrengta diskgolfo trasa, parkas apšviestas, seniūnijos lėšomis atnaujinti pasivaikščiojimo takai, daug darbų padaryta ir Tūkstantmečio parke (šis parkas rengiamas senajame paplūdimyje – aut. pastaba), kurį kelmiškiai taip pat pamėgo. Pagaliau baigtas ir nuotekų valymo įrengimų plėtros projektas.

Kalnų seniūnaitijos seniūnaitė Ingrida Makauskienė parengė projektą ir už 16,5 tūkst. eurų iš dalyvaujamojo biudžeto buvo įrengta žaidimų aikštelė. Seniūnijos darbuotojai, kuriuos subūrė Erikas Andriuška, nenaudodami biudžeto lėšų, miestą papuošė originaliais akcentais. Tai pastebėjo ir komisija, kuri mūsų seniūnijai skyrė „Metų darbo“ nominaciją. Žinoma, dalis darbų padaryta iš europinių, kitų fondų lėšų. O seniūnija iš savo biudžeto 771 tūkst. eurų skyrė gatvių priežiūrai ir plėtrai, dar 218 tūkst. eurų panaudojo iš Komunalinio ūkio programos.

– O kokius darbus planuojate šiais metais?

– Šiemet tokių solidžių projektų, kaip pernai, nebus. Pagrindinis dėmesys bus sutelktas naujų projektų rengimui. Didžiausias mūsų skaudulys – „Kražantės“ ir „Vingio“ sodininkų bendrijos. Ten reikia tiesti komunikacijas, asfaltuoti gatves bei jas apšviesti. Pagal įvertinimą balais, pirmiausia bus asfaltuojama Jazminų gatvė, po to Paupio. Balų suma susidaro įvertinus vienos ar kitos gatvės gyventojų skaičių, atsižvelgiama, ar joje yra verslo įmonė, švietimo įstaiga ir t.t. Reikia atnaujinti Verpeliuko gatvę. Liko darbų Tūkstantmečio, reikia užbaigti paskutinius sumanymus Draugystės parkuose.

– Baigiami rengti miesto bendrojo plano pakeitimai. Susidarė įspūdis, kad diskusijoje išsiskyrė nuomonės – vieni pasisako už pramoninių teritorijų plėtrą Pagojo kaime bei buvusioje Linų fabriko teritorijoje, o jūs ir kiti pirmenybę teikiate Raseinių–Vilties gatvių teritorijai.

– Jeigu tik yra galimybė Pagojyje plėsti verslui skirtą teritoriją, pasisakau – už, nes būtų kuriamos darbo vietos. Bet esu už tai, kad išnaudotume ir rytinę miesto dalį verslui, sandėliavimui. Pavyzdžiui, buvusios, o dabar jau išregistruotos „Kelmės melioracijos“ teritorijoje yra ir vandentiekio, ir šilumos trasos, elektros įvadas. Tik ten dar reikia sutvarkyti žemės nuosavybės reikalus. Manau, kad ir UAB „Autobusų parko“ teritoriją galima efektyviau išnaudoti.

Tuo pačiu pastebėsiu, kad buvo ir kitų diskusijų bei pasiūlymų dėl bendrojo plano pakeitimų. Pavyzdžiui, neužstatyti pastatais teritorijos nuo kapinių iki katalikų bažnyčios. Nemanau, kad ten būtų norinčių ką statyti, nes tam netinkama pati vieta. Daug aistrų kilo ir dėl plovyklos, pastatytos šalia paminklo Laisvei. Tokių atvejų ne tik pas mus, bet ir visoje šalyje buvo ne vienas. Jo savininkas žadėjo ne tik plovyklą įrengti, bet ir visą įsigytą sklypą panaudoti kitoms paslaugoms, miesto pagražinimui. Ši statyba nelegali, bet jos iniciatorius sumokėjo skirtą baudą ir plovyklą įteisino. Kiti jo pažadai liko neišpildyti, nes likusioje sklypo dalyje atsirado užrašas, kad jis parduodamas.

Sutinku su pastabomis dėl daugiabučių namų statybos. Paskutinis daugiabutis namas pastatytas Kelmėje 1993 m. Keli daugiabučiai namai tikrai reikalingi, nes butų poreikis yra ir tą liudija solidžios butų pardavimo kainos. Tačiau kalbu apie kelis daugiabučius, o ne apie jų naują kvartalą.

– Ir kelmiškiai, ir jų svečiai džiaugiasi vis gražėjančiu miestu. Tačiau išmanantieji meno, architektūros, erdvių planavimo subtilybes pastebi, kad kai kas padaryta be profesionalių architektų patarimų. Ar su tuo sutinkate?

– Savivaldybėje dirbu nuo 2000-ųjų. Tiek dirbdamas mero pavaduotoju, tiek miesto seniūnu, matau, kad neturime stiprios architektų komandos. Todėl kai kurie sprendimai gali būti netobuli. Manau, kad turime padėti tašką projektui „Miestas – atvira galerija“. Yra diskusijų dėl akmens skulptūrų, kurios miestą papildo po kas antrą vasarą vykstančių akmentašių plenero. Mes nevaržome menininkų kūrybos laisvės, tik parodome vietas, kuriose norėtume, kad jų darbai atsirastų. Pagal vietą patys skulptoriai sprendžia, kas joje labiausiai tiktų. Baltai pavydžiu Telšiams. Ten pirmiausia architekto Algirdo Žebrausko dėka mieste atsirado daug originalių akcentų. Svarbiausia, kad ir vietinei valdžiai, ir miesto gyventojams idėjos pasirodė patrauklios. Žinoma, mes lygintis negalime, nes Žemaitijos sostinėje yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, ir studentų diplominiai darbai taip pat prisideda prie miesto įvaizdžio formavimo, jo unikalumo.

– Yra pasiūlymų, kad reikia prie kai kurių įstaigų įrengti dviračių statymo vietas. Ar sutinkate su tuo?

– Dviratis – tai ir aktyvus judėjimas, ir oro taršos mažinimas. Kai kur, pavyzdžiui, prie savivaldybės, tokia vieta yra. Tačiau mieste nėra išplėsta tam skirta infrastruktūra. Dviračiams pritaikyta Vytauto Didžiojo gatvė. Nuo pušyno planuojama ateityje dviračių taką nutiesti iki Kukečių. Dviračiu saugiai galima važiuoti link Naudvario, katalikų bažnyčios, o gyvenamieji mikrorajonai, kitos miesto teritorijos tam yra nepritaikytos. Sutinku, pagal galimybes tokias vietas įrengti reikia.

– Jau kelis metus sklando kalbos, kad prekybos tinklo „Lidl“ savininkai nori prekybos centrą statyti Kelmėje. Ar galite ką plačiau pakomentuoti?

– Žinau tiek, kiek žino ir girdėjo kiti kelmiškiai. Šiaip, rimtas investuotojas pirmiausia bendrautų su vietine valdžia ir domėtųsi, kur bendrajame plane yra numatyti sklypai komercinei paskirčiai. Jie Kelmės bendrajame plane numatyti vakariniame pakraštyje. Ir čia jokios problemos nematau. Gal 90 proc. miesto žmonių turi nuosavus automobilius ir kam yra ši vieta toliau, gali nuvažiuoti. Neturintiems automobilių ir garbaus amžiaus žmonėms apsipirkimui miesto centre pasirinkimas pakankamas. Tačiau „Lidl“ prekybos centro statybos iniciatoriai labai norėjo jį statyti miesto centre. Ypač juos domino vieta, kur dabar yra „Senasis malūnas“. Lyg ir siūlė solidžias pinigų sumas sklypų savininkams, bet daugelį netenkino tai, kad išmokėti pažadėtas sumas žadėjo per dešimtmetį. Žmonės žino, kad per dešimtmetį pinigai nuvertės, ir su tokiu pasiūlymu nesutiko. Paskutinėmis žiniomis dabar jie statybos Kelmėje neplanuoja, o ruošiasi dar vieną šiam prekybos tinklui priklausančią parduotuvę statyti Šiauliuose.

– Kelmė – rajono centras, čia atvyksta įvairiais tikslais komandiruoti žmonės, užsienio delegacijos, įvairių renginių dalyviai. Turime modernų sporto centrą, kuriame galėtų vykti kelias dienas trunkančios respublikinės, o gal ir tarptautinės varžybos. Tačiau tam trukdo apgyvendinimo problema, nes mieste nėra nė vieno nors trijų žvaigždučių viešbučio.

– Viešbučiai – privataus verslo sritis. Jei verslininkai matytų perspektyvą, manau, viešbutis seniai būtų pastatytas. Tačiau renginiai, varžybos vyksta savaitgaliais, ir tai – ne kiekvieną. O kas viešbutį užpildytų darbo dienomis? Tokios paslaugos savivaldybė iš savo biudžeto dotuoti negali.

– Jūsų požiūriu, ar Kelmėje užtenka paslaugų, prekių pasiūlos, kokios žmonėms reikia?

– Čia jau reiktų klausti pačių kelmiškių. Man, kaip vartotojui, sunku spręsti, nes kai ką įsigyti vykstu į didesnius miestus. Žinome, kad ir Kelmėje, ir jos rajone žmonių pajamos, pensijos – vienos  mažiausių šalyje. Todėl čia nenusipirksi nei brangesnio rūbo, nei buityje reikalingo daikto, nes prekybininkams jais prekiauti neapsimoka. Šiandien šią problemą geriausia spręsti perkant internete.