Apie tariamus Dakaro kelius

Emilija KVIETKUVIENĖ
Tarybos narė

Per dešimt 2023-2027 m. Kelmės rajono savivaldybės tarybos kadencijos mėnesių socialdemokratų partijos frakcija surengė 18 susitikimų su gyventojais įvairiose rajono vietovėse. Pats opiausias gyventojų susitikimuose keliamas klausimas yra keliai.

Ne vienerius metus rašoma, kalbama, kaip rajono gyventojai savo automobilius gadina važinėdami sulopytu asfaltu ar  menkai išvažiuojamais žvyrkeliais. Atokesnių nuo rajono centro gyvenviečių gyventojai, ne vienus metus svajoję apie asfaltuotus kelius, pritilo sulaukę naujos bėdos – vėjo jėgainių statytojų gadinamų kelių.

Su šia opia problema šiandien susiduria Tytuvėnų, Liolių, Šaukėnų, Kražių, Pakražančio seniūnijų teritorijų keliais važiuojantys rajono gyventojai ir svečiai, nes keliai, kuriais juda vėjininkų sunkiasvoris transportas, prastėja kasdien. Žvyrą ir kitas jėgainių statybos medžiagas gabenančių mašinų vairuotojai vairuoja įžūliai, jie nelinkę pasitraukti į šalikėlę nuo pagrindinio kelio, todėl lengvosios mašinos renkasi paskutinę išeitį – važiuoja neasfaltuota pakele, kurioje dėl eismo intensyvumo daugėja duobių. Kita problema – taip laužoma asfalto danga, jos atplaišos skrieja į lengvuosius automobilius, neretai iškuliami automobilių langai arba stikluose atsiranda įdaužos. Nemažas būrelis rajono kultūros įstaigų, mokyklų, medikų, socialinių darbuotojų kasdien suka kelius Kražiai-Kelmė-Kražiai per Butkiškę, kur labai sparčiai kuriasi vėjo jėgainių parkas. Vairuotojai teigia, kad neretai renkasi kelią Kelmė-Jauniškė-Kražiai, kad saugiau pasiektų darbovietę ar namus. Tačiau situacija keičiasi ir šiame kelyje – 2016 metais asfaltuoti 10,5 kilometrai vėjininkams tapo dar viena susisiekimo su Lembertiškės karjeru atkarpa. Toks pasirinkimas atsirado tada, kai savivaldybės žvyrkelis, vedantis iš karjero į vėjo parko statybvietę per Pluskius, buvo tikrąja ta žodžio prasme išmaurotas taip, kad juo  menkai beišvažiuoja ne tik vietiniai gyventojai, greitosios pagalbos mašinos, mokyklų autobusėliai, bet ir pačių vėjininkų sunkvežimiai. Tada kelią Jauniškė-Kražiai ištiko dar viena bėda: žvyro perkrauti sunkvežimiai jį barsto tiesiog ant asfalto taip, kad greitai bus neaišku, asfalto danga ar žvyrkeliu važiuojama. Neretas atvejis, kai dėl sugadintų kelių Kelmės vietinio ūkio mašinos nebepasiekia atokių vienkiemių, kad vykdytų sutartis su gyventojais – išvežtų iš sodybos atliekas.

Vasario 8 d. Tarybos posėdyje Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjui Mantui Raliui pateikus informaciją apie kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą 2023 metais, kilo diskusija apie beviltiškai vėjininkų gadinamus kelius. Skyriaus vedėjas M. Ralys patvirtino, kad gauna nemažai gyventojų nusiskundimų dėl prastų respublikinės reikšmės kelių, informaciją perduoda Lietuvos automobilių kelių direkcijai, bet, kaip vedėjas teigė, „šių kelių eismo apriboti negalime, neturime tokios teisės“. Bet čia pat vedėjas patvirtino, kad su vėjo jėgainių statytojais yra sudarytos sutartys, jog „pasibaigus darbams keliai  turi būti atstatyti – išplatinti, stiprinami.“ Garantija  atstatyti sugadintus kelius yra, tik savivaldybė neturi „pamiršti“ ja pasinaudoti laiku, nes rajono gyventojai patogiai gyventi nori ne kada nors, bet čia ir dabar. Ir turi tokią teisę. „Savivaldybė turi vykdyti tokių kelių priėmimą, o šiandien jų būklę kontroliuoja ir seniūnai bei patys gyventojai,“ – teigė posėdyje M. Ralys. Ne paslaptis, kad seniūnai ne tik išklauso daugiausia gyventojų priekaištų, bet seniūnijų traktoriai ne kartą jau traukė sugadintuose keliuose užklimpusius lengvuosius automobilius. Tokią „paslaugą“ lengvųjų vairuojams teikia savo moderniais traktoriais ir ūkininkai. Savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius posėdyje antrino vedėjui teigdamas, kad „keliai nėra mūsų, tai valstybės turtas. Sprendimus dėl vėjo jėgainių statybų priima ministerijos.“ Iš tikrųjų leidimus vėjo jėgainių statyboms išduoda savivaldybė.

Dalis rajono kelių priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kita dalimi rūpinasi  savivaldybė. Ar savivaldybė savo jėgomis gali ir nori kontroliuoti situaciją? Stebint susidariusią situaciją, susidaro įspūdis, kad nėra susikalbėjomo tarp atsakingų už kelius žmonių: ministerijos – direkcija – savivaldybė – seniūnija – gyventojai – tai užburtas ratas be jokios išeities… Ar iš tikrųjų veikia kelių priežiūros mechanizmas?

Beje, praėjusią savaitę prie kai kurių vėjo jėgainių teritorijų jau sustatyti krovinio svorį apribojantys ženklai. Tik stebina pats apribojimo turinys: žvyrą vežantys sunkvežimiai – 20 tonų. Žinovai teigia, kad taip, kaip dabar, pakrautas vėjininkų sunkvežimis sveria 25-30 tonų. O gal ir daugiau… Kita, žvyrkelių prieigose ženklas nurodo 8 tonų krovinį. Jeigu šie ženklai būtų pastatyti prieš pradedant darbus, tarkim, praeitą rudenį, ar nebūtume išsaugoję gyvybiškai svarbių kelių?

Tarybos posėdyje jos narys Dainius Ivoškis įžūliai pajuokavo: „Rusų tankus stabdysim neišvažiuojamais keliais.“ O rajono gyventojai jėgainių statytojų išmaltus kelius vadina Dakaro keliais. Dakarą palikim Afrikai. Jis turi kilnesnį tikslą.

Redakcijos prierašas. Apėjęs visas rajono institucijas, į redakciją užsuko Butkiškėje dirbantis Arūnas Katauskas su bendraminčiai. Jis taip pat piktinasi Kelmės–Kražių keliu, sugadintu vėjo jėgainių statytojų, ir prašo sudaryti saugias eismo sąlygas. Kol kas į savo skundus A. Katauskas nė vieno atsakymo negavo.