Žalioji energetika – kol kas tik nuostoliai gyventojams?

Viešojoje erdvėje vis labiau kylant gyventojų pasipiktinimui vėjo jėgainių statytojų išdarkytais Kelmės rajono keliais, Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komitetas rinkosi pasitarti, kokių saugiklių reikia, kad Kelmės rajono gyventojai galėtų saugiai judėti po Kelmės rajoną. Po pasitarimo šio komiteto nariai, esantys Tarybos opozicijoje: L. Samulytė, J. Koryznienė, D. Ivoškis, T. Putvis, su komiteto pirmininku E. Kmitu vyko pas Janaučių kaimo ūkininką Mindaugą Makauską bei išklausė jo pernykštę patirtį dėl vėjo jėgainių statytojų sugadintų kelių.

Pasak ūkininko Mindaugo, jis susidūrė su visišku darbų vadovo nesiskaitymu. Teko parašyti du pareiškimus policijai. Tačiau, kaip tvirtino M. Makauskas, šioje situacijoje policija visiškai bejėgė.

– Jei Savivaldybė duos leidimus, tai tas pats bus ir kitur, kiti ūkininkai skųsis,– tvirtino M. Makauskas. – Kitose Kelmės rajono vietovėse ūkininkaujantys jau man skambino ir klausė, ką aš darau dėl patiriamų nuostolių. Atsakiau, kad rašau pareiškimus policijai. Sakė, kad ir jiems teks rašyti. Vienas ūkininkas tvirtino, kad davė leidimą pervažiuoti per laukus vienoje vietoje, tai jie išgadino beveik visą lauką. Statytojai su gyventojais nesiskaito, leidimą turi ir dirba. Man teko net užstatyti techniką toje vietoje, kur ėjo vandentiekio vamzdis, kad statytojai, vykdydami darbus, jo nenutrauktų, nes su darbų vadovu negalėjau susikalbėti. Jei būtų nutraukę vandentiekį, man būtų nugaišę visi paukščiai. Daugiabučiam namui nutraukė nuotekų vamzdį, kai kur pažeidė drenažą. Leidimą išdavė, tačiau net nesidomėjo ar nežinojo, kur eina vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai. Praėjusį rudenį iš Palėpšų grūdus teko vežtis per aplinkui, nes kelias išilgai buvo perkastas, klojo kabelius. Tranšėjos buvo iškastos didžiausios. Žadėjo per dvi savaites sutvarkyti. Įmonės keičiasi. Pradėjo darbus viena įmonė, po to jau atsirado kita. Jas vis perpardavinėja. Kas vėliau dėl sugadintų kelių prisiims atsakomybę? Dabar šis kelias šiek tiek pataisytas, bet visą rudenį juo važiuoti buvo neįmanoma.

Pasak D. Ivoškio, jei sklypo savininkas duoda leidimus kažką daryti savo sklype, jis turėtų ir iškelti kažkokias sąlygas.– Aš sutikimo elektros kabelius vesti per savo žemę nedaviau. Tai su Savivaldybės leidimu prieš javapjūtę išilgai perkasė kelią, kuriuo ne vienas ūkininkas grūdus turėjo vežti, o mano žemėje net neatsiklausę ant nenukultų javų suvertė iškastą gruntą,– tvirtino M. Makauskas. – Jie taupo pinigus, nenori išsikasti siaurų tranšėjų, nes tada reikėtų sudėti apsaugas nuo žemės slinkimo, o tai kainuoja brangiau. Vienu žodžiu, jie visiškai nesiskaito su žemės savininku, gavo leidimus iš Savivaldybės, pasirašė po jais valdininkai, seniūnas ir viskas.

Susitikime dalyvavęs Kelmės apylinkių seniūnas A. Dambrauskas nesutiko su M. Makausku:

– Ne seniūno kompetencijoje laiminti ir pasirašyti tokius projektus. Derinami projektai ne tada, kai kuoliukai kalami, o prieš porą metų.

Tarybos nariai tvirtino, kad jie, norėdami įsitikinti, kaip bus prižiūrimas sudarkytų kelių atstatymas, to klausė Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo M. Ralio. Pastarasis atsakęs, kad tai turės padaryti seniūnai. Seniūnas A. Dambrauskas su tokia nuomone nesutiko ir sakė, kad seniūnas nėra techninis prižiūrėtojas. Toks skyriaus vedėjo M. Ralio pasakymas, pasak seniūno, juokingai atrodo.

Pasak ūkininko M. Makausko elektros kabelių klojimo darbus atlieka samdyta įmonė Kauno tiltai. Tai žinoma įmonė, darbus vykdanti gerai, tačiau ta įmonė jokių reikalų neturi su kelių būklės atstatymu. Ši įmonė pabaigs darbus ir išvažiuos, o įmonė, kuri vykdo projektus, greičiausiai bus parduota ir atsakomybės dėl sugadintų kelių jau niekas nebeprisiims. Įdomu, kad visos įmonės yra įsikūrusios Vilniuje tuo pačiu adresu: kuri vykdo projektą, kuri projektuoja, kuri daro poveikio aplinkai vertinimą, kuri atlieka techninę priežiūrą. Tai kelia tam tikrų minčių.

Beje, ūkininkas M. Makauskas klausė, ar nekelia niekam jokių minčių įmonė „Windlit“, kuri pradėjo darbus? Šios įmonės įstatinis kapitalas 2929 Eur, joje dirba vienas darbuotojas, įmonė 2022 m. patyrė 71 tūkst. Eur nuostolio. Ar gali tokia įmonė vystyti šimtamilijoninius projektus?

Kelmės apylinkių seniūnijos seniūnas A. Dambrauskas pastebėjo, kad šio susitikimo formatas šiek tiek keistas. Pasak jo, reikėtų pasikviesti vėjo jėgainių parko vystytojus ir kalbėtis su jais. Beje, pasak seniūno, naujasis investuotojas „Ignitis“ artimiausiu metu planuoja organizuoti susitikimą su gyventojais. Būtų gerai, kad šiame susitikime gyventojai dalyvautų ir išsakytų savo problemas.

L. Samulytė sakė, kad Savivaldybės architekto V. Kupreščenko klausė dėl naujojo bendrojo plano, kuris būtų vienintelis saugiklis nuo vėjų jėgainių statymo kai kuriose Kelmės rajono vietovėse. Deja, kada turėtų būti tvirtinamas bendrasis planas ir ar nepraleisti terminai, architektas atsakyti negalėjo, sakė tik žinąs, kad specialistė ruošusi bendrąjį planą išėjo motinystės atostogų. Tarybos nariai stebėjosi, ar dėl vieno žmogaus galėjo sustoti visas įmonės darbas?

 Ūkininkas M. Makauskas klausė, kokia nauda Savivaldybei, kad leidžia išgadinti savo kelius? Pasak jo, jis suprastų, jei vėjo jėgainių parko vystytojai Savivaldybei pervestų 100 mln. Eur, kaip užstatą už sugadintus kelius. Neatstato kelių, Savivaldybė už tuos pinigus pati atstato, jei vystytojai atstato, tai pinigus Savivaldybė grąžina.

Pasak D. Ivoškio, blogai tai, kad Savivaldybė nieko nesiėmė, kad būtų pavasarį, polaidžio metu, apribotas transporto priemonių tonažas, todėl taip nukentėjo keliai.

M. Makauskas nusijuokė, kai kalba pasisuko apie transporto priemonių tonažą:

– Važiavau į Kražius. Stovėjo ženklas, draudžiantis važiuoti sunkesniems nei 20 t automobiliams. Praėjusią savaitę (kovo 6–8 d.) tas ženklas buvo plėvele uždengtas ir nusuktas, nes vėjo jėgainių parko vystytojai turėjo vežti betoną į aikšteles. Dabar skaldą veža. Turiu nuotrauką pasidaręs. Vadinasi, kažkam buvo padarytas skambutis ir tą ženklą nusuko. Kai susiveš į aikštelę, ženklą atsuks, kad netyčia kas su „fūra“ (krovininiu automobiliu) nepravažiuotų. Taip, mano nuomone, neturėtų būti.

Pasisukus kalbai apie žemės nuomotojus vėjo jėgainėms, M. Makauskas sakė:

– 2016 m. už 5–6 megavatų vėjo jėgainės statybą mano žemėje buvo siūloma 500 Eur. Kai pasidomėjau, tai paaiškėjo, kad 1 megavatas – 1000 Eur nuoma. Tai jei

projektuojama 6–9 megavatų vėjo jėgainė, turėtų žemės nuoma per metus būti 6–9 tūkst. Eur, o ne 500. Važinėjo pas mane kokius trejus metus, paskui, matyt, susirado kam tiko ir 500 Eur.

Pasak ūkininko M. Makausko, kol Savivaldybė neįsives kokių nors saugiklių dėl sugadintų kelių, tol kentės gyventojai. Vėliau patvarkytus kelius turės tvarkyti seniūnijos iš savo lėšų, jei nebus prašoma garantijų.

Susitikimo pabaigoje M. Makauskas retoriškai klausė, kas bus jei kažkada bus plėtojami vandentvarkos projektai ir vamzdžius reikės kloti tose vietose, kur dabar pravesti elektros kabeliai ir galioja apsaugos zona? Kas tada tokiems darbams suteiks leidimus? Turėsime gauti vėjo jėgainių vystytojų leidimą?