Butkiškėje – privatus lauko darželis-mokykla

Praėjusiais metais Kražių seniūnijos Butkiškės gyvenvietėje įkurta pirmoji Kelmės rajone privati švietimo įstaiga – VŠĮ Vaikų ugdymo centras „Vedika“. Šiai viešajai įstaigai priklauso 2020 m. įkurtas lauko darželis „Gopalas“ ir nuo praėjusio rudens veikianti pradinė mokykla „Govinda“. Pastaroji įsikūrė buvusios valstybinės Butkiškės pagrindinės mokyklos patalpose, o lauko darželis už maždaug puskilometrio, šalia ten įsikūrusios Naujosios Gokulos Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės namų. Jai vadovauja Vytauto Didžiojo universitete psichologijos bakalauro studijas baigusi, o dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogiką studijuojanti, iš Plungės kilusi, jau minėtos bendruomenės narė Elena Radzevičienė. Be to, direktorė, studijuodama Kaune, susidomėjo joga. Be jos dar dirba trys pedagogai, kiti darbuotojai, talkina daug savanorių bei vaikų tėveliai.

Kodėl „Vedika“?

Pasak E. Radzevičienės pavadinimas gimė ne iš karto, tai buvo ilgai brandinta mintis.

– Norėjosi, kad jau iš pavadinimo matytųsi, kad tai – kitokia ugdymo įstaiga. Pavadinimas iš dalies susijęs su vedomis, kas pažodžiui reiškia „seniausieji indų raštijos tekstų rinkiniai, parašyti senuoju sanskritu“. Vedos – tai tūkstantmečių senumo žinios, aktualios ir šiuolaikiniam žmogui. Kartais žmonės kratosi nepažįstamų dalykų. Tačiau dažnai tai daro be reikalo. Lietuvių kalba labai sena, pati artimiausia sanskritui. Mes, lietuviai, vadinamės dar ir indoeuropiečiais. Kuo labiau gilinuosi į jogą, vedinę filosofiją, dvasines praktikas, senovės lietuvių kultūrą, tuo ryškiau matau aiškias sąsajas ir vis daugiau panašumų. Todėl „Vedika“ man – apjungianti ir tai, ką šaukia mano prigimtinė esatis, ir tai, ko mokausi gyvenime. Šioje ugdymo įstaigoje siekiama atskleisti vaikuose tokias bendražmogiškąsias savybes/vertybes, nepaneigiamai aktualias kiekvienam šiuolaikiniam vaikui, – aiškina „Vedikos“ direktorė.

Turbūt ne vienas mūsų skaitytojas girdėjo apie šią Butkiškėje gyvuojančią bendruomenę. Joje gyvena šeimos, į Butkiškę persikėlusios net iš Vilniaus, Klaipėdos, kitų Lietuvos vietovių. E. Radzevičienė dar pokalbio pradžioje pastebi, kad ši privati ugdymo įstaiga yra atvira ir joje vaikystės dienas gali leisti atžalos iš šeimų, praktikuojančių bet kokį tikėjimą ar neišpažįstančių jokio. Pradinukai, kaip ir valstybinėje mokykloje, turi laisvę pasirinkti, ko jie mokysis – etikos ar tikybos. Jei pastarosios, tai gali pasirinkti arba krikščionių, arba vaišnavų tikėjimą.

„Vedika“ gimė pirmiausia pačių tėvų iniciatyva, nes jie mūsų rajone nerado ugdymo įstaigos, kurioje vaikai ne tik būtų ugdomi, bet ir augtų sveiki, laimingi.

Ugdymo įstaigos unikalumas

Kuo skiriasi šis vaikų ugdymo centras nuo kitų rajone veikiančių darželių, mokyklų?

– Savo sūnų į šią mokyklą leidžiame dėl to, kad joje nėra akcentuojamos vien akademinės žinios, bet didelis dėmesys skiriamas visapusiškam jauno žmogaus tobulėjimui, – sako Užvenčio seniūnijos Giedruikių kaime gyvenantis ir šioje ugdymo įstaigoje savanoriaujantis Dalius Valančiauskas.

Beje, Daliaus žmona Jurgita Butkiškėje dirba pradinių klasių mokytoja. J. ir D. Valančiauskų šeima į mūsų rajoną atsikėlė iš Vilniaus. Dalius dabar dirba Lietuvos Policijos mokykloje profesinių įgūdžių valdyboje vyriausiuoju specialistu. Apie šią šeimą jau rašiau prieš kelerius metus „Bičiulyje“. Ji iš didmiesčio šurmulio pabėgo į gamtos prieglobstį pirmiausia dėl savo vaikų, nes norėjo, kad šie augtų arčiau gamtos, valgytų ekologišką maistą. Valančiauskai kasmet savo sodyboje organizuoja vaikų stovyklas.

Tiek darželyje, tiek mokykloje didelis dėmesys skiriamas šioms savybėms bei vertybėms: intelektui, o ypač emociniam, žinojimui, kūrybiškumui, pasitikėjimui, savivertei, atsakomybei, atlaidumui, teisingumu, dvasingumui, kuklumui, drąsai, pagarbai, ramybei, kantrybei, paprastumui, pastovumui, savitvardai, koncentracijai, estetikai, meniškumui, nuoširdumui, intuicijai, tautiškumui ir t.t.

Čia vaikai mokosi mišriose grupėse, kur vyresni gali pamokyti mažesnius, natūraliai įkvėpti juos siekti aukštesnių tikslų. Taip pat į savo pedagogų komandą bandoma surinkti nepriekaištingo charakterio ugdytojus, kurie mokys ne nurodymais, o savo asmeniniu pavydžiu.

– Mes didelį dėmesį skiriame tradicinės šeimos vertybių puoselėjimui. Mums labai artimos Tautinės mokyklos idėjos. Su vaikais dainuojame daug liaudies dainų, – sako E. Radzevičienė.

Į užsiėmimus atvyksta gamtos gidė iš Plungės, dailės mokytoja iš Šiaulių, šokių pedagogė iš Kauno.

„Vedika“ pirmiausia remiasi Lietuvos centrinės valdžios patvirtinta Geros mokyklos koncepcija. Pasak E. Radzevičienės, stengiamasi užkirsti kelią bent menkiausioms patyčių užuomazgoms. Didelis dėmesys skiriamas humanistinei pedagogikai. Kadangi darželį lanko 11, o mokyklą – 5 vaikai, atsiranda geros sąlygos individualizuotam mokymui. Pasak direktorės, tai didelis mažos švietimo įstaigos privalumas. Ypatingas dėmesys, ypač darželyje, skiriamas lauko pedagogikai. Todėl ir užpernai įsteigta ikimokyklinukų ugdymo grupė vadinama lauko darželiu. Tokių ikimokyklinių įstaigų Lietuvoje yra beveik dvi dešimtys. Lauko darželiai ypač populiarūs Norvegijoje, kitose Šiaurės šalyse. Vaikučiai net ir  per lietų ar sniegą būna lauke. Pastogėje prisiglaudžia tik tada, kada gamtos sąlygos yra ekstremaliai nepalankios. Žinoma, kai vyksta užsiėmimai raštu ar vaikai piešia, atlieka vienus ar kitus darbelius, užsiėmimai vyksta patalpose.

Pradinukai daugiau laiko praleidžia patalpose, nes skaityti, rašyti, skaičiuoti lauke neįmanoma. Bet išradingi mokytojai sugalvoja mokinukams ir veiklų lauke. Beje, pradinukai mokosi iš tų pačių vadovėlių, kaip ir valstybinėse mokyklose.

„Vedika“ pagal nustatytą metodiką taip pat gauna valstybės finansavimą, nes ugdymas vyksta pagal bendruosius planus. Tačiau valstybės iždo pinigų nepakanka. Todėl savo lėšų prideda ir tėveliai.

Radzevičienė, paklausta, kur vaikai mokysis baigę pradinę mokyklą, sako, jog turi svajonę, kad ši mokykla „užaugtų“ iki pagrindinės.

Maziliausko ir Vaikų ugdymo centro „Vedika“ archyvo nuotraukos