Istorijos šaknys subrandino dabartį

Alvydas GEŠTAUTAS

Praėjusį šeštadienį Elvyravos pagrindinė mokykla šventė gyvavimo 95-ąsias metines. Šventė, kurios programoje dalyvavo beveik visi mokytojai ir mokiniai, scenarijus buvo gyvas. Jaunieji žurnalistai „kūrė televizijos reportažą“. Jame kalbino svečius, buvusius mokytojus ir mokinius, dabartinę mokyklos direktorę, jau keturioliktuosius metus jai vadovaujančią Gintą Maziliauskienę, pristatė laimėjimus nuo 90-mečio minėjimo. O interviu paįvairino mokinių ir mokytojų meninis pasirodymas. Jaunieji žurnalistai sumaniai į reportažą įpynė ir labai svarbų šventės akcentą – istoriją.

Praeities pamatai nūdienai

Tuojau po Pirmojo pasaulinio karo žmonių pastangomis ėmė kurtis pradinės mokyklos. Vienas Gruževskių dvaro valdytojų buvo Klemensas Gudmonas. Jis 1919 metais ir įkūrė mokyklą Malavidoje – Elvyravoje, nes Preikuruose buvo tik du žmonės, Venckai, mokėję pasirašyti. Tėvai su vyriausiais mokiniais sukalė „zedlius“, rašė grifeliais ant lentučių.

Į šventę atvyko Šiaulių priemiestyje gyvenantis K. Gudmono sūnėnas Rimas Gudmonas pats 1957 m. baigęs tuometinę Elvyravos septynmetę mokyklą, su žmona Pranute Labanauskaite-Gudmoniene, 1966-1968 m. dirbusia šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Pirmaisiais metais epizodiškai mokytojavo trys mokytojos. Nuo 1922 m. devyniolika metų Elvyravoje mokytojavo Antanas Janavičius. 1924 m. įvedamas keturių skyrių mokymas. Antrąja mokytoja iš pradžių dirbo Liuda Gerasimavičiūtė-Rukienė (žinomo Kelmės fotografo žmona, namas tebėra prie pat „Kražantės“ progimnazijos M. Valančiaus ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryžoje).

Po Antrojo pasaulinio karo mokykla buvo įsikūrusi pas Vincą Makauską Preikurų kaime. Jos vedėju buvo Vaclovas Čepulis (kartu dirbo ir jo žmona).

Nuo 1949 m., kai mokykla jau buvo septynmetė, įsteigiama direktoriaus pareigybė. Mokyklos vadovu paskiriamas pats Elvyravoje mokęsis a.a. Antanas Balčiūnas. 1952-1957 m. mokyklos direktore dirbo iš Kaišiadorių krašto kilusi Marė Jokubauskienė. 1957 m. ji mirė ir mokyklai vėl iki 1964 m. vadovavo A. Balčiūnas. Jo iniciatyva buvo pasodintas sodas. 1964-1966 m. mokyklai vadovavo žinomas ir Lietuvoje K. Majaus knygų apie indėnus vertėjas Jonas Vadeikis. Po to dvejus metus direktoriumi dirbo Vytautas Krasauskas. O ilgiausiai Elvyravos mokyklos vadove – 33 metus (1968-2001 m.) – t. y., daugiau kaip trečdalį šios ugdymo įstaigos gyvavimo laikotarpio, dirbo Kristina Janušauskienė. Ją ir pakeitė G. Maziliauskienė.

Kadangi mokykla turėjo bendrabutį, 1975 m. čia buvo atidarytos pirmosios rajone specialiojo ugdymo (tuomet pagalbinio mokymo) klasės. Todėl mūsų rajono vaikams, turintiems protinės raidos problemų,nebereikėjo mokytis Raseiniuose. Elvyravoje šios klasės buvo iki 1992 m., kai Kelmėje buvo įkurta specialioji mokykla.

Beje, praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio antroje pusėje ir aštuntojo pradžioje Elvyravoje mokėsi po 220-240 mokinių. Buvę auklėtiniai prisiminė pradinių klasių, matematikos, muzikos mokytoją, vėliau Paprūdžių mokyklos direktorių, Sąjūdžio rajono iniciatyvinės grupės narį a.a. Joną Dimšą, kuris tuomet nebijodavo mokiniams su pašaipa kalbėti apie sovietų valdžią. Šios mokyklos auklėtinis rajono vicemeras Kęstutis Bilius prisiminė kūno kultūros mokytoją, turizmo, aviamodelizmo, akrobatikos entuziastą a.a. Teodorą Kvietkauską. Pasak politiko, šio pedagogo dėka jis vidurinę mokyklą baigė Šiauliuose, kurioje buvo sustiprintas fizinis lavinimas, o vėliau Vilniaus pedagoginiame institute tapo diplomuotu kūno kultūros ir geografijos mokytoju.

– Mokytojai parašė ir dvejetų, krėčiau išdaigas, sportavau. Elvyravoje nedariau tik vieno – nedainavau. Todėl tą skolą grąžinsiu dabar,– sakė buvęs mokinukas, o dabar politikas, ir pritariant gitarai padainavo populiarią dainą „Todėl pašvilpauki, bernioke…“.

Dažnam kyla klausimas: kodėl mokykla yra Labūnų kaime, istoriniuose šaltiniuose minimame nuo 1591 m., o mokykla, autobusų stotelė turi Elvyravos pavadinimą. Į tai atsakė 56-erius metus šioje mokykloje dirbusi K. Janušauskienė.

– Viena Gruževskių dukra buvo Elvyra, todėl sakoma, kad tėvas jos vardu ir pavadino mokyklą,– kalbėjo ilgametė mokytoja ir direktorė. – Tais laikais, kai kūrėsi mokykla, ši vietovė buvo vadinama ir Malavida. Sakoma, kad keliu nutiestu šalia mokyklos, važiavęs caras Nikolajus I. Tuomet šiose apylinkėse, o ypač nuo kalvelių, matėsi daug miškų. Caras pasakęs „Mylij vid“ („Mielas vaizdas“).

Kuo patraukė mokykla?

Tokį klausimą pirmiausia kėlė ir bandė ieškoti atsakymo jubiliejinės popietės svečiai – Seimo narė Alma Monkauskaitė, rajono meras Vaclovas Andrulis, rajono tarybos nariai Zenonas Mačernius, Egidijus Ūksas, savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė bei kiti. Juk rajone neliko netoli Kelmės gyvavusių Paprūdžių, Šaltenių mokyklų, o Elvyravoje, įsikūrusi už kelių kilometrų nuo Lupikų, Grimzių, Kukečių gyvenviečių, labiau primenanti vienkiemį, gyvuoja. Jos Kelmės miesto mokyklos nenukonkuravo.

– Labai nesunku pajusti, kad Elvyravos mokiniai – geri mokiniai. O kodėl geri? Kad su jais dirba modernūs, geri mokytojai. Todėl yra meilė ir nuoširdus bendradarbiavimas. Ko gero, čia slypi mokyklos sėkmė. Daug kas žino apie gražią jūsų buvusių mokytojų senjorų tarpusavio bendradarbiavimą. Jie ne tik bendrauja tarpusavyje, bet žino kuo šiandien gyvena mokykla, o dabartinė jos bendruomenė žino apie buvusiųjų mokytojų gyvenimą,– sakė Seimo narė A. Monkauskaitė.

– Kai 1975 m., baigusi mokslus, grįžau į rajoną, išgirdau, kad čia yra trys išskirtinės moterys: Elvyravoje – Kristina (Janušauskienė), Butkiškėje – Birutė (Marčiauskienė) ir Pavėžupyje – Stefa (Sutkaitienė ), jog iš jų galima gauti atsakymą į bet kurį klausimą,– sakė Pavėžupyje pedagoginio darbo biografiją pradėjusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Irena Janušienė, įteikusi mokyklai minėto savivaldybės padalinio vedėjo Sauliaus Michailovo padėkos raštą.

Prie šių žodžių prisidėti turiu teisę, nes pats prieš 50 metų pravėriau šios mokyklos duris. Gera Elvyravoje buvo mūsų kartai, gera jos vaikams, gera ir anūkams.

Žinoma, mokykla nestovi vietoje. Ar galėjo kas prieš ketvirtį amžiaus pagalvoti, kad ši mokykla bendraus ne tik su Latvijos, Lenkijos, bet ir Turkijos bendraamžiais? Kartu su Tauragės Lomių, mūsų rajono Mockaičių pagrindinėmis, Sporto mokyklomis, „Kražantės“ progimnazija, Suaugusiųjų mokymo centru dalyvauja prasmingoje ekologijos programoje. Per pastaruosius penkerius metus įvairiose šalies varžybose mokiniai iškovojo net aštuonias nugalėtojų taures. O artistinius mokinių sugebėjimus buvę mokytojai ir mokiniai galėjo išvysti ir išgirsti jubiliejaus šventėje.

95-mečio minėjimas prasidėjo išvakarėse. Praėjusį penktadienį mokytojai ir mokiniai Kelmės kapinėse uždegė ant 20 kapų žvakutes ir pasimeldė. Šiuose kapuose ilsisi mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų palaikai. Mokytojai papasakojo mokiniams apie Amžinybėn iškeliavusius pedagogus, kitus buvusius mokyklos darbuotojus.

O šeštadienį, prieš šventę, Kelmės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už mirusius mokytojus bei mokinius.