Kelmės rajono pasirinkta europietiška kryptis reikš proveržį visai Lietuvai

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje davė impulsą ne tik glaudesnei Europos šalių vienybei, bet ir didesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai. Saulės ir vėjo jėgainės nebėra vien Žaliojo kurso priemonės, tai ir garantas didinti energetinę nepriklausomybę. Lietuvoje jau plėtojami vėjo elektrinių parkai taip pat žada proveržį regionams ir visai šaliai.

 2021 m. Lietuvoje įrengtų vėjo elektrinių parkų instaliuotoji galia sudarė 660 megavatų (MW). Planuojama, kad iki 2025 m. ji pasieks 1,8 gigavato (GW). Pasak „E energija“ grupės generalinio direktoriaus Gedimino Ulozos, norint užtikrinti taip trokštamą energetinę nepriklausomybę, vėjo energetikos plėtros apimtys turėtų būti gerokai didesnės.

„Šiandien matome, kaip Europa siekia atsisakyti Rusijos, kaip karo agresorės, energijos išteklių, ir kaip tai sunku padaryti, neturint pakankamai savų ar iš kitų šalių eksportuojamų resursų. Kad ir kiek būtume pasiekę vėjo energetikos srityje, šiandien to nepakanka“, – komentuoja G. Uloza.

Remiantis dar iki karo Ukrainoje paskelbtomis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ prognozėmis, Europoje iki 2026 m. vėjo jėgainių instaliuotoji galia didės po 23,1 GW kasmet ir galiausiai pasieks 116 GW. Tarp sparčiausiai vėjo energetiką plėtojančių šalių – Vokietija, per penkerius metus planavusi instaliuoti 25,1 GW pajėgumus, Jungtinė Karalystė (15,2 GW), Prancūzija (12,2 GW) ir Ispanija (10,3 GW).

Tačiau panašu, kad Rusijos veiksmai apetitą atsinaujinančiai energetikai gerokai padidino – jau dabar Vokietija planuoja nuo 2025 m. iki 2030 m. didinti vėjo elektrinių instaliuotąją galią po 10 GW kasmet, kas leis pasiekti 50 GW per penkerius metus. Jau 2035-aisiais Vokietija planuoja gaminti 100 proc. elektros energijos vien iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Dėmesys – dideliems vėjo elektrinių parkams

„Wind Europe“ duomenimis, 2021 m. vėjo pagaminta elektros energija Lietuvoje padengė tik 10 proc. šalies metinių elektros energijos poreikių ir kiek atsiliko nuo bendro ES vidurkio, kuris siekė 14 proc.

Tuo tarpu Energetikos ministerija Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra patvirtinusi ambicingą tikslą iki 2030 m. pasiekti 7 GW instaliuotąją galią iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iki 2050 m. – 100 proc. padengti šalies šildymo ir (arba) vėsinimo bei elektros energijos poreikių vien atsinaujinančios energetikos pagalba.

Kelyje į energetinę nepriklausomybę reikšmingą vaidmenį atlieka itin dideli vėjo elektrinių parkai. Vienas tokių – Kelmės rajone šiuo metu vystomas iki 50 modernių vėjo jėgainių parkas „E wind“. Jo galia sieks iki 300 MW, o parke besisukančios jėgainės per metus pagamins apie 1 teravatvalandę (TWh) elektros energijos, kas prilygsta maždaug 7 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos kiekio.

„Tikime, kad vėjo elektrinių parkų naudą pajus visa šalis – kuo daugiau įdarbinsime vėją, tuo mažiau būsime priklausomi nuo iškastinio, ne tik brangaus, bet ir taršaus, kuro“, – komentuoja parką vystančios „E energija“ grupės generalinis direktorius.

Pasak jo, vėjo energetikos plėtra itin naudinga šalies regionams. Skaičiuojama, kad Kelmės rajone plėtojamas vėjo elektrinių parkas į regioną pritrauks iki pusės milijardo eurų investicijų bei papildys rajono savivaldybės biudžetą įplaukomis iš nekilnojamojo turto, PVM ir kitų mokesčių. Be pritraukiamų investicijų ir sumokamų mokesčių regionuose plėtojama vėjo energetika padeda kurti ir naujas darbo vietas. Be to, regionuose vystomi vėjo elektrinių parkai yra proveržis, kurio reikia siekiant nacionalinių tikslų.

Regionai seka europietiška kryptimi

Šiuo metu nauji vėjo elektrinių parkų projektai vystomi daugiau nei dešimtyje šalies savivaldybių. Tai leis netrukus pamatyti teigiamą efektą regionuose.

„Vėjo energetikos plėtra regionuose sutampa su Vakarų Europos valstybių kryptimi ir bendra Žaliojo kurso strategija, kuri iš esmės keičia pasaulį ir gyvenimo kokybę. Tuo pačiu tai yra naujos galimybės regionams – kurti darbo vietas, gerinti infrastruktūrą, atgaivinti bendruomenes ir prisidėti prie visos šalies gerovės“, – komentuoja G. Uloza.

Nors daug vilčių dedama į Energetikos ministerijos paruoštą ir šiuo metu Seime svarstomą „Proveržio paketą“, matome, kad net ir be įstatymų pasikeitimų Lietuvoje jau yra vystomi dideli atsinaujinančios energijos projektai. „Tikimės, kad atsinaujinanti energetika išties taps pagrindine, o ne alternatyvia – ne tik kaip visuomenėje ar politikų kabinetuose vartojama sąvoka, bet ir kaip visos šalies aiški kryptis“, – sako „E wind“ parko vystytojas.

Reklama