Keturias dienas Kelmėje šurmuliavo kursų dalyviai

Keturias dienas trukusiuose Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursuose Kelmėje smuikavimo mokė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Gaila Kirdienė, kankliavimo – etnomuzikologė dr. Laura Lukenskienė ir Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokyklos kanklių mokytoja Aušra Vilimaitė-Karyznienė, bandonija groti mokė etnomuzikologas Arvydas Kirda ir Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė, armonika – etnomuzikologas Dainius Maslauskas, žemaitiško dainavimo – muzikos pedagogė Dainora Petrikienė. Su piemenų pučiamaisiais instrumentais supažindino muzikos pedagogas Arūnas Stankus, apeiginio giedojimo mokė Kelmės kultūros centro Pakražančio skyriaus mėgėjų meno vadovė Danutė Anankaitė, folkroko sekcijai vadovavo kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius. Kankles gaminti mokė liaudies meistras Albertas Martinaitis, lazdas drožti – Mečislovas Ežerskis, akmenį tašyti – tautodailininkas, meno kūrėjas Valdas Bandza, tradicinės juvelyrikos – Dovilė Norbutaitė. Kelmės kultūros centro Šaukėnų kultūros ir amatų skyriaus tradicinių amatų koordinatorė tautodailininkė-meno kūrėja Alma Meškienė mokė austi rinktines juostas, tautodailininkė Jolanta Gečienė mokė megzti riešines, siuvinėti, Kelmės kultūros centro amatų studijos vadovė Irena Arlauskienė mokė austi staklėmis, vyti juostas, lipdyti iš molio mokė dailės pedagogė Lina Užumeckienė, žiesti – keramikė Audronė Šlyterienė, drožti kaukes – tautodailininkas, meno kūrėjas Eugenijus Arbušauskas.

Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje – tai ne tik praktiniai užsiėmimai, čia paskaitas skaito, savo mokslinius tiriamuosius darbus bei leidinius pristato etninės kultūros mokslininkai. Kursų dalyviams pristatoma vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų folkloro ansamblių veikla, tautodailės ir tradicinių amatų parodos, vyksta vakaronės.

37-ųjų kursų metu paskaitą „Žemaičių kankliavimo būdai“ skaitė etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Laura Lukenskienė. Lietuvos etnografiniuose regionuose tebėra paplitę skirtingi kanklių pavidalai, grojimo būdai, savitas repertuaras, įvairi tradicijos gyvybingumo raiška. Žemaitiškas kankliavimas – tai unikalus Vakarų Lietuvos muzikavimo stilius, pasižymintis savita instrumentų konstrukcija ir grojimo technika. Žemaitijoje tradiciškai grojama plokščiadugnėmis trapecijos formos, 9–12 stygų kanklėmis, kurios dažniausiai gaminamos iš vieno medžio gabalo. Šio regiono kankliavimo tradicija yra įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą. Žemaičiai garsą dažniausiai išgaudavo braukdami stygas brauktuku. Braukiama buvo dešinės rankos pirštais nuo savęs, taip išgaunant aštresnį ir sodresnį garsą, tinkantį šokių muzikai. Buvo grojama ir pirštais. Kankliuojant pirštais, išgaunamas švelnesnis, dusloko atspalvio tembras, tinkantis pritarti dainoms, o mišrusis kankliavimo būdas naudojamas judresnėms melodijoms.

Etnomuzikologas Arvydas Kirda skaitė paskaitą „Tango lietuvių koncertinos ir bandonijos repertuare: nuo 1930-ųjų metų iki dabar“. Paskaitą melodijomis smuiku papildė doc. dr. Gaila Kirdienė. XIX a. viduryje į Lietuvą, ypač Mažąją Lietuvą, iš Vokietijos atkeliavusios koncertinos ir bandonijos greitai tapo neatsiejama kaimo muzikavimo dalimi. Nors iš pradžių šiais instrumentais kaimo kapelose ir vakaruškose buvo griežiamos polkos, valsai bei maršai, apie 1930-uosius į lietuviškąjį repertuarą pradėjo skverbtis madingi to meto šokiai, tarp kurių ypatingą vietą užėmė tango. Tango gimęs XIX a. pabaigoje Buenos Airių (Argentina) ir Montevideo (Urugvajus) skurdžiuose imigrantų kvartaluose, ilgainiui užkariavo viso pasaulio širdis ir tapo UNESCO nematerialaus kultūros paveldo dalimi. Tango-bandonijos muzika savo verksmingu ir giliu skambesiu suteikia tango muzikai išskirtinį charakterį.

Lietuviškojo tango skambesys koncertinose ir bandonijose įgavo visiškai naujų spalvų: tradiciniai muzikantai savo klausa perėmė ir adaptavo to meto estradines ir salonines tango melodijas. Tango ritmas buvo sulietuvintas. Tarpukario Lietuvoje, ypač laikinojoje sostinėje Kaune, aistringas tango ritmas buvo neįtikėtinai populiarus. Jis skambėjo prabangiuose restoranuose „Metropolis“ ar „Versalis“. Garsiausi tarpukario Lietuvos tango atlikėjai ir dainininkai: Antanas Šabaniauskas – tikrasis tarpukario estrados lyderis ir elegancijos simbolis, prie tango populiarinimo taip pat prisidėjo kiti puikūs to meto dainininkai, tokie kaip Antanas Dvarionas, Stepas Graužinis bei Jonas Byra. Jie pasirodydavo kartu su garsiais Kauno žydų orkestrais. Vienas jų – Moišės ir Lėjos Hofmeklerių „Hofmeklerbande“, kurie meistriškai aranžuodavo madingus vakarietiškus ritmus. Šių atlikėjų dėka tango tarpukariu skambėjo ne tik didžiosiose scenose – iš plokštelių persirašytos melodijos greitai pasiekė provinciją, kur kaimo muzikantai jas adaptavo savo koncertinoms bei bandonijoms.

Surengtas Kauno folkloro ansamblio „Saulėlio“ dalyvių ir Lauros Lukenskienės koncertas „Saulėlio“. Šis ansamblis – jaunas, tik 10 metų kūrybinę veiklą vykdantis folkloro ansamblis iš Kauno. Ansamblio narių šaknys apima visus Lietuvos etnografinius regionus, todėl čia dainuojamos įvairių regionų dainos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2026-uosius yra paskelbęs Kanklių metais. Ta proga „Žemynos kanklių grupė“ pristatė išskirtinę koncertinę programą „Kanklių sakmės“. Programa sukurta siekiant pagerbti vieną seniausių ir svarbiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei atskleisti kankliavimo grožį. „Kanklių sakmėse“ skamba profesionali ir jautri kanklių muzika, jungianti lietuviškas tradicijas ir šiuolaikinius autorinius kūrinius. Tai buvo kursų dalyviams ir visiems kelmiškiams puiki galimybė išgirsti archajišką ir magišką skambesį, kurį savo kūryboje apjungia grupės įkūrėja Žemyna Trinkūnaitė.

Pristatytos juvelyrės Dovilės Norbutaitės kūrybos darbų parodos „Kavos mėnulis“ ir „Tai kaip tavo pilnatis?“. Juvelyrė Dovilė Norbutaitė kūrybiniame pasaulyje žinoma kaip TOVILE, yra kilusi iš Kelmės rajono Pakėvio kaimo, baigė Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete juvelyrikos ir kalvystės bakalauro studijas. Po studijų kuria meną ir gyvenimą sostinėje. Dovilės kūryboje glaudžiai pinasi baltiškas paveldas, lietuviška gamta ir nakties magija. Menininkė neapsiriboja tik papuošalų gamyba. Ji taip pat kuria gamtines instaliacijas didžiausiuose Lietuvos festivaliuose ir tapo paveikslus, papildančius jos juvelyrikos parodas. Mėnulis yra vienas svarbiausių kūrėjos įkvėpimo šaltinių, atsispindintis net jos autorinių parodų, tokių kaip „Kavos mėnulis“ ar „Tai kaip tavo pilnatis?“, pavadinimuose. „Menas yra būties laisvės išraiška. Naktis yra magiškas laikas. Juoda yra nuostabi spalva. Nemėgstu tapybos, bet ji mėgsta mane. Kartais mūsų keliai susikerta ir gaunasi tai kas kelia virpulį mintyse ir širdyje“, – sako Dovilė Narbutaitė. Parodų pristatymą autorinėmis dainomis nuspalvino kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius.

Surengtas Vilniaus tradicinės kapelos „Bičiuliai“ koncertas ir folklorinių šokių vakaronė su Kauno folkloro ansambliu „Saulėlio“, kuriam vadovauja Laura Lukenskienė.