„Ož Vėntuos, ož opės švėntuos“
Tokiu užrašu Užventis dabar pasitinka atvykstančius svečius, vietos gyventojus ir pradeda naują vasaros turizmo sezoną. Siekiant pabrėžti Užvenčio priklausomybę Žemaitijos etnografiniam regionui, prie įvažiavimų į miestą pastatyti informaciniai ženklai su žemaitišku vietovardžio paaiškinimu: UŽVENTIS – „Ož Vėntuos, ož opės švėntuos“. Tokio informacinio ženklo idėją iškėlė kraštotyros muziejus, kurio vienas iš veiklos prioritetų yra etninės kultūros puoselėjimas: dėl tarmiško prierašo konsultavo habilituota humanitarinių mokslų daktarė V. Daujotytė ir kalbininkas doc. dr. J. Pabrėža, dėl architektūrinių sprendimų – iš šio krašto kilusi architektė V. Bakšienė. Ambicingą projektą įgyvendino paramos fondas „Užvenčio pegasas“ ir seniūnija.
Užvenčio kraštas – savitos etninės kultūros sritis, pagrįsta tam tikrais tradicinės materialinės ir dvasinės kultūros bruožais, kurių susiformavimui įtakos turėjo įvairios istorinės ir gamtinės aplinkybės, turinti tik šiam kraštui būdingą tarmę – kalbos etninį savitumą. Tačiau svarbiausias Užvenčio turtas – jo žmonės – kraštui nusipelnę amžininkai ir garsios istorinės asmenybės.
Gaivinant istorinę Užvenčio krašto atmintį čia aktyviai reiškėsi kultūrinės iniciatyvos, pradėti įgyvendinti kūrybiniai projektai. Kasmet vykstantis tarptautinis kalvystės simpoziumas „Užventis’ART“, organizuojamas Mildos ir Alvydo Knyzelių, remiasi reikšmingiausia etninės kultūros gyvąja tradicija – kryždirbyste. Siekiant įamžinti sąsajų su Užvenčiu turėjusių Lietuvos šviesuolių Julijos Žymantienės-Žemaitės, Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, visuomenės veikėjo Povilo Višinskio ir Nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus atminimą, Užvenčio parko pakraštyje, šalia Ventos iškilo tradicinė žemaitiška koplytėlė su keturiomis šventųjų Marijos, Julijos, Povilo ir Jono Nepomuko skulptūrėlėmis.
Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčios 400 metų jubiliejaus proga nukaldintas pagrindinis bokšto kryžius, šventorių papuošė žymių Lietuvos medžio skulptorių darbai.
Įgyvendinant Lietuvos kalvių kalvio Vytauto Jaručio kalvystės parko idėją, Užventyje sukurti ir „pasodinti“ kryžių-saulučių ir trimituojančių angelų vėtrungių medžiai, simbolizuojantys pirmojo kalvystės parko Lietuvoje pradžią, paventyje stovintis molbertas primena čia gimusį ir augusį žymų akvarelininką Eduardą Urbanavičių.
Siekiant gausinti kuriamą skulptūrų – koplytėlių ansamblį Užventyje, remiantis fotografija iš Nacionalinio taikomosios dailės muziejaus ir ikonografine medžiaga, bažnyčios šventoriuje atkurta XIX a. čia stovėjusi koplytėlė su „Sopulingosios“, „Šv. Roko“, „Šv. Barboros“ skulptūromis, rašytojos Šatrijos Raganos numylėtoje liepų alėjoje nutūpė koplytėlė su šv. Marijos skulptūra, istorinėse evangelikų liuteronų kapinaitėse pastatytas ir iškilmingai pašventintas 8 m. aukščio kryžius. Minint Užvenčio vardo 480-ies metų jubiliejų, vienoje iš centrinių miestelio sankryžų pastatytas analogo Lietuvoje neturintis ąžuolinis kryžius su dekoruota – žymiausių Lietuvos kalvių – nukaldintų metalo kryžių kompozicija: ant medinio kryžiaus viršūnės pritvirtintas geležinis kryžius-saulutė, kurios žiedo ratu yra išdėstyti išorėn nukreipti įvairūs skirtingų autorių originalūs kryžiai. Daugelio šių darbų kūrybinių idėjų autorius – meno kūrėjas, tautodailininkas, kalvių kalvis Virgilijus Mikuckis.
Siekiant išsaugoti Užvenčio sakralaus paveldo objektus itin reikšminga šv. Marijos Magdalietės parapijos klebono Aivaro Jurgilo iniciatyva. Viena jų – kapitališkai restauruota kapinių koplyčia, statyta 1893 m. Buvusi niūri ir tamsi koplyčia iš tolo šviečia. Padaryta buvo daug: pakeista stogo danga, įrengta lietaus nuvedimo sistema, pakeisti langai, lubų ir grindų danga, sutvarkyti pamatai, pagaminti suolai ir prezibetrijos kėdės, centrinis kryžius, liturginiai baldai ir altorius. Visa koplyčia iš lauko pusės apkalta nauja mediena, įvesta elektra, grindyse įmontuotas grindinis stiklas. Visiems darbams atlikti išleista 11 300 Eur. Pagrindinė projekto rėmėja – Kelmės rajono savivaldybės administracija. Idėjiniai šio sumanymo vadovai – Alvydas ir Milda Knyzeliai.
Taip pat pradėti vieno gražiausių Užvenčio senųjų statinių – klebonijos – tvarkymo darbai, kuriuos užbaigus senoji klebonija bus pritaikyta bendruomenės poreikiams.
Užvenčio seniūnija turtinga legendomis apipintais ežerais: tai Gludas, Tyklė, Venių, Labūnavėlės ežerai. Dalis seniūnijos yra Varnių regioninio parko, Šatrijos, Pagirgždutės, Ventos ištakų saugomos teritorijos. Per seniūniją vingiuojanti Venta, taip pat Šatrijos Raganos gyvenimo linija – įspaudusi gilų pėdsaką Užvenčio žemėje – įkvėpimo šaltinis čia gyvenantiems dainiams, meno žmonėms, savo kūryba teikiantiems sielos atgaivą ir džiaugsmą šio krašto žmonėms ir stebinantiems atvykėlius.
Užvenčio kultūros centro darbuotojai ne tik supranta ir puoselėja Šatrijos Raganos poetišką žmogiškojo buvimo prasmę, bet ir patys savo kūryboje, darbe, kultūrinių formų ieškojime išlaiko jos paliktą šviesą, kitoniškumą, romantiškumą. Rašytojos gyvenimo Užventyje priminimui (visur, kur ji buvo, kur pasirodė, visur ji apie save telkė žmones ir labai brangino bendrystės jausmą) kultūros centro ir muziejaus darbuotojai savo iniciatyva sodina baltų rožių krūmus – Šatrijos Raganos esybės liudininkus.
Užventis Kelmės rajone išsiskiria meno saviveiklininkų gausa: mėgėjų meno kolektyvų veikloje dalyvauja apie 50–70 suaugusių žmonių, visa širdimi atsidavusių kultūrai: jau 30 metų, kai Užventį Lietuvoje ir už jos ribų garsina choreografė Ona Jankauskienė su šokėjų kolektyvais, savo krašto etninį palikimą – gyvosios tarminės kalbos tradiciją propaguoja kolektyvai „Kun saka“ ir „Blezdingeli“. Užventis garsėja ir savo regioniniais renginiais – šokių festivalis, vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Vaidiname draugams“, rajoną reprezentuojantys „Venta, Venta, Venta – tu žemaičiui šventa“ ir Užventis’ART. Tradicija tapo rajoninės vokalinių kolektyvų šventės „Skambėk daina“, „Vestuvinių muzikantų varžytuvės“, gyvo garso grupių ir liaudiškų kapelų „Grok, armonika, grok“ koncertai, kuriuos organizuoja kultūros centro meno vadovai.
Daug metų Užvenčio seniūnijoje nepertraukiamai vykdomi kultūriniai projektai, įamžinti istoriniai įvykiai ir asmenybės, paveldo puoselėjimas išaugo į daugumos Užvenčio seniūnijos įstaigų bendradarbiavimą, skatino visos bendruomenės savivertės augimą. Istorinę krašto atmintį įprasminantys darbai ne tik pavertė reprezentacinę Užvenčio erdvę kultūros traukos objektu, pritaikytu pažintiniam turizmui, bet ir buvo įvertinti: seniūnija už įgyvendintų darbų ciklą „Sakralinių objektų Užventyje aktualizavimas visuomenės reikmėms“ tapo savivaldybės organizuoto seniūnijų konkurso „Metų darbas“ nominante.
Kaip dar vienas meilės ir pagarbos savo kraštui ženklas seniūnijoje įgyvendinama graži gyventojus vienijanti iniciatyva „Išsikelk Užvenčio vėliavą“. Ji nuo šiol plevėsuoja sutikdama grįžtančius ir atvykstančius į miestą „ož Vėntuos, ož opės švėntuos“.
Kad Užventyje būtų patogu gyventi, dirbti ir kurti, savivaldybė rūpinasi miesto infrastruktūra: pastatyta nuotekų valykla ir nutiesti vandens nuotekų tinklai, rekonstruotas vandens bokštas, tvarkomos gatvės ir šaligatviai.
Kelmės rajono savivaldybės administracija 2018 m. ruošiasi įgyvendinti Užvenčio Kražių gatvės pėsčiųjų takų rekonstravimo projekto I etapą. Projekto metu centrinėje miesto dalyje, nuo sankryžos su Žemaitės gatve, ketinama atnaujinti 0,608 km pėsčiųjų takų, įrengti naują gatvės ir takų apšvietimą, įrengti lietaus surinkimo sistemą nuo gatvės važiuojamosios dalies, šalinti senus medžius ir želdinius bei pasodinti naujus. Šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimo procedūros, sutartį su rangovu numatoma pasirašyti birželio pabaigoje. 2019 m. numatoma įgyvendinti ir II šio projekto etapą, kurio metu bus atnaujinta likusi Kražių gatvės pėsčiųjų takų atkarpa – 0,361 km, įrengtas gatvės ir takų apšvietimas. Abu projekto etapai numatyti įgyvendinti Kelių priežiūros ir plėtros programos bei savivaldybės biudžeto lėšomis. Skaičiuojamoji projekto vertė 443 545,00 Eur.
Taip pat ruošiamasi vykdyti projektą „Mokslo paskirties pastato, Ušnos g. 1, Minupių k., Užvenčio sen., Kelmės r., rekonstravimas ir paskirties keitimas į administracinę“ – pastatas bus pritaikytas bendruomenės poreikiams. Statybų metu bus pakeistas stogas, atliktas vidaus patalpų remontas, pagerintas pastato energetinis naudingumas, sutvarkyta aplinka – bus įrengta erdvesnė automobilių stovėjimo aikštelė, apželdinta teritorija. Projektas finansuojamas EŽŪFKP ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 164339,03 Eur.
Kelmės rajono savivaldybės administracija