Pagalbos prireikia net stipriausiems

Emocinė sveikata ir savijauta yra ne mažiau svarbu nei fizinė sveikata. Tačiau mūsų krašte kai kurie žmonės, susidūrę su tokiomis bėdomis, vis dar privengia kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Tuo labiau, kad gyventojams paslaugos Kelmės rajono psichikos sveikatos centre yra prieinamos nemokamai, o juk jos gali išgelbėti gyvybę.

Depresija, mintys apie savižudybę, priklausomybė nuo alkoholio ir daug kitų bėdų žmonėms padeda įveikti profesionali psichikos sveikatos centro komanda. „Svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas su savo problema“, – sako Rokas Laurinaitis, viešosios įstaigos „Kelmės rajono psichikos sveikatos centras“ direktorius. Jis patvirtina, kad su kolegomis dirba taip, kad kiekvieną pacientą apglėbtų rūpesčiu. Kelmėje pradėta taikyti naujovė – psichinės sveikatos atvejo vadybos modelis, kuris leidžia būti arčiau paciento ir jo šeimos, taip užtikrinant efektyvesnę būklės blogėjimo bei atkryčio prevenciją.

Padeda įveikti krizes

„Nuo tada, kai pradėjome projektą, ir pritaikėme naują aprašą, atvejo vadybininkai jau suteikė pagalbą beveik šimtui asmenų. Daugiau negu pusė jų buvo patyrę savižudybės krizę – mėgino nusižudyti arba turėjo tokių minčių. Šios krizės paveikia ne tik tą vieną žmogų, nes jos paliečia ir šeimas, draugus, bendruomenę, – dalijasi patirtimi gydytojas psichiatras R. Laurinaitis. – Tikiu, kad pokyčiai padėjo išsaugoti ne vieną gyvybę. Beveik visi asmenys sutiko tęsti pagalbą, gauti nuolatines psichologo, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojo ir psichiatro konsultacijas. Džiaugiuosi šiais rezultatais, nes tai įrodo, kad naujovės padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų: asmenys rečiau nutraukdavo gydymą, greičiau pajusdavo pagerėjimą, o atvejo vadybininkų dėka sveikatos pablogėjimai buvo pastebimi daug anksčiau“.

Psichikos sveikatos centro patirtis patvirtina mintį, kad išplaukti lengviau, kai esi ne vienas. Pasak R. Laurinaičio, kartais net olimpiniams čempionams prireikia pagalbos. Todėl labai svarbu neignoruoti slogių minčių ir signalų, kuriuos siunčia kūnas.

Turėjo vertingos patirties

Diskusijose su Sveikatos apsaugos ministerija nuo pirmųjų projekto žingsnių palaikėme iniciatyvą plėtoti psichikos sveikatos priežiūros atvejo vadybos paslaugas Lietuvoje. Rėmėmės užsienio šalių pavyzdžiais ir ankstesne savo patirtimi, nes jau kurį laiką taikėme atvejo vadybos principus savo centre. Tad galėjome aiškiai apibrėžti paslaugų naudą ir atkreipti dėmesį į rezultatus, viršijusius mūsų pradinius lūkesčius“, – teigia R. Laurinaitis.

Jis pastebi, kad rezultatai įkvepia ir motyvuoja komandą bei patvirtina darbo prasmę. O tai, kad projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, suteikia daugiau pasitikėjimo dėl pradėtų darbų tęstinumo.

Gydytojo psichiatro teigimu, atvejo vadybininko pareigybė leidžia psichikos sveikatos priežiūrą padaryti labiau pritaikytą skirtingiems žmonių poreikiams ir užtikrinti jos tęstinumą. „Anksčiau paciento kelias dažnai apsiribodavo gydytojo konsultacija ar vaistų paskyrimu. Dabar atsiranda pagalbininkas, kuris nuosekliai lydi pacientą per visą sveikimo procesą – nuo pirmo kreipimosi iki stabilios būklės palaikymo“, – apibendrina psichikos sveikatos centro vadovas. Kiekvienas atvejo vadybininkas koordinuoja gydymo komandą, palaiko ryšį su šeima, socialinėmis ir švietimo tarnybomis, padeda spręsti praktinius kasdienybės klausimus. Anot R. Laurinaičio, tai mažina riziką, kad žmogus liks be reikiamos pagalbos ar nutrauks gydymą per anksti.

Daugiau saugumo žmogui ir bendruomenei

Direktorius pasakoja, kad rengiantis projektui per diskusijas buvo prieita prie išvadų, kad labiausiai atvejo vadybininko pareigybei tinka socialiniai darbuotojai ir psichikos sveikatos slaugytojai. R. Laurinaitis džiaugiasi, kad į prasmingą darbą pritraukti specialistų pavyko gana greitai. Prisijungė žmonės, kuriems buvo įdomus darbo pobūdis ir naujovės. Pagrindinis dėmesys sutelktas siekiant padėti tiems rajono gyventojams, kurie buvo susidūrę arba su savižudybės krize, arba su priklausomybe. Augant patirčiai nauja paslauga taikoma ir asmenims, patiriantiems kitų psichikos sveikatos sutrikimų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, visoje Lietuvoje gyvena 327 tūkst. žmonių, kuriems diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. Tad šalies regionuose gerai išplėtotas psichikos sveikatos centrų tinklas gyvenimą paverstų saugesniu, būtų stiprinama bendruomenė ir būtų užtikrinama galimybė kreiptis pagalbos kiekvienam jos reikalingam žmogui ar šeimai. Svarbu nedelsti.

Apie nemokamas emocinės ir socialinės pagalbos paslaugas savo savivaldybėje galite sužinoti PagalbaRegionuose.lt